Šių laikų problema – išlaikyti dėmesį ir susikaupimą. Išmaniųjų technologijų eroje vis sunkiau sutelkiame savo dėmesį ties svarbiausia tuo metu užduotimi – nuolat žvalgomės į telefoną, kompiuterį ar dėl netinkamo gyvenimo būdo to neįstengiame fiziškai. Psichologė Lina Belkevičienė laidoje „Labas rytas, Lietuva“ sako, kad efektyviam laikui ir produktyvumui pasitarnauja meditacija, kokybiškas miegas ir teisingai paskirstomas laikas.
Daugiaveika arba daugelio vartojamas „multitaskingas“ yra ir problema, ir mūsų kasdienybė, sako psichologė L. Belkevičienė. Pasak jos, pakeisti šio įpročio jau nelabai galime, tačiau „galime bandyti ieškoti būdų, kaip visa tai įterpti į mūsų gyvenimą, kaip priprasti prie to ir kokius metodus naudoti, kad galėtume funkcionuoti efektyviai ir produktyviai“.
Efektyviausia būtų į vieną veiksmą ar užduotį susikoncentruoti bent 18 minučių, sako psichologė. Tada mūsų dėmesys truputėlį nutolsta nuo kitų veiklų, tikina ji.
„Vadovaujantis atliktų tyrimų išvadomis siūloma darbus planuoti taip, kad vienam veiksmui skirtume 18 minučių, tada kitai kokiai veiklai apie 18 minučių. Taip ir varijuojame tarp vienos ir kitos užduoties, – dėsto L. Belkevičienė. – Toks variantas yra geresnis, nei kad vienam veiksmui skiriame trumpesnį laiką ir tuomet perbėgame prie kitų veiksmų.“
Dauguma įsitikinę, kad daugybe veiklų vienu metu mokantys užsiimti žmonės yra labai gabūs ir šaunūs. Vis tik tyrimai rodo, kad tai nėra jau toks šaunus ir siektinas dalykas.
„Daugumą tyrimų rodo, kad tai nėra geras įprotis. Visų pirma kenčia veiklų kokybė. Taip pat kenčia užduočių atlikimo kiekis. Galbūt mes kartais ir padarome visas norimas padaryti užduotis, bet mes jų tarsi negalime užbaigti, priduoti ar užskaityti, kad jos jau tikrai atliktos. Tuomet vis tiek turime kažkada prie jų grįžti arba jas atmesti, kad to darbo visai nebedarysime.
Tuo pačiu galime prieiti ir prie emocinių smegenų – pilkosios medžiagos – nykimo klausimų. O tai turi ir fiziologinės žalos mūsų organizmui, jeigu tas „multitaskinimas“ yra daromas per dažnai, per daug ir jeigu mes nesiimame dėl to atitinkamų metodų“, – galimais sveikatos sutrikimais priklausomus nuo daugiaveikos įspėja specialistė.
Specialistė pabrėžia, kad darydamas vienu metu daugybę darbų, žmogus nė vieno jų taip ir nepadarys gerai. Psichologė taip pat itin palankiai vertina įvairius metodus, kuriais dirbant yra atsitraukiama nuo mobiliųjų telefonų.
„Pavyzdžiui galima mobilųjį telefoną palikti kitame kambaryje. Tuomet dirbant negirdėsime ateinančių įvairių pranešimų garsų, jie mūsų neblaškys ir neskatins vis patikrinti to telefono, – patarimu dalinasi L. Belkevičienė. – Toks metodas vadinamas „uždarytų durų efektu“. Tai yra, kad uždarome duris ir atliekame tą užduotį čia ir dabar.“
Tam, kad vakare po darbo dienos jaustumėmės ne tokie pervargę nuo minčių ir įspūdžių gausos arba tiesiog turėtume „švarų“ protą, pašnekovė pataria užsiimti meditacija, išeiti pasivaikščioti ar praleisti tam tikrą laiką gamtoje.
„Norintiems vakare pailsėti nuo minčių gausos, labai gerai padeda įvairios meditacijos, susikoncentravimas į kitą veiklą, atidėjus visas kitas mintis į šoną. Taip pat gamta, ėjimas pasivaikščioti ir tuo pat susikoncentravimas į dalykus, kuriuos ten matome. Taip pat labai gelbsti fizinė veikla bei kokybiškas miegas. Pakankamas išsimiegojimas padeda kitą dieną ilgiau išlaikyti dėmesį“, – patarimais dalijasi psichologė.
L. Belkevičienė taip pat pastebi, kad nuolat dirsčioti į mobilųjį telefoną, kuomet kitas žmogus kažką pasakoja, yra ne tik nemandagu, bet tuo pačiu klausantysis veikiausiai bent pusės istorijos taip ir neįsisavins.
„Mes tolygiai dėmesio paskirstyti negalime, jis vis tiek bus vienas dėmesys, kurį mes išdaliname. Tai reiškia, kad viso 100 proc. mes negalime skirtingoms veikloms teikti. Kiek paprasčiau tą dėmesį skirti, kuomet, užsiimant daugiaveika, imamės skirtingo tipo užduočių. Pavyzdžiui viena užduotis yra lingvistinė, o kita vizualinė.
Tuomet tą dėmesį padalinti yra paprasčiau. Tačiau jei tai yra tekstinė informacija mūsų telefone ir pokalbis su pažįstamu, draugu, tokiu atveju tas dėmesys tikrai sunkiau skirstomas ir nėra toks kokybiškas“, – sako L. Belkevičienė.
Pasak psichologės, nuolatinė daugiaveika gali išprovokuoti ilgalaikį stresą, depresiją arba socialinį nerimą.
Visą pokalbį šia tema su psichologe žiūrėkite LRT mediatekos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
