Nors visiems patinka skirtingi skanėstai, retas atsisakytų pasmaguriauti. Desertinių ir kavinių miestuose apstu, tad LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vartotojų kontrolė“ ekspertai aiškina, kaip tie desertai dera su kitu mūsų valgomu maistu.
Yra žmonių, kurie negali įsivaizduoti kavos puodelio be deserto. Kiti – vakarienės pabaigos be kremiško pyrago gabalėlio. Saldėsius, ko gero, mėgsta daugelis, o labiausiai – mažieji. Tad jei saldumynų nemėgstate ir niekada jų nevalgote, veikiausiai esate reta išimtis.
Dažnai saldus gabalėlis pyrago žmonėms asocijuojasi su pozityvia emocija. Konditerijos specialistė Laura Donelė desertus įvardina kaip „laimės vitaminus“. „Tai galėtų būti ir kepinys, ledai, tortai, kremai, saldainiai, šokoladas – tai, kas yra saldu“, – vardija konditerė.
„Nepaisant to, kad desertas dažniausiai asocijuojasi su saldumu, jo sudėtyje būna daugybė kitų ingredientų: nuo visų įmanomų vaisių iki džiovintų vaisių, riešutų, dabar labai dažnai naudojamos daržovės, kruopos. Tad jeigu pasižiūrėtume į deserto sudėtį, tai tokia „mažoji vaistinėlė“, – aiškina Lietuvos someljė asociacijos prezidentas Arūnas Starkus.
Kiekvienas regionas gali didžiuotis vis įvairesniais desertų deriniais. Prancūzai rytą pradeda šviežiu kruasanu su kava, amerikiečiai mėgsta blynelius su karameliniais, šokoladiniais padažais, o Tolimuosiuose Rytuose geriausias desertas yra tik ką nuo medžio nuskintas vaisius.
Tačiau skiriasi ne tik desertai, bet ir valgymo metas. Vieni jais pradeda dieną gerdami kavą, kiti po vakarienės pasilepina pyragu. Vis dėlto pagal visas kulinarines tradicijas, desertas – antras patiekalas, valgomas po pietų ar vakarienės. Dažniausiai desertas turėtų būti nedidelis ir negausus. O maisto ir gėrimų derinių žinovė Rasa Starkus sako, kad tai ne tik patiekalas, bet ir bendravimo forma.
„Tai yra normali tradicija, kad po pagrindinio patiekalo žmonės užsisako sūrių lėkštę arba desertus, o būna, kad užsisako ir tą, ir tą. Žmonės neskuba, pasėdi, šnekasi, praleidžia laiką su šeima, giminėmis, draugais. Nepamirškime ir labai gilios britų tradicijos, vadinamosios afternoon tea, – popietinės arbatėlės su įvairiais sausainukais“, – sako R. Starkus.
Nors pašnekovai teigia, kad desertams netinkamo meto nėra, nevertėtų po sunkios vakarienės rinktis riebaus deserto, persunkto kremais. Tai turėtų būti lengvas, nedidelis malonumas.
„Desertui netinkamo laiko nėra, jį gali valgyti ir ryte. Ryte galime geriausiai pajausti saldumo, skanumo niuansus. Bet ir po vakarienės, ir po pietų, ir prie kavos puodelio desertas puikiai tinka. Aišku, nereikėtų juo piktnaudžiauti 4 kartus per dieną, bet jeigu valgome visą vakarienę, natūraliai ją užbaigti norisi saldumu“, – tikina L. Donelė.
Norint pasimėgauti kuo platesne skonių gama, ekspertai pataria derinti skirtingus skonius. Jei vakarienė buvo sūri ir mėsiška, prie jos priderinamas saldus desertas. Jei labai soti ir gausi – vaisių šerbetas.
„Ideali skonio kelionė yra tada, kai patiekale jaučiame visus skonius: sūrumą, saldumą, rūgštumą, kartumą ir umamį. Tai jeigu pagrindinis patiekalas buvo sūrus, natūraliai vakarienę norisi užbaigti saldžiai. Bet jeigu vakarienė sunki, soti, mėsiška, desertui siūlyčiau rinktis lengvesnį kepinį“, – rekomenduoja konditerė.
Tikras desertų meistras, virtuvės šefas Donatas Šatkauskas sako, kad nėra taisyklių valgyti desertą prieš ar po valgio. Geriausia rinktis pagal savijautą.
„Svarbiausia neįpareigoti savęs. Desertą reikia valgyti tada, kada nori jį valgyti, neleisk nusistovėjusioms madoms tavęs įpareigoti valgyti būtent po vakarienės. Jeigu atėjęs į restoraną nori suvalgyti desertą čia ir dabar – suvalgyk jį“, – sako desertų meistras.
Dabar visi ieško būdų, kaip ką pasigaminti sveikiau. Tačiau turbūt vargiai desertuose apsieitume be tokio ingrediento kaip cukrus. O mitybos specialistai primygtinai ragina riboti pridėtinio cukraus kiekį mityboje.
„Svarbiausia desertui yra saldumas, bet jį gali gauti nebūtinai su cukrumi. Tai gali būti medus, becukris šokoladas, riešutai“, – pataria konditerė.
Tačiau maisto tinklaraštininkė Elžbieta Monkevič atkreipia dėmesį, kad iš sveikesnių ingredientų pagamintas desertas nebūtinai bus lengviau virškinamas.
„Dabar labai išpopuliarėjo sveikų desertų gaminimas – kai viskas gaminama iš riešutų, džiovintų vaisių ir nesaldintos kakavos. Dažniausiai žmonės sako, kad toks desertas labai sunkus, nes yra labai daug riešutų, sumaltų į vieną masę, desertas labai mažas, o jo tankis labai didelis“, – aiškina pašnekovė.
Vis dėlto specialistai pataria verčiau rinktis vieną iš dviejų: valgyti arba šviežius vaisius, arba tam tikrą desertą – pyragėlį ar tortą. O patyręs šefas ragina nepamiršti pačių paprasčiausių produktų, kurie lengvu rankos judesiu gali virsti puikiausiu desertu tiesiog jūsų namuose
„Reikėtų gaminti pačiam. Tada žinome, kas į desertą įeina. Galima kaimišką sūrį sumaišyti su medumi ir uogomis – bus ne ką prastesnis desertas“, – tikina D. Šatkauskas.
Ragaujant desertus labai svarbu estetika ir pateikimas. Pastebima dar viena tendencija – vis mažiau juose naudojama dažiklių ir cheminių priedų, konditeriai vis dažniau stengiasi išgauti kuo natūralesnes spalvas ir skonius.
„Jeigu cukrų, kavą ar bet kokį ingredientą ragaujame saikingai, jis tikrai nesugadins mūsų gyvenimo. Per paskutinius kelis metus desertuose nieko dirbtino ir labai chemiško nemačiau, net spalvos išgaunamos iš natūralių produktų“, – sako R. Starkus.
Smaližiai turbūt nenusėdi vietoje skaitydami apie įvairius desertus ir jų derinimą. Tačiau gardumynų pasaulyje besisukanti vyno žinovė R. Starkus ir virtuvės šefas D. Šatkauskas sako, kad valgant desertus labai svarbu saikas.
„Žmonės šiais laikais labai daug kalba, kada ir iki kada jie valgo. Manau, kad viskas priklauso nuo gyvenimo būdo. Bet gyvenimo džiaugsmas ir yra tas, kad gali kartais sau leisti po pietų suvalgyti desertą“, – sako moteris.
Desertai – labai kaloringas maistas, deja, turi mažai maistinės vertės. Tokios kalorijos greitai pasisavinamos, o ir gauta energija – trumpalaikė. Gastroenterologė pataria desertus rinktis ypatingomis progomis.
„Tai nėra būtinas ir reikalingas kasdienis maistas“, – sako gydytoja Diana Žukauskienė. Verčiau kasdieniam saldėsiui rinktis džiovintus vaisius, o kartais galima paskanauti vaisinių želatininių pyragėlių.
„Džiovintas mango gabalėlis yra daug geriau negu kremu perteptas torto gabaliukas, bet esmė yra saikas, kiekis – jeigu tai retas pasilepinimas, organizmas tikrai prisitaiko ir jokių tragedijų neįvyksta. Bet jeigu tai kasdienis reikalas, tada jau reikėtų susimąstyti“, – sako specialistė.
Tad kaip elgtis parduotuvėje nusipirkus saldėsių arba vakarieniaujant restorane? Gal organizmui būtų lengviau, jei po gausios vakarienės palauktume prieš užsisakydami desertą? O gal yra desertų, kuriuos galime rinktis, nors ką tik valgėme mėsą ar žuvį?
„Organizmui būtų lengviausia virškinti vieną konkrečią medžiagą. Pavyzdžiui, suvalgome daržovių ir palaukiame, kol susivirškins, valgome ryžius, palaukiame ir tada valgome mėsą. Bet nėra nei tiek valandų, nei tiek kantrybės ir niekas taip nedaro. Tiesiog reikėtų stengtis desertus valgyti pirmoje dienos pusėje.
Kai žmogus pavalgo labai riebaus maisto, sulėtėja skrandžio veikla. Desertai šiuo atveju turi teigiamą pusę, nes skatina didesnį skrandžio sulčių išsiskyrimą. Iš esmės skrandžiui nėra skirtumo, ar ten kepsnys, ar braškė – vyksta cheminiai procesai, skaidomos medžiagos. Tik keičiasi laikas, per kurį jos suskaidomas“, – atskleidžia D. Žukauskienė.
Tačiau gydytoja ragina nedaryti vienos didžiulės klaidos per šventes ar susitikus su draugais.
„Yra toks derinys, kurį vadiname „seniai susitikusių draugių derinuku“, – kavos puodukas, šampanas ir desertas. Nors prieš tai žmogus buvo sveikas, toks derinys gali lemti ūmaus pankreatito atsiradimą“, – perspėja specialistė.
Plačiau – kovo 31 d. laidos „Vartotojų kontrolė“ įraše.
Parengė Miglė Valionytė.
