Lietuvai pastarąjį dešimtmetį lėtai didinant miškingumą 35 proc. jo lygį šalis pasiektų tik 2047 metais, o ne iki 2030 metų, kaip yra užsibrėžusi, teigia Valstybės kontrolė, paskelbusi Miškų išteklių būklės ir apsaugos apžvalgą.
Pagal Nacionalinį pažangos planą iki 2025 metų turėjo būti pasiektas 34 proc. miškingumas, iki 2030 metų – 35 proc., o pagal Seimo rezoliuciją dėl Miškų politikos siekiama iki 2050 metų jį padidinti iki 40 proc.
„Lietuvos miškų politikoje miškingumo didinimas ir jo kokybinis atsparumas turi žengti kartu. Siekdami ambicingų miškingumo tikslų privalome užtikrinti, kad formuojami miškai būtų atsparūs klimato kaitai, veiksmingai saugotų biologinę įvairovę ir kartu kurtų ilgalaikę vertę valstybei. Tam reikalingi spartesni strateginiai sprendimai, padedantys suderinti gamtos apsaugos, klimato kaitos ir ekonomikos tikslus“, – pranešime sakė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Lietuvos miškingumo lygis yra vienas mažiausių Šiaurės šalių regione: 2025 metais miškai dengė 33,9 proc. šalies ploto (2,214 mln. ha), ES vidurkis – 39 proc., Latvijoje ir Estijoje miškai užima daugiau nei pusę teritorijos, Suomijoje ir Švedijoje – daugiau nei 60 proc.
Šalies miškingumo didinimą riboja mažėjantis tinkamų plotų skaičius, ribotos laisvos valstybinės žemės galimybės ir mažėjantis privačių žemės savininkų aktyvumas, teigia Valstybės kontrolė.
Europos miškų strategijoje pabrėžiama, kad klimato kaitai atsparesni yra įvairiaamžiai ir mišrūs miškai, tačiau Lietuvoje vis dar vyrauja vienaamžiai ir vienarūšiai medynai – pušynai, eglynai ir beržynai sudaro apie 73–74 proc. visų miškų, o aiškių rūšinės įvairovės didėjimo tendencijų nestebima. Vienaamžių medynų dalis yra didžiausia (61 proc.), o trijų ar daugiau kartų medynų tėra 6 proc., teigiama pranešime.
Tokia miškų struktūra susijusi ir su miškininkystės praktika – po plynųjų kirtimų atsodinami ištisi masyvai miško, todėl formuojasi vienaamžiai miškai.
VK pabrėžia, kad griežtai saugomų miškų Lietuvoje vis dar labai mažai – 2025 metais rezervatų miškai sudarė tik 1,25 proc. viso jų ploto, per dešimtmetį jų dalis padidėjo 0,04 proc. punkto.
Tuo metu ES biologinės įvairovės strategijoje numatyta, kad griežta apsauga turėtų būti taikoma bent 10 proc. ploto. Norint priartėti prie šio tikslo, Lietuvoje rezervatų miškų plotą reikėtų beveik padvigubinti – iki maždaug 68 tūkst. hektarų.
Miškų sektorius 2024 metais sukūrė 3,63 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, 6,7 proc. eksporto, o mediena yra svarbi baldų, statybų ir energetikos sektoriams.
Tačiau per pastaruosius du dešimtmečius ūkinių miškų dalis padidėjo nuo 71,4 proc. iki 75 proc. – kitų miško grupių sąskaita. Apie penktadalis ūkinių miškų patenka į saugomas teritorijas, todėl kyla konfliktų tarp ūkinės veiklos ir biologinės įvairovės apsaugos tikslų.
