Sinoptikai juokauja – esame ne tik krepšinio teisėjų, bet ir orų prognozuotojų šalis. Kas lemia orų prognozės tikslumą? Kuo labiau tikėti – sinoptikais ar maudžiančiais sąnariais? Į šiuos ir kitus klausimus LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vartotojų kontrolė“ atsakys meteorologai, sinoptikai ir klimatologai.
Ar tikrai be orų prognozės negalėtume išgyventi? Juk pakeisti vis tiek nieko negalime, o prognozė darganos neišsklaidys. Vis tik vartotojų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria. Vieni sako, kad pasikliauja tuo, ką mato danguje, kiti – įdėmiai klausosi sinoptikų prognozių.
Kauno priemiestyje įsikūrusi meteorologinių stebėjimų aikštelė – didžiausia Lietuvoje. Meteorologas, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Matavimų kokybės ir technikos skyriaus vedėjas Andrius Laurinaitis pasakoja, kokius svarbiausius įrenginius naudoja meteorologai.
„Skaitmeninis termometras, santykinis oro drėgnį matuojantis daviklis, saulės spindėjimo trukmės daviklis. Lietuvoje daugiausia saulėtų dienų užfiksuojame Nidoje. Jei Saulė pasiekia 120 vatų galingumą, jis pradeda fiksuoti ir skaičiuoti laiką“, – tikina A. Laurinaitis.
Oro temperatūrą meteorologai matuoja 1,5 m aukštyje, o vėjo greitį – 10 m. Todėl dažnai žmonėms atrodo, kad vėjas pučia silpniau, nei nurodyta prognozėje. O kritulių kiekio matavimui aukštis įtakos neturi. Dar vienas svarbus orų stebėtojų prietaisas, kurį naudoja tik žiemą – lijundros staklės.
Ir vis dėlto – kas ta orų prognozė? Burtai iš debesų ar kompiuterio kūrinys? Gal orus prognozuoja mašinos, o sinoptikai tik perskaito prognozę televizijoje?
„Prognozė, kurią skaito sinoptikai, visgi yra didžioji dalis žmogaus indėlio. Jis susirenka informaciją, pasidaro interpretaciją ir sumodeliuoja, kokie turėtų būti orai. Bet naudojame nemažai kompiuterizuotos informacijos ir pasidarome interpretaciją“, – aiškina sinoptikė Inga Grigorjanc.
Vis dėlto prognozių tikslumas turi ribas. Kokie rytoj bus orai konkrečiame mikrorajone, nenustatys nei patyręs sinoptikas, nei galingiausias kompiuteris. Tokių prognozių dar teks palaukti.
„Labai viskas priklauso nuo mikroklimato: rajono apstatymo, miškingumo, ar yra žalių vejų, ar nėra, ar susidaro vėjo tuneliai. Tokiose vietose turėtum kone prie kiekvieno namo stebėti tam tikrus parametrus, tada gal ir galėtum tai vietai konkrečiai prognozuoti“, – tikina sinoptikė.
Svarbi detalė: kai klausysitės orų prognozės, prisiminkite, kad Šiauliai ir Panevėžys yra šiaurėje, Varėna ir Druskininkai – pietuose, Klaipėda ir pajūris – vakaruose, o Vilnius – Lietuvos rytuose. Tada bus mažiau kaltinimų sinoptikams dėl netikslių prognozių.
„Dažniausiai orientuojamės į bendrą prognozę Lietuvai. Jeigu matome, kad į tam tikrą regioną ateina reiškinys, pavyzdžiui, škvalas juda nuo Baltijos jūros, orientuojamės, kad vakarų, pietvakarių Lietuvoje gali būti pavojingų reiškinių. Taip pat ne visi žmonės žino ir pasaulio šalis – kur yra vakarai, pietvakariai, tada ir įvyksta nesusikalbėjimas“, – pasakoja I. Grigorjanc.
Kartais į telefonus sulaukiame įspėjimų apie artėjančius ekstremalius reiškinius. Jei tikras uraganas neateina, socialinius tinklus užgriūva uraganas pašaipų dėl sukeltos panikos. Ir priešingai – jei viesulas stogą nuplėšė be išankstinio įspėjimo, kalti lieka sinoptikai.
„Manome, kad geriau sutirštinti spalvas, nes geriau būti pasiruošusiam, negu paskui gailėtis, kad nepasiruošei. Geriau pasakome apie pavojingą reiškinį, kad žmogus galėtų pasiruošti, tarkime, patraukti lengvai skraidančius daiktus iš balkono. Tiesiog geriau laukti reiškinio, kuris galbūt ateis, ramiai“, – sako sinoptikė I. Grigorjanc.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba rengia ir specializuotas orų prognozes. Tarkime, labai svarbios prognozės aviacijai.
„Ji skirta 24 arba 9 valandoms. Skiriasi jos detalumas, nes reikia prognozuoti, kada tiksliai lis, koks bus matomumas, vėjas ir kaip tai keičiasi. Aviacinės prognozės sudarytos taškui – oro uostui. Vietovė yra specifinė vienam taškui, nesvarbu, kas gali būti už 20 km“, – aiškina LHMT meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus patarėja V. Lieguvienė.
Meteorologams ir sinoptikams tapo svarbūs ir socialiniai tinklai: žmonės gali kartais suteikti labai svarbios informacijos. Būtent todėl buvo įkurta „Facebook“ grupė „Orų entuziastai“.
„Grupės paskirtis – stebėti orų reiškinius, kurie įvyksta nedidelėje vietovėje. Tai labai padeda, nes grupėje labai daug žmonių, daug akių, žiūrinčių į dangų. Sinoptikai stebi grupę, ji ypač padeda, kai praeina vasarinės audros: padeda sužymėti vietoves, kur iškrito kruša, ir parašyti visą analizę. Sinoptikai analizuoja informaciją, kas buvo, ir žiūri, kaip pasitvirtino“, – sako meteorologas Gytis Valaika.
„Vieni fotografuoja įspūdingus debesis, kiti entuziastai įsigyja orų stotelę, stebi ir pedantiškai registruoja visus jos rodmenis,“ – pasakoja technologijų apžvalgininkas Šarūnas Tamulis.
„Yra žmonių, kurie tuo gyvena, visą informaciją kaupia, žurnalus veda. Nesvarbu, kad kai kurios programos gali išsaugoti tavo istoriją. Pavyzdžiui, buvai išvykęs, grįžti namo ir gali pažiūrėti, kas per dvi savaites įvyko. Tai jie grįžta, visą informaciją pasižymi, kad turėtų savo oro istoriją aplink namus“, – tikina pašnekovas.
Orų stotelių būna įvairiausių tiek pagal renkamus duomenis, tiek kainą.
„Yra stotelių, kurios turi savo atskirus belaidžio ryšio daviklius. Yra mažų stotelių, kurios, tarkime, matuoja tik temperatūrą ir slėgį, ir yra stotelių gargarų, kurią pasikabiname ant stogo ir kuri matuoja vėjo greitį, kryptis. Kai kurios stotelės turi netgi žaibo kirčio aptikimą 40 km spinduliu. Tada net padažnina visų dalykų sekimo atnaujinimą, kad tiksliai praneštų, jei artėtų koks žaibas tavo namų link“, – pasakoja technologijų apžvalgininkas Š. Tamulis.
Paprasčiausia orų stotelė kainuos 30–50 eurų. Tačiau norint aukštesnės kokybės, suderinamumo su išmaniuoju įrenginiu, reikėtų išleisti truputį daugiau pinigų. O prietaiso kaina gali siekti nuo 150 eurų iki 300 eurų.
Laurynaitis pataria, kad ką tik įsigytą stotelę namie sukalibruoti, kad rodytų tikslų oro slėgį. Orų stotelei reikia parinkti tinkamą vietą. Tik tada ji rodys teisingai. Ši taisyklė galioja ir paprasčiausiam termometrui.
„Žmonės sako: prie mano namo rodo 20 laipsnių, o jūs pranešate 15 laipsnių. Jeigu termometras primontuotas prie stiklo, susidaro mikroklimatas ir iš vidaus kambario temperatūra šiek tiek prišildo termometrą. O jeigu dar būna sumontuotas ant saulės, o ne šešėlyje, iš viso skirtumas gali būti 10 laipsnių ir daugiau“, – tikina A. Laurinaitis.
Tai ar įmanoma namie tiksliai išmatuoti lauko oro temperatūrą?
„Įmanoma, bet labai sudėtinga. Jeigu norime įsirengti termometrą, kuris rodytų kiek įmanoma tiksliau, jis turėtų būti šiaurinėje namo pusėje, atitrauktas nuo namo bent pusmetrį, kad oras laisvai cirkuliuotų ir kad vėjas prapūstų jį. Tad tokia galimybė yra, bet labai sudėtinga“, – įsitikinęs meteorologas.
Daug visiems prieinamų duomenų yra internete, programėlėse, pasitelkiamos palydovų nuotraukos, stebimi debesys, vėjas, krituliai. O ypač geras įrankis –meteoradaras. Tai yra geriausias būdas sužinoti, kas laukia netrukus.
Jis užfiksuoja visas darganas: kur lyja, koks kritulių stiprumas, kur keliauja debesis. Lietuvoje veikia 2 radarai – Laukuvoje ir netoli Vilniaus. Visada galime pasinaudoti ir kaimynių Latvijos, Lenkijos, Švedijos duomenimis.
Daug kas gyvenimą planuoja remdamasis duomenimis iš interneto, įvairių programėlių. Dažnai labiausiai pasitikima maloniausia prognoze. Viktorija Lieguvienė rekomenduoja kruopščiai pasirinkti duomenų šaltinį.
„Jeigu norėčiau pasižiūrėti Šri Lankos orus, geriau susirasčiau vietinių tinklalapį ir ten žiūrėčiau, o ne imčiau bendrai. Kai kurios telefonų programėlės netikslios“, – pastebi sinoptikė.
Tačiau orus galima prognozuoti ir remiantis liaudies išmintimi ir papročiais. Galima klausytis, kada užkukuos gegutė, stebėti, kada grįš gandrai, atkreipti dėmesį, koks bus vėjas Mykolinių rytą, kokie orai bus per 12 dienų nuo Šv. Liucijos vardadienio, iš kurios pusės pučia vėjas Šv. Velykų rytą ir ar užgiedos vieversys per Kazimierines.
Etnologas prof. Libertas Klimka daug metų tyrinėja liaudiškus orų prognozavimo metodus. Jis tvirtina, kad neretai prognozės pasitvirtina – juk jos grįstos tautos išmintimi, gamtos stebėjimais ir papročiais.
Vis dėlto sinoptikai liaudiškas prognozes vertina atsargiai. Mat jų teigimu, liaudies meteorologiją pritaikyti šių dienų gyvenimui yra daug sunkiau. Tačiau mokslininkai orus prognozuoja ne tik pagal augalų, bet ir pagal gyvūnų elgesį.
„Tyrinėta, nuo ko priklauso gandro parskridimo data. Pasirodo, kad nuo Pietų Europos reiškinių, šilumos kiekio. Jeigu gandras atskrenda anksčiau, vadinasi, iš Pietų Europos atslenka šiltos oro masės. Skaičiau ir prof. Nacevičiaus pastebėjimus: jeigu pirmi atskrenda varnėnai ir vieversiai, iš pietinių kraštų jie atneša šilumą ir greitai bus pavasaris“, – sako fenologė Danuta Romanovskaja.
Jei fenologų prognozės atrodo nepatikimos, teks griebtis paskutinio šiaudo – orus prognozuoti pagal maudžiančius sąnarius ir kaulus. Dėl šio būdo sutaria ir liaudiškų metodų specialistai, ir profesionalūs sinoptikai.
„Senyvas žmogus prieš orų permainas visu savo kūnu jas jaučia. Nereikia jam žiūrėti į debesų spalvą. Kartais mieguistumas ateina, tai rytoj ir lauk tos permainos. Tą patį galiu pasakyti ir apie save“, – sako etnologas L. Klimka.
„Mano kūnas iš karto jaučia. Jeigu man pradeda skaudėti strėnas, sąnarius, maždaug po 2–3 dienų sulauksime šiltos ir drėgnos oro masės. Tik 5 metus atidirbusi sinoptike supratau, kodėl man taip būdavo, ir suradau ryšį, kad čia dėl šiltos ir drėgnos oro masės“, – atskleidžia sinoptikė I. Grigorjanc.
Plačiau – kovo 10 d. laidos „Vartotojų kontrolė“ įraše.
Parengė Miglė Valionytė.
