Trys dizainerės Simonos Nainės Maltos bišonai yra neišskiriami draugai: tik visi trys keliauja į svečius, keliones, kartu atkeliavo ir į LRT TELEVIZIJOS laidos „Mano geriausias draugas“ studiją. Dainininkė neslepia, kad su savo augintiniais kalbasi it su žmonėmis, o į tuos, kuriems tai atrodo juokinga ar kvaila, tik numoja ranka: „Man tai visai nesvarbu, aš jiems noriu duoti kuo daugiau meilės.“
S. Nainė – trijų Maltos bišonų šeimininkė. Anot jos, visi mano, jog tai ji pamišusi dėl šunų, o iš tiesų dėl tokios gausios šunų draugijos namuose kaltas S. Nainės vyras Jonas Nainys.
„Tai, kad mes auginame tris šunis, iš tikrųjų yra jo nuopelnas. Dabar aš jau jam esu už tai dėkinga, nes neįsivaizduoju savo namų kitaip, jeigu nebūtų tų trijų šunų“, – kalba pašnekovė.
Maltas, Nunu ir Nainė – tokie Nainių šuniukų vardai. Pastarasis vardas, pasak dizainerės, buvo sugalvotas dar tada, kai jiedu nė nebuvo susituokę.
„Jonas buvo sugalvojęs, kad toks turi būti jos vardas. Taip ir yra – tai Nainė ir jai 14 metų. Kitas yra mano gimtadienio dovana. Grįžo Jonas namo ir padavė man tokį savo seną juodą krepšį. Galvoju, visai nenormalus, gimtadienio proga dovanoja man savo seną juodą krepšį. Ir padėjo jį ant žemės. Po vienos sekundės – galvytė. Aš sakiau: Jonai, tu nenormalus. Bet tu pamatai tą šuniuką ir tavo širdis kulnuose. Įsimyli per sekundę ir viskas. Taip atsirado Maltas“, – šypsosi ji.
Maltas – taip pat šuo su patirtimi. Jam jau 13 metų, S. Nainė jį švelniai vadina savo ligoniuku. „Jis truputį nebesiorientuoja, senatvė ir visa kita, bet, kaip sako, visą gyvenimą šunys jus džiugino, dabar jūs džiuginkit“, – kalba pašnekovė.
Tai nėra tavo žaisliukas, visko būna, ne vien viskas gerai, jie gali daug sirgti. Tu žinai, kad įgyji atsakomybę labai ilgam laikotarpiui.
Pats mažiausias, bet pats didžiausias namų direktorius yra Nunu. Nors toks yra S. Nainės prekės ženklas, sako, kad taip jis buvo pavadintas ne dėl to. Įsigijus šį jaunuolį jis buvo beprotiškai energingas, tad tekdavo dažnai raminti.
„Tik parsivežėme namo, išlipo iš savo guolio ir iš karto su letenomis trenkė per snukius Nainei ir Maltui – čia direktorius atvažiavo. Aš jam kiekvieną kartą sakydavau: nu nu, negalima. Birželį jam bus 9 metai“, – pasakoja S. Nainė.
Nors pati yra tikrai užimta, kuria drabužius ir koncertuoja, laiko randa kiekvienam gyvūnui. Tikina: prieš įsigydamas šunį ar bet kokį kitą gyvūną turi gerai pagalvoti, kokia tai atsakomybė.
„Tai nėra tavo žaisliukas, visko būna, ne vien viskas gerai, jie gali daug sirgti. Tu jau negali išvažiuoti ir palikti, turi pagalvoti, kas pasiliks ne vieną, bet tris šunis. Tu žinai, kad įgyji atsakomybę labai ilgam laikotarpiui. Bet su jais labai mielai pasilieka ir mano sesė su vaikais, ir Jono brolis, ir mano mamytė, jeigu tiktai leidžia sveikata. Kažkaip tų problemų nekyla. O jeigu, pavyzdžiui, galime keliauti su jais į pajūrį, nes yra labai daug viešbučių, apartamentų, kas priima, tai pasiimame juos kartu“, – pasakoja S. Nainė.
Ji mėgsta lankytis ir kavinėse, kurios priima šunis, o kūrėjos biure taip pat visada galima rasti ir maisto, ir skanukų šuneliams. „Jeigu kažkas atkeliauja su šunimi, labai laukiame. Kartais ir jie keliauja su manimi į darbą“, – priduria dizainerė.
Tie, kas turi namuose gyvūnų, ypač šuniukų, grįžę visada yra sutinkami su meile. S. Nainė patvirtina – grįžus šeimininkams visi trys puola prie kojų.
Man jie yra mano širdies dalis. Aš visą laiką su jais šneku kaip su žmonėmis. Tai kažkam iš šono gal atrodo juokinga ir kvaila, bet man tai yra visai nesvarbu, nes aš jiems noriu duoti kuo daugiau meilės.
„Mes neturime vaikų, tai man jie yra kaip mūsų šeimos nariai, vaikai. Jie su mumis miega, pavyzdžiui, aš net miegu ant kampuko, nes vienam reikia daugiau vietos. Vienas miega prie pilvo, kitas – virš galvos, trečias – tarp kojų. Man jie yra mano širdies dalis. Aš, pavyzdžiui, visą laiką su jais šneku. „Nepyksti? Paliksim, bet grįšim...“ Aš visą laiką su jais šneku kaip su žmonėmis. Tai kažkam iš šono gal atrodo juokinga ir kvaila, bet man tai yra visai nesvarbu, nes aš jiems noriu duoti kuo daugiau meilės. Manau, kad jie tai supranta.
Aišku, jų charakteriai labai skirtingi, galbūt ir supranta jie kažkiek skirtingai, bet stengiuosi visus čiupti, jeigu jau vieną pakeli. Kaip ir sakiau, kai gavau kvietimą ateiti į svečius. Sakė: tai gal vieną paimsite? Sakiau: žinokite, jie nesidalija, arba jie trys, arba nė vienas. Arba irgi sako: gal gali duoti pasaugoti Nunuką? Ne, arba tris imate, arba nė vieno“, – kalba laidos viešnia.
Plačiau – vasario 6 d. laidos „Mano geriausias draugas“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
