Eurovizinė savaitė buvo puiki, tačiau visą atmosferą užgožė tai, kas įvyko šeštadienio vakarą, LRT.lt sako Vienoje dirbęs žurnalistas, „Eurovizijos“ apžvalgininkas Justas Buivydas. Anot jo, Bulgarijos pergalė yra vienas didžiausių netikėtumų „Eurovizijoje“ per daugiau nei dešimtmetį, ir tai tik patvirtina, kad šiame konkurse viskas įmanoma. Vis tik J. Buivydas pastebi – „Eurovizijos“ reputacija pastaruosius porą metų smunka.
– Jubiliejinę, 70-ąją, „Euroviziją“ stebėjote iš arti, besidarbuodamas Vienoje. Kokios emocijos ir atmosfera buvo justi užkulisiuose – ten, kur eiliniai dainų konkurso žiūrovai progos patekti neturi? Kokius įspūdžius parsivežate iš Austrijos?
– Savaitė buvo puiki, nuotaika iš esmės iki paskutiniųjų konkurso rezultatų akimirkų buvo labai gera. Viena, kaip miestas, puikiai pasitiko „Euroviziją“. Žinoma, kaip visada, buvo visokių niuansų arenoje: su bilietais, su vėliavų taisyklėmis ir panašiai, bet tai yra smulkmenos. Manau, bendrąja prasme ši Vienos „Eurovizija“ tikrai pavykusi, girdėjau daug gražių žodžių ir iš kolegų, ir iš visų, kurie ten buvo.
Sakyčiau, galiausiai visą atmosferą užgožė tai, kas įvyko šeštadienio vakarą. Dar kartą patekome į situaciją, kai, mano manymu, to neverta Izraelio daina užėmė antrą vietą ir iki pat paskutinės sekundės teko jaudintis, kaip baigsis šis renginys ir rezultatų skelbimas.
Izraeliui „Eurovizija“ yra reikalinga tiesiog kaip vieta pasirodyti Europai, vieta prisipirkti daugybę reklamos, organizuoti balsavimus per ambasadas ir galiausiai, gavus daug taškų iš Europos, per įvairią žiniasklaidą skelbti apie tai, kokie jie yra mylimi Europoje, kaip Europa juos palaiko, nors jie labiau patys save palaiko.
Panašu, jeigu pokyčių „Eurovizijoje“ nebus, mes ir toliau turėsime visiškai tą pačią situaciją, kokią turėjome pernai ir šiemet. Europa išsirenka vieną kovotoją – pernai juo tapo austrų JJ, šiemet bulgarų Dara – ir tas kovotojas stoja į kovą vienas prieš vieną su Izraeliu. Man atrodo, konkurso reputacija jau antrus metus yra žlugdoma.
– Kiek tikėtas ar netikėtas buvo nugalėtojų trejetukas: pirmąją vietą pelniusi Bulgarija, antrą – Izraelis ir trečią – Rumunija? Kaip apskritai vertinate galutinę rezultatų lentelę?
– Bulgarijos pergalė yra vienas didžiausių stebuklų ir netikėtumų „Eurovizijoje“ per daugiau negu 10 metų. Kažką panašaus turbūt galima prisiminti su Conchita, bet tada situacija buvo kiek kitokia. Conchita iki repeticijų „Eurovizijoje“ ir iki savo pusfinalio lažybininkų buvo vertinama kaip dvidešimt kažkelinta kandidatė laimėti konkursą. Tik konkurso savaitę ji pakilo iki pagrindinės favoritės.
Tuo metu Bulgarija dar prieš maždaug penkias dienas buvo laikoma 15–16 vietoje, jos šansai nugalėti konkursą buvo vertinami 1 procentu. Tai, kad jiems pavyko tai padaryti, yra tikrai labai netikėtas, bet labai džiugus rezultatas.
Kai bulgarės daina buvo pasirinkta į „Euroviziją“, atlikėja susilaukė labai daug kritikos socialiniuose tinkluose. Po tokios žmonių reakcijos ji netgi svarstė pasitraukti iš konkurso, bet galiausiai matome, kaip viskas pasibaigė.
Rumunijos rezultatas – fantastiškas. Apskritai Bulgarija ir Rumunija, dvi finalininkų trejetuko šalys, į konkursą šiemet sugrįžo po pertraukos, tad tai – tikrai fantastiška pelenių istorija. Tik labai gaila, kad rumunai prarado galimybę pabūti tame įtemptame momente laukdami žinios, ar laimės, ar ne.
Daugelis prognozavo, kad šių metų dainų konkursą laimės Suomija, bet kas pasikels uodegą, jeigu ne pats katinas. Prieš finalą spėjau, kad Suomija liks šešta – taip ir nutiko. Nors daugeliui tai buvo netikėta, manęs tai nenustebino.
Sakyčiau, gerokai nustebino žema Švedijos vieta (ši šalis 2026 m. „Eurovizijoje“ užėmė 20-ąją vietą – LRT.lt). Tai – žemiausias švedų rezultatas nuo 2010-ųjų, kai jie nepateko į finalą.
Lietuvos rezultatas šiemet taip pat liko prasčiausias nuo 2019-ųjų. Sakyčiau, prieš savaitę dvi tai būtų atrodę kaip galbūt didesnis netikėtumas, tačiau šią savaitę jau matėsi, kad aplink Lietuvą nėra to didelio sujudimo ir kad rezultatas gali būti kiek žemesnis.
– Ką išskirtumėte kaip šių metų „Eurovizijos“ akcentus, svarbiausius momentus, žinutes?
– Sakyčiau, pagrindiniu šios „Eurovizijos“ akcentu tapo tai, kad viskas yra įmanoma. Bulgarijos pergalė įrodo, kad iš esmės reikia turėti gerą atlikėją, tikrai neblogą, įsimenančią dainą, pagal kurią būtų galima šokti. Tada, turint noro ir finansų, ant to galima statyti įspūdingą pasirodymą ir laimėti „Euroviziją“ – netgi šaliai, kuri tai padaro pirmą kartą, sugrįžusi į „Euroviziją“ po trejų metų pertraukos.
Turbūt Lietuvai tai taip pat galėtų būti tam tikras įkvėpimas ieškoti atlikėjų, galbūt net išbandyti nacionalinės atrankos modelį, kurį taiko Bulgarija: uždaru būdu išrinkti šalies žvaigždę, kurią norime siųsti į „Euroviziją“, o tada jai kurti dainą ir aplink tą žvaigždę statyti pasirodymą, susitelkti į galutinį rezultatą.
Dar viena iš šių metų „Eurovizijos“ žinučių galėtų būti ta, kad žiūrovai nori linksmybių. Žmonės nori džiugių, trankių dainų. Tikriausiai laikai, kuriais gyvename, padiktuoja, kad žmonės nori smagaus laiko. Jeigu žiūrėsime į žiūrovų balsavimo lentelę, tai išties didžioji dalis dainų: tos pačios Bulgarijos, Rumunijos, Moldovos, Graikijos, Suomijos yra smagios, įdomios, trankios ir patinkančios publikai.
Na, o turbūt svarbiausia žinutė būtų – daryk, ką gali geriausiai, ir tikėkis netikėto, nes „Eurovizijoje“ visko gali būti.
– Kai rengiamas tokio masto muzikinis koncertas, nenuostabu, kad jame gali pasitaikyti netikėtumų, nesklandumų, tam tikrų nesutarimų. Kokių atgarsių girdėti šiemet?
– Daug kas kritikuoja pačią „Eurovizijos“ programą: vedėjų pasirinkimą, scenarijaus rašymą, juokelius, kurių daug buvo ir nejuokingų, gana prastus atidarymo numerius ir t. t. Finale tai galbūt buvo kažkiek ištaisyta, bet pusfinaliai daugelį žmonių nuvylė.
Buvo kalbama apie tai, kad šią „Euroviziją“ gelbsti įdomios dainos, rezultatai, o austrai iš šou ir koncerto pusės arba nepersistengė, arba jiems pritrūko finansų. Teko girdėti, kad ši „Eurovizija“ buvo kone perpus pigesnė negu pernykštė Bazelyje, bet oficialių skaičių, kiek visa tai kainavo, dar, berods, nėra paskelbta.
– Nors nuolat kalbama, kad „Eurovizija“ – muzikos šventė, kurioje politikai ne vieta, vis tik pasaulinės aktualijos ir čia nelieka nepastebėtos. Taip nutiko ir šįmet?
– Kalbant apie politinius akcentus, be abejo, Izraelio klausimas vis dar išlieka labiausiai skaldantis bendruomenę. Šiemet „Eurovizijoje“ neturėjome net penkių šalių, kurios iš konkurso pasitraukė dėl Izraelio boikoto, t. y. Airija, Slovėnija, Islandija, Ispanija, Nyderlandai. Tikrai labai gaila, kad jų nebuvo šių metų „Eurovizijoje“, kad organizatoriai pasirinko vieną šalį vietoj penkių.
Tas šešėlis ir lydėjo visą konkursą iki pat jo pabaigos, kai vėlgi pamatėme išpūstą žiūrovų balsavimo už Izraelį skaičių, kuris yra pasiekiamas įvairiais būdais. Pernai apie tai buvo labai daug rašoma, neabejoju, kad šiemet apie tai irgi bus daug kalbama, gal net atliekama įvairių tyrimų, kiek Izraelis išleido reklamai, kokiais būdais jie rinko tuos balsus.
Net ir iškart po šios „Eurovizijos“ teko skaityti, kad Belgija svarsto apie pasitraukimą, jeigu šiuo klausimu niekas nepasikeis. Pamatėme, kad penkių šalių pasitraukimas organizatoriams nieko nereiškia, tai dar vienos ar kelių šalių pasitraukimas greičiausiai irgi nieko nereikštų. Tikriausiai be kažkokio didesnio boikoto sprendimai nebus priimami.
Galime prisiminti nebent Rusijos atvejį 2022-aisiais, kai buvo užpulta Ukraina. Europos transliuotojų sąjunga (EBU) iš pradžių irgi pasakė, kad neplanuoja pašalinti Rusijos. Tačiau tada net 15 šalių pasakė, kad boikotuos „Euroviziją“, jeigu joje toliau dalyvaus Rusija, ir tai tapo tikrai pakankamai dideliu spyriu į užpakalį, kad būtų priimti sprendimai.
– Jeigu šiųmetį dainų konkursą reikėtų apibūdinti vienu žodžiu – koks jis būtų?
– Tikrai sakyčiau, kad šių metų „Eurovizija“ buvo nenuspėjama. Daug buvo kalbėta apie tai, kaip sunku prognozuoti, pavyzdžiui, antrąjį šių metų „Eurovizijos“ pusfinalį. Galiausiai visas tas nenuspėjamumas pavirto į lažybininkų atspėtas visas 10 į finalą patekusių šalių.
Apskritai šiemet lažybininkai pusfinaliuose pasirodė tikrai įspūdingai, atspėdami 19 šalių iš 20-ies. Ir kai jau galvojome, kad tai gali būti viena labiausiai nuspėjamų „Eurovizijų“, galiausiai finalas mums serviravo tai, ką pamatėme: visiškai netikėta, neįtikėtina Bulgarijos pergalė, kurios dar prieš kelias dienas nenumatė absoliučiai niekas.
Sakyčiau, būtent šiuo klausimu šių metų „Eurovizija“ išsiskyrė. Taip pat vis dar tęsiasi tendencija, kad norisi gerokai mažiau neoriginalių, nuobodžių dainų. Žiūrovai, komisijos daug labiau vertina originalumą, gimtąją kalbą, unikalumą. Mane tai labai džiugina – manau, kad muzikine prasme „Eurovizija“ eina galbūt visai nebloga kryptimi, bereikia išspręsti politinius ir kitus dalykus, kad būtų mažiau chaoso.
