Jei gydytojas jau paskyrė vaistus nuo cholesterolio, privalote juos vartoti, tačiau jei „blogasis“ cholesterolis padidėjęs nežymiai, o rizikos veiksnių nėra, galima bandyti jį mažinti natūraliais būdais. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ profesorė Jurgita Plisienė pataria į mitybą įtraukti avokadų, riešutų, žuvies bei sterolių gausaus maisto – tai cholesterolio kiekį kraujyje gali sumažinti iki 20 proc.
Mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje – beveik dvigubai didesnis nei Europoje, o cholesterolio kiekis lietuvių kraujyje – vienas didžiausių Europoje. Pasiekti Europos kardiologų draugijos rekomenduojamą cholesterolio lygį atrodo misija neįmanoma – esame paskutiniai Europoje.
Išbandėte viską, kad sumažintumėte cholesterolio kiekį kraujyje? Vartojate vaistus, bet cholesterolis išlieka padidėjęs? J. Plisienė tikina turinti patarimų, kaip sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje iki 20 proc.
Sveiko žmogaus kraujyje „blogojo“ cholesterolio neturėtų būti daugiau nei 3 mmol/l. Tačiau pirmiausia reikėtų priminti, kuo skiriasi „blogasis“ cholesterolis nuo „gerojo“.
„Dažnai žmonės nesupranta, reikia vertinti bendrą cholesterolį, „blogąjį“ ar „gerąjį“, kokie jų skirtumai. Cholesterolis cirkuliuoja organizme susijungęs su baltymais, užtai jis vadinamas lipoproteinais. Vieni lipoproteinai yra mažo tankio – būtent mažo tankio lipoproteinai patys „pikčiausi“, kurie vadinami „bloguoju“ cholesteroliu.
Jis įsiskverbia į kraujagyslių sieneles, ten oksiduojasi ir spartina aterosklerozę. Oksiduotas mažo tankio cholesterolis tampa dar „blogesnis“. „Blogasis“ cholesterolis nusėda ant kraujagyslės sienelės, ypač jeigu kraujagyslė būna pažeista kitų rizikos veiksnių, tokių kaip padidėjęs kraujospūdis, rūkymas ar cukrinis diabetas“, – aiškina gydytoja.
Didelio tankio cholesterolis vadinamas „geruoju“ ir jo organizme neturi būti per mažai. „Gerasis“ cholesterolis padeda organizmui sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį, mat „gerasis“ tarsi suriša „blogąjį“ ir jį neša į kepenis, o tada kartu su tulžimi „blogasis“ cholesterolis pašalinamas iš žarnyno. Tokiu būdu „blogajam“ neleidžiama patekti į kraują, dėl to „gerojo“ cholesterolio kraujyje neturi trūkti.
„Dar viena lipidų frakcija – trigliceridai. Tai trečioji lipidų rūšis, jie taip pat yra „blogi“, nes skatina aterosklerozės vystymąsi. Normaliai trigliceridų kiekis turėtų būtų mažesnis negu 1,7 mmol/l“, – priduria profesorė.
Augaliniai steroliai, su maistu atkeliavę į žarnyną, ima konkuruoti su cholesteroliu ir užimta tas jungtis, per kurias iš žarnyno į kraują įsisavinimas cholesterolis. Taip į kraują „blogojo“ cholesterolio patenka mažiau.
Anot jos, tyrimai parodė, kad cholesterolio kiekį galima sumažinti tiesiog vartojant tam tikrus produktus. Vaistai kartais būtini – jeigu kardiologas juos paskyrė, vadovaukitės nurodymų. Tačiau jei „blogasis“ cholesterolis padidėjęs ne taip žymiai, o rizikos veiksnių nėra, iš pradžių galima bandyti jį mažinti natūraliais būdais.
„Jeigu jūs persirgęs infarktu, sergate širdies ligomis ir kardiologas paskyrė vaistus nuo cholesterolio, juos privaloma vartoti visą gyvenimą. Jei sergate širdies ligomis, „blogojo“ cholesterolio kiekis turi būti mažesnis nei 1,4 mmol/l“, – kalba laidos vedėja.
Tad kokius produktus reikėtų įtraukti į mitybą, kad kova su cholesteroliu būtų efektyvesnė?
Augaliniame maiste esantis sterolis sumažina „blogojo“ cholesterolio įsisavinimą
J. Plisienė tikina – įrodyta, kad augaliniai riebalai, turintys sterolių, padeda natūraliu būdu kovoti su cholesteroliu. Augalinių sterolių yra sėklose, vaisiuose, grūduose ir daržovėse.
„Augaliniai steroliai, su maistu atkeliavę į žarnyną, ima konkuruoti su cholesteroliu ir užimta tas jungtis, per kurias iš žarnyno į kraują įsisavinimas cholesterolis. Taip į kraują „blogojo“ cholesterolio patenka mažiau. Grūduose ir daržovėse taip pat yra daug skaidulų, kurios padeda virškinimo procesui. Valgykite sezonines daržoves“, – komentuoja daktarė.
Omega-3 riebalų rūgštys šalina „blogąjį“ cholesterolį ir skatina „gerojo“ cholesterolio gamybą.
Su „bloguoju“ cholesteroliu padeda kovoti avokadai
Avokaduose gausu vitaminų, baltymų, antioksidantų, tačiau labiausiai šis vaisius vertinamas dėl didelio gerųjų riebalų kiekio, kurie ne tik mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, bet ir gražina odą, gerina širdies, kraujagyslių sistemos būklę.
„Vaisių minkštime yra kalio, kuris labai svarbus kraujospūdžiui reguliuoti. Avokadų galima rasti įvairių rūšių ir skonių, tačiau vertingi visi. Tyrimai parodė, kad avokadai mažina „blogojo“ cholesterolio ir trigliceridų, didina „gerojo“ cholesterolio koncentraciją kraujyje“, – atkreipia dėmesį J. Plisienė.
Avokaduose taip pat yra širdžiai naudingų fitosterolių, kurie irgi mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Šiuose vaisiuose gausu ir galingais antioksidantais vadinamų vitaminų C ir E. Veikdami kartu šie vitaminai mažina aterosklerozės progresavimą organizme žmonių, kurių kraujyje didelė cholesterolio koncentracija. Svarbu pažymėti, kad avokadai valgomi termiškai neapdoroti.
Sauja riešutų kasdien padės palaikyti normalų cholesterolio kiekį kraujyje
Riešutai – puikus nesočiųjų riebalų šaltinis. Juose esančios skaidulos padeda blokuoti cholesterolio absorbciją į kraują iš žarnyno. Be to, riešutuose yra daug baltymų, vitamino E, magnio, kalio. Tinka visi riešutai, tačiau svarbiausia įsitikinti, kad nebūtumėte jiems alergiškas. Nepamirškite ir to, kad riešutai yra gana kaloringas maistas, todėl nereikėtų jų vartoti be saiko.
Žuvyje esančios omega-3 riebalų rūgštys šalina „blogąjį“ cholesterolį
„Žuvis – ypač svarbus produktas kovojant su cholesteroliu. Bent du kartus per savaitę mėsą keiskite žuvimi. Omega-3 riebalų rūgščių ypač gausu riebioje žuvyje: lašišoje, sardinėse. Labai geros ir sveikos žuvys – ir mūsų pamėgta silkė, ypač skumbrė. Omega-3 riebalų rūgštys šalina „blogąjį“ cholesterolį ir skatina „gerojo“ cholesterolio gamybą“, – pažymi medikė.
Nepamirškite maisto skaninti prieskoniais, nes česnakas, ciberžolė, imbieras ir cinamonas taip pat padeda mažinti cholesterolį. Nepamirškite ne tik tinkamos mitybos, bet ir fizinio aktyvumo. Pagalvokite ir apie kitus rizikos veiksnius, kuriuos galėtumėte sumažinti – tokiu būdu galbūt pavyks išvengti vaistų.
Plačiau – rugsėjo 17 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
