Tą vakarą, kai Tomas (vardas pakeistas) pirmą kartą išėjo į sceną, niekas nesitikėjo stebuklo. Juk dar visai neseniai jis scenoje jautėsi nedrąsiai, nerimavo, sunkiai dėliojo žodžius – net keli rišlūs sakiniai jam buvo iššūkis, rašoma muzikos konkurso-festivalio „Perliukai“ pranešime žiniasklaidai.
Tačiau vos pradėjo skambėti muzika, kažkas tarsi pasikeitė. Balsas tapo tvirtesnis, judesiai – laisvesni, o po kurio laiko jis jau ne tik dainavo, bet ir bendravo su publika. Šiandien jis – charizmatiškas atlikėjas, žmogus, kurio neįmanoma nepastebėti.
„Įvyko stebuklas! Muzikos kelyje jį lydėjusių žmonių dėka šis jaunas vyras tapo visiškai kitu žmogumi“, – sakė Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ pirmininkė Viktorija Vitaitė, savo akimis mačiusi ne vieną tokią istoriją.
Būtent tokios istorijos ir yra tikroji daugiau nei trisdešimt metų trunkančios V. Vitaitės ir jos bendražygių veiklos esmė. V. Vitaitės kelias prasidėjo nuo muzikos – chorinio dirigavimo studijų, darbo su vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų kolektyvais.
Tačiau vienu metu jos gyvenime atsirado žmonės, turintys negalią. Tai buvo laikas iki Lietuvos nepriklausomybės, kai tokie žmonės buvo tarsi nematomi – retai išeinantys į viešumą, dažniausiai gyvenantys uždaroje aplinkoje. Nedidelė grupė tėvų kreipėsi su paprastu prašymu – padėti jų vaikams muzikuoti. Tai tapo pradžia.
„Mes supratome, kad jiems reikia ne tik muzikos. Reikia bendrystės, reikia erdvės būti tarp žmonių“, – prisiminė V. Vitaitė. Taip gimė klubas „Guboja“, kuris netrukus subūrė apie šimtą žmonių.
„Muzika yra universali kalba. Net žmogus, kuris nekalba, per ją gali bendrauti“, – sakė ji. Ir tai nėra teorija – tai patirtis, patvirtinta daugybės žmonių gyvenimų. Muzika padeda nusiraminti, susikaupti, išreikšti emocijas, stiprina psichologinę būseną. Ypač tai svarbu intelekto negalią turintiems žmonėms, kuriems per garsą ir ritmą atsiveria naujos galimybės pažinti pasaulį ir save.
Tačiau svarbiausia – muzika keičia gyvenimo kokybę. Vaikai, kurie anksčiau buvo laikomi „nurašytais“, pradeda atsiskleisti, mokosi kalbėti, bendrauti, pasitikėti savimi. Keičiasi ne tik jie – keičiasi ir jų šeimos.
„Kai staiga pamatai, kad tavo vaikas gali, kad jis atsiskleidžia, tai yra nepaprastas jausmas. Gera matyti, kad dėl muzikos vaikai tarsi iš naujo atranda gyvenimo prasmę, tuo, žinoma, džiaugiasi ir jų šeimos – pamato, kad vaikas nėra „nurašytas“. Nekalbantys vaikai pradeda kalbėti, geba susikaupti, gerėja jų psichologinė būklė ir panašiai.
Juk turime ir puikios pasaulinės patirties – žinome nepaprastai gabių džiazo ir populiariosios muzikos muzikantų su negalia, pianistų ir kitų muzikantų. Tokių talentų turi ir Lietuva, jų dėka mūsų „Perliukų“ konkursas-festivalis jau yra pakylėtas į gana aukštą meninį lygį“, – teigė V. Vitaitė.
Šiandien šios istorijos susijungia konkurse-festivalyje „Perliukai“, kuris kas trejus metus apkeliauja Lietuvą ir suburia talentingus vaikus bei jaunimą su negalia ir be jos. Čia jie ne tik pasirodo scenoje – jie susitinka, bendrauja, kuria ryšius. „Kai jie pamato, kad nėra vieni, gimsta naujos idėjos, draugystės, projektai“, – džiaugėsi V. Vitaitė.
Neseniai pasibaigusiame konkurse-festivalyje, kuris vyko jau šeštąjį kartą, dalyvavo daugiau nei 500 atlikėjų iš visos Lietuvos. Regioniniai renginiai vyko Alytuje, Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Raudondvaryje (Kauno r.), o geriausieji susitiko sostinėje – baigiamuosiuose koncertuose. Balandžio 20-ąją Vilniaus lenkų kultūros namuose ir balandžio 21-ąją Valdovų rūmų muziejuje skambėjo muzika.
Scenoje kartu su jaunaisiais atlikėjais pasirodė ir profesionalai – džiazo muzikantas ir kompozitorius Liutauras Janušaitis su savo grupe, Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokyklos akordeonų orkestras, Molėtų meno mokyklos mušamųjų ansamblis ir kiti kolektyvai. Tai ne atsitiktinumas – nuo pat pradžių buvo siekiama, kad šie žmonės būtų ne atskirti, o veiktų kartu su profesionalia scena, augtų joje ir jaustųsi jos dalimi.
Šis konkursas-festivalis – įtraukus renginys, kuriame turintys ir neturintys negalią talentingi, gabūs muzikai vaikai, jaunimas debiutuoja, atskleidžia muzikinius gebėjimus, bendradarbiauja, įgyja kūrybinės, koncertinės patirties. Taip pat jie kuria bendraminčių bendruomenę, kuri siekia veiksmingai įsilieti į kultūrinį šalies gyvenimą.
Dalyvių konkursinius pasirodymus čia vertina ir juos konsultuoja profesionalūs muzikantai: operos solistas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) prof. Deivydas Staponkus, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos direktorė, pianistė Renata Krikščiūnaitė-Barcevičienė, LMTA dainavimo katedros lektorė, dainininkė Aušra Liutkutė-Povilaitienė, LMTA profesorė, pianistė Aleksandra Žvirblytė, kiti žymūs atlikėjai.
Vienas ryškiausių konkurso pokyčių – vis jaunesni dalyviai. Jei anksčiau į sceną žengdavo paaugliai, šiandien „Perliukuose“ dalyvauja net trejų ar ketverių metų vaikai – darželinukai.
„Kuo anksčiau pradedi, tuo geriau. Net paprasti dalykai – barškučiai, ritmas, judesys – jau yra pradžia“, – sakė V. Vitaitė.
„Kai matai, kad gali kažką pakeisti, kad žmogus išeina iš namų, atsiskleidžia, gyvena, – tai turi didžiulę prasmę. Ir galbūt būtent tai geriausiai apibūdina šią istoriją. Ne konkursai, ne koncertai, ne apdovanojimai, o tas momentas, kai žmogus, kuris ilgai buvo nematomas, staiga atsistoja šviesoje. Kai jo akys pradeda švytėti. Kai muzika tampa jo balsu“, – priduria V. Vitaitė.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
