Balandžio 23–25 dienomis Vilniuje, „Dūmų fabrike“, tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „New Baltic Dance“ pakvies į išskirtinę patirtį – čia viešės Australijos trupė „Chunky Move“, pristatysianti naujausią savo darbą „U>N>I>T>E>D“. Tai spektaklis, apie kurį jo kūrėjas sako: „Mes norime sugrąžinti nuostabos jausmą“, rašoma „New Baltic Dance“ pranešime žiniasklaidai.
Tarp šokio, mito ir technologijos
„U>N>I>T>E>D“ nėra tradicinis šokio spektaklis. Jis veikiau primena įžengimą į kitą dimensiją – mašiniškai mistišką pasaulį, kuriame žmogaus kūnai transformuojasi į mitines būtybes, o animatroninės (mechanizuotos, robotizuotos) figūros pulsuoja keista, beveik gyva energija. Scenoje susilieja kūnas, technologija ir garsas – intensyvią, ritualinę atmosferą kuria Indonezijos duetas „Gabber Modus Operandi“.
Šis darbas – „Chunky Move“ meno vadovo Antony Hamiltono vizija. Nuo 2019-ųjų vadovaudamas trupei, jis kryptingai veda ją į tai, ką pats vadina „spekuliatyvia scenos meno ateitimi“. Po pripažintų kūrinių „Token Armies“ ir „Yung Lung“, „U>N>I>T>E>D“ tampa dar vienu žingsniu gilyn į choreografijos, dizaino ir mitologijos sankirtas.
Tačiau, kaip pats A. Hamiltonas pabrėžia, viskas prasideda nuo paprastos idėjos – simbolio „>“. „Tai matematinis ženklas, reiškiantis progresą, bet man jis taip pat kalba apie kažką daugiau – apie galimybę peržengti įprastą suvokimą, apie gilesnį žmogaus ryšį su aplinka“, – sako choreografas. Būtent šis siekis „išjudinti“ kasdienybės prasmę tampa spektaklio ašimi.
Kūryba kaip rizika
A. Hamiltonas garsėja kūrybiniu principu, kurį pats apibūdina paprastai: „Įsikasti į duobę ir rasti įdomų būdą iš jos išlipti.“ Tai reiškia sąmoningą riziką – kurti sudėtingas situacijas, kurios verčia ieškoti naujų sprendimų.
Toks požiūris susiformavo dar ankstyvoje jo karjeroje. Baigęs Vakarų Australijos scenos menų akademiją, jis pradėjo dirbti su „Australian Dance Theatre“, vėliau persikėlė į Melburną ir tapo „Chunky Move“ šokėju – trupės, kuri jau tuomet garsėjo eksperimentais ir pasirodymais netradicinėse erdvėse, nuo apleistų prekybos pasažų iki naktinių klubų.
„Tai buvo drąsu, energinga, jungė popkultūrą su tuo, kas tuo metu buvo laikoma aukštuoju menu, – prisimena A. Hamiltonas. – „Chunky Move“ buvo vieta, kur norėjau būti.“
Šiandien jis pats formuoja trupės kryptį – išlaikydamas eksperimentinę dvasią, bet kartu plėsdamas jos galimybes ir auditoriją.
Kolektyvinė vizija
„U>N>I>T>E>D“ – ne vieno autoriaus darbas, o daugiabalsė kūrybinė platforma. Spektaklyje susijungia skirtingų kultūrų ir disciplinų menininkai.
Indonezijos duetas „Gabber Modus Operandi“ įneša garsinį pasaulį, kuriame susipina gabber, noise, tradiciniai ritmai ir transo elementai. Jų požiūris į kūrybą – kad žmogaus sukurti objektai turi dvasią – tampa viena svarbiausių spektaklio idėjų. „Mūsų patirtys palieka pėdsaką daiktuose. Jie nėra tik funkcionalūs – jie tampa mūsų buvimo pasaulyje išraiška“, – sako A. Hamiltonas.
Vizualinę spektaklio kalbą kuria Balio mados ženklas „Future Loundry“, garsėjantis perdirbtų medžiagų naudojimu. Jų estetika sustiprina materialumo temą – kaip daiktai gimsta, keičiasi ir įgyja naujas prasmes.
Tuo tarpu „Creature Technology Co.“ sukurta animatronika suteikia scenai hibridinę energiją – čia organiškas judesys susilieja su mechanika, o šviesų dizainas sukuria aplinką, kurioje net šešėliai tampa veikėjais.
Kūnas kaip transformacijos vieta
Vienas ryškiausių spektaklio elementų – kostiumai. Įkvėpti motokroso ir mokslinės fantastikos, jie ne tik keičia šokėjų išvaizdą, bet ir transformuoja patį judesį.
Kiekvienas kostiumas sveria apie 7 kilogramus ir turi judančius sąnarius, leidžiančius išplėsti kūno galimybes. Tačiau kartu tai – ir apribojimas, reikalaujantis iš naujo mokytis judėti.
„Šokėjai turėjo persitreniruoti ir aš pats turėjau išmokti kurti choreografiją su tokiais kūnais, – pasakoja A. Hamiltonas. – Tai ir yra tas momentas, kai „įsikasi į duobę“ – o tada turi rasti sprendimą.“
Scenoje šokėjai jungiasi į kolektyvines formas – kartais primenančias mitologines būtybes, kartais – keistas mechanines struktūras. „Atsiranda santykiai – tarsi šeimos, hierarchijos, lyderiai ir sekėjai. Iš judesio gimsta ištisos mitologijos“, – sako choreografas.
Mitas kasdienybėje
Nors „U>N>I>T>E>D“ vizualiai atrodo futuristinis, jo esmė labai žmogiška. A. Hamiltonas kalba apie mitus, ritualus ir kasdienybės transformaciją. „Net paprasčiausi dalykai – atidaryti duris ar išsivalyti dantis – gali tapti nepaprasti, jei juos pažvelgi kitaip“, – teigia jis.
Pasak kūrėjo, spektaklis nėra apie ateitį – tai dabarties perinterpretavimas. Gyvas pasirodymas, kuriame viskas vyksta čia ir dabar, leidžia iš naujo pažvelgti į tai, ką laikome savaime suprantamu.
Galiausiai „U>N>I>T>E>D“ – tai kūrinys apie susijungimą. Žmonių, idėjų, kultūrų ir kūnų susitikimą vienoje erdvėje. „Kai visa tai susijungia su energija ir entuziazmu, nutinka nepaprasti dalykai. Noriu, kad žiūrovai išeitų su jausmu, jog patyrė tai, ko dar niekada nebuvo matę“, – sako A. Hamiltonas.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
