Kontradmirolas Premeneckas – apie rusus Baltijos jūroje, grėsmes ir „NATO ežero“ žiedą

„Tai kažkoks didesnis judėjimas, priešiškų pajėgų telkimas jūrinėje pusėje nebūtų nepastebėtas“, – portalui LRT.lt teigė Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas kontradmirolas Giedrius Premeneckas. Pasak jo, šiuo metu jokia grėsmė, galinti Lietuvą pasiekti jūros keliu, nėra stebima, tačiau Rusijos laivynas jūroje veikia nuolat.

Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms šiuo metu priklauso keturi patruliniai ir du išminavimo laivai. Trečias išminavimo laivas prie šių pajėgumų turėtų prisijungti artimiausiais metais, portalui LRT.lt pasakojo Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas kontradmirolas Giedrius Premeneckas.

Tiesa, artėja metas, kai Lietuvai teks spręsti, ką daryti su ilgus metus karinėms jūrų pajėgoms jau tarnaujančiais laivais.

„Galbūt šio dešimtmečio pabaigoje ar kito dešimtmečio viduryje pasieks tą laiką, kai jiems bus reikalingas kapitalinis atnaujinimas. Atlikus vertinimą [matyti], kad tai nebūtų labai racionalu“, – teigė G. Premeneckas.

O kai kurių laivų, pasak jo, Lietuva tiesiog negali įsigyti, nes jie kainuoja itin didelius pinigus: „Turime suprasti, kad didžiųjų kovinių laivų, fregatų, destroy`erių tikrai mūsų šalys finansiškai negali sau leisti, tai kainuoja labai didelius pinigus, reikalauja labai didelių resursų.“

Tuo metu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas portalui LRT.lt teigė, kad šiuo metu prioritetas teikiamas dronams ir antidroninėms sistemoms, o naujų laivų įsigijimai numatomi „gerokai vėliau“.

– Kaip apskritai vertinamas grėsmės Lietuvai lygis iš jūros? Ar yra tikimybė, kad Lietuva galėtų sulaukti atakų jūros keliu?

– Suprantama, jūra taip pat yra viena iš operacinių erdvių. Kaip konflikto ar karo metu galimas puolimas sausuma iš mums priešiškų valstybių, su kuriomis sienos susikerta, taip pat negalime atmesti to ir iš jūros. Kaip žinia, dalinamės su Rusija, su Kaliningrado sritimi tiek vidinių vandenų sieną Kuršių mariose, tiek ir valstybinę sieną su Rusijos Federacijos vandenimis į pietus nuo mūsų teritorinių vandenų.

Teoriškai mes to atmesti negalime, bet jūros aplinka yra tikrai stebima ir kontroliuojama, turbūt labiau nei sausumos teritorija dėl geografinių ypatybių. Jūrą stebėti yra šiek tiek paprasčiau nei miškus ir kitą teritoriją, kuri yra sausumoje.

Tai kažkoks didesnis judėjimas, priešiškų pajėgų telkimas jūrinėje pusėje nebūtų nepastebėtas.

– O kokia dabar yra situacija? Tarkime, prieš plataus masto invaziją Ukrainoje buvo iš anksto žinoma apie pajėgų telkimą. Jūroje to nematome?

– Ne. Aišku, Rusijos Baltijos laivynas vykdo savo nuolatinius veiksmus, vykdo savo karinį rengimą jūroje, jų turimas užduotis. Tai tie laivai jų išskirtinėje ekonominėje zonoje, teritoriniuose Rusijos vandenyse vykdo judėjimą. Jie kartais juda per Lietuvos išimtinę ekonominę zoną, ko tarptautinė teisė nedraudžia.

Bet kažkokių stambesnių pajėgumų, kad būtų sutelkimas iš kitų laivynų, ar tai būtų Rusijos Šiaurės laivyno atėjimas į Baltijos jūrą, šiuo metu tikrai nėra. Vyksta standartinis, rutininis judėjimas.

– Jūsų vertinimu, kaip mes esame pasirengę, jei grėsmė ateitų iš jūros?

– Visų pirma, Lietuvos jūros teritorija be jokių skylių ar tarpų yra stebima techninėmis priemonėmis. Pagal Lietuvos teritorijos kranto liniją yra išdėstyti jūrų pakrančių stebėjimo sistemos radarai, stebi visą jūros teritoriją iki 30 kilometrų atstumu.

Didesni plotai yra stebimi kitomis priemonėmis, mūsų karinių jūrų pajėgų laivai patruliuoja, jie turi technines priemones stebėti dar didesnius laukus. Faktiškai, mes situaciją labai gerai matome.

Kitas dalykas, jūra yra viena iš erdvių, kurioje mes planuojame Lietuvos nacionalinę gynybą. Mūsų gynybiniai planai taip pat numato jūrinės erdvės gynybą. Nesileisiu į detales, bet jie yra gana detalūs, su taktiniais veiksmais išrašyti, išrašytos įvairios procedūros, kas būtų daroma – ar būtų blokuojamos tam tikros mūsų teritorijos dalys, pasitelkiant įvairiausias priemones.

Tos priemonės gali būti ir jūrinės minos, gali būti pasitelkiami mūsų koviniai laivai. Ir, tuo labiau, Lietuva veikia kartu su NATO partneriais ir yra kolektyvinio saugumo dalis. Be abejo, Baltijos jūra, su Rusijos išimtimi, yra supama vien NATO valstybių, tai tikrai jos gali sutelkti didelius pajėgumus Baltijos jūroje.

– Kai Suomija ir Švedija tapo NATO narėmis, Baltijos jūrą pradėta vadinti „NATO ežeru“. Kaip tai pakeitė, kaip mes žiūrime į gynybą jūroje?

– Suomijos ir Švedijos prisijungimas [prie NATO] tikrai labai daug pakeitė. Mums, Baltijos valstybėms, suteikė geresnes galimybes gintis. Visų pirma, atsiranda vadinamasis teritorijos gylis, nes Baltijos jūra link Švedijos krantų lieka kaip rezervinis gynybos gylis.

Per Baltijos jūrą būtų laukiamos tiek sąjungininkų pajėgos, tiek logistinis aprūpinimas, galbūt humanitarinis judėjimas vyktų per jūrą.

Nors tas pasakymas, kad Baltijos jūra yra „NATO ežeras“ nėra visiškai tikslus, bet Rusijos karinio laivyno galimybės tikrai yra smarkiai suvaržytos po to, kai prie NATO aljanso prisijungė Švedija ir Suomija. Tai kartu veikiant jūra tikrai pasitarnautų gynybiniam mūsų pajėgumų stiprinimui ir galėtume sėkmingai stebėti suvaržyto Rusijos karinio laivyno veiksmus esant agresijos atvejui.

– Krašto apsaugos ministras, paklaustas, kokie numatomi technikos įsigijimai, kalbėjo apie dronus, antidroninius sprendimus, priešmininius laivus. Tai yra viskas, ko trūksta?

– Šiuo metu Lietuvos kariuomenė, karinės jūrų pajėgos disponuoja keturiais patruliniais laivais ir yra du šiuo metu operuojantys išminavimo laivai. Trečias išminavimo laivas baigia regeneracijos procesą, artimiausiais metais jis bus visiškai įvestas į rikiuotę. Yra štabo aprūpinimo vadovavimo laivas. Tai yra pagrindiniai koviniai pajėgumai.

Ilgą laiką Baltijos valstybės fokusavo savo dėmesį į priešmininių pajėgumų vystymą. Šie pajėgumai buvo reikalingi NATO kontekste. Turime suprasti, kad didžiųjų kovinių laivų, fregatų, destroy`erių tikrai mūsų šalys finansiškai negali sau leisti, tai kainuoja labai didelius pinigus, reikalauja labai didelių resursų.

Todėl vyko tam tikras pasiskirstymas pagal galimybes ir poreikius. NATO turėjo poreikį turėti išminavimo laivų tam tikrą kiekį, į tą poreikį atsiliepė Baltijos valstybės. Galiu pasakyti, kad Lietuvos karinės jūrų pajėgos dabar turi vienus moderniausių [laivų].

Nors patys laivai statyti jau seniau, bet turi atnaujintą modernią išminavimo, valdymo-vadovavimo sistemą, naujus modernius išminavimo povandeninius robotus. Tikrai gali atlikti visas aukščiausio sudėtingumo jūrinio išminavimo užduotis.

Kalbant apie tolesnius planus, aišku, visi turimi laivai yra pasiekę tam tikrą amžių. Galbūt šio dešimtmečio pabaigoje ar kito dešimtmečio viduryje pasieks tą laiką, kai jiems bus reikalingas kapitalinis atnaujinimas. Atlikus vertinimą [matyti], kad tai nebūtų labai racionalu tiek finansų atžvilgiu, tiek galimybių, kurias atnaujinti laivai įgytų, atžvilgiu.

Todėl yra svarstoma ir yra sprendimų, kad Lietuva atnaujins savo karines jūrų pajėgas įsigyjant, statant Lietuvoje daugiafunkcius modernius laivus, kurie galės atlikti ir išminavimo funkciją, ir minavimo, ir jūros stebėjimo, patruliavimo, gynybos, dalinai oro gynybos funkcijas.

– O personalo prasme?

– Personalo užtenka. Glaudžiai bendradarbiaujame su Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla, Lietuvos jūreivystės akademija, Lietuvos karo akademija. Tikrai ateina jaunuoliai, norintys savo gyvenimą susieti su jūra, tapti profesionaliais jūrų karininkais.

Kaip ir visose sferose, kariuomenė dėl personalo konkuruoja su privačiu verslu, su kitomis struktūromis. Personalo niekada nėra per daug, turime stengtis pademonstruoti, kad mūsų galimybės tarnauti, pritaikyti savo žinias ir sugebėjimus yra pačios geriausios. Reikia tikėtis, kad būsime pamatyti ir sulauksime personalo.

– Kaip atrodo bendradarbiavimas su Latvija ir Estija? Mes vieni kitus papildome ar dubliuojame?

– Bendradarbiavimas tarp trijų Baltijos valstybių jūrinėje dimensijoje tikrai turi labai gerą kontekstą, yra ilgalaikis. Ilgą laiką pavyzdinis buvo trijų Baltijos valstybių junginys „Baltronas“ (Baltijos šalių karinių laivų junginys, įkurtas 1998 metais – aut. past.).

Šiuo metu šiam junginiui laivus teikia Latvija ir Lietuva, Estija laikinai koncentravosi į dalyvavimą NATO nuolatinėje priešmininėje grupėje. Kaip minėjau, visos trys Baltijos valstybės yra gana riboto finansinio pajėgumo, tai visos trys koncentravosi į priešmininių laivų eksploataciją ir įsigijimą, įvedimą į rikiuotę ir žinių tobulinimą.

Šiek tiek, aišku, skiriasi tai, kad Estijoje ir Latvijoje pakrančių apsauga įeina į karinių jūrų pajėgų sudėtį, yra kariuomenės dalis, jie turi šiek tiek didesnį skaičių laivų nei Lietuvos karinės jūrų pajėgos. Bet didelių skirtumų nėra.

Visos valstybės ruošiasi karinio laivyno modernizacijai, Estija planuoja modernizuoti savo laivus įsigyjant naujus daugiafunkcius laivus. Šiuo klausimu galbūt bus tam tikrų kooperavimosi galimybių. Latvija savo reikmėms Vokietijoje yra pastačiusi nedidelių patrulinių laivų, taip pat žiūri ir į galimybę įsigyti didesnį laivą, galbūt jungtis prie Lietuvos vystomo projekto.

Sakyčiau, valstybės viena kitą papildo, konkurencijos nėra, nes pajėgumų reikia per visą ilgą rytinę Baltijos pakrantę. Tai tikrai visi pajėgumai yra reikalingi.

Prioritetas – dronams

Tuo metu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas portalui LRT.lt komentavo, kad jūrų gynyba tikrai nėra pamiršta. Pasak jo, kaip siekiama stiprinti oro ir sausumos pajėgas, taip dėmesys skiriamas ir karinėms jūrų pajėgoms.

„Jūrų pajėgas esu aplankęs, identifikavome tam tikras prioritetines vietas, lygiai taip pat yra investicijos į infrastruktūrą, kariuomenės plėtrą“, – teigė ministras.

Anot R. Kauno, planuojami naujų laivų įsigijimai, tačiau jie bus vykdomi „gerokai vėliau“. Šiuo metu, kaip teigė ministras, prioritetų sąraše pirmauja dronai, antidroniniai sprendimai, povandeniniai sensoriai: „Kad turėtume galimybę ne tik identifikuoti, bet ir neutralizuoti [grėsmę] prireikus.“

„Objektyviai mąstant, tai, ką mes esame jau ne kartą minėję, tai yra dronų technologijos. Stengiamės rasti bendradarbiavimą su Ukraina [dėl] tų pačių dronų, kurie Juodojoje jūroje puikiai veikia“, – apie artimiausio laikotarpio prioritetus kalbėjo R. Kaunas.

Priešmininių laivų pirkimas, pasak jo, yra taip pat planuojamas, tačiau prioritetai, ministro teigimu, dėliojami pagal identifikuotas grėsmes.