Prestižiniai festivaliai, nauji ir į ekranus sugrįžtantys talentingi aktoriai bei režisieriai ir pilnas sales suburiančios premjeros – lietuviški filmai ir toliau žavi kino mylėtojus visame pasaulyje, o svarbiausia – savo žiūrovus atranda ir Lietuvoje, rašoma „Sidabrinės gervės“ pranešime žiniasklaidai.
Artėjant Nacionaliniams kino apdovanojimams „Sidabrinė gervė 2026“ – žvilgsnis į svarbiausius praėjusių metų lietuviško kino pasiekimus.
Lietuvos kino centro duomenimis, 2025 metais įvyko 22 nacionalinių filmų premjeros. Tarp lietuviškų filmų šiais metais – ne tik vaidybiniai filmai, bet ir dokumentinės, muzikinės, biografinės, animacinės juostos.
Lietuvoje kuriamo kino įvairiapusiškumą atspindi režisierių pasirenkamų temų įvairovė. Režisierės Dovilės Gasiūnaitės filmas „Danka“ nagrinėja jauno žmogaus raidą ir socialiai pažeidžiamų asmenų patirtis. Aistės Žegulytės dokumentinis filmas „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ kviečia pažinti paslaptingą grybų mikropasaulį, o karo Ukrainoje temą naujai apmąstyti siūlo režisieriaus Valentyno Vasyanovyčiaus filmas „Iki pergalės!“.
Lietuviškas kinas išgyvena puikius laikus – tuo neabejoja ir kino kritikai.
„Nereikia būti kino specialistu, tik bent šiek tiek domėtis kultūra, kad pamatytum, kokius gerus laikus – nuolatinių tarptautinių pasiekimų, lietuviškos auditorijos gausos, kritinių nuomonių įvairovės prasme – išgyvena lietuviškas kinas. Tikiuosi, nevienadienis dalykas, kuris vis labiau ryškėja vaidybiniame kine, yra tai, kad režisieriai ir režisierės, jų personažai ir personažės domisi ne tik savimi, o yra vis atviresni juos supančiam pasauliui, įvairių socialinių sluoksnių, skirtingo amžiaus žmonių gyvenimams ir jausmams.
Atrodo, šiandien režisieriams vis svarbiau, kad juos išgirstų kuo daugiau žmonių, ir žiūrovai atsilygina dėmesiu rimtoms temoms. Jokiu būdu negalime prarasti per pastaruosius metus kino sukaupto „kapitalo“ – filmų gausos, įvairovės, profesionalumo“, – teigia kino kritikė Rasa Paukštytė.
Tai, kad lietuviškas kinas pastebimas ir vertinamas tarptautiniu lygiu, liudija per pastaruosius metus įvykę filmų pristatymai svarbiausiuose pasaulio festivaliuose. Šalies kino kūrėjai pasirodė arba buvo įvertinti Sandanso, Toronto, Berlyno, Venecijos, Karlovi Varų, Amsterdamo dokumentinių filmų, Talino „Juodųjų naktų“, Lokarno, Varšuvos, Triesto kino festivaliuose.
Itin džiugi žinia Lietuvą pasiekė 2026 m. sausį – prestižiniame Sandanso kino festivalyje Andrius Blaževičius už naujausią filmą „Skyrybos karo metu“ pelnė geriausio režisieriaus apdovanojimą konkursinėje programoje „World Cinema Dramatic Competition“. Lietuviškas kinas netrukus pasieks ir Kanų kino festivalį: praėjusią savaitę paskelbta, kad režisieriaus Arno Balčiūno filmas „Klasės nuotrauka“ buvo atrinktas dalyvauti „Kritikų savaitės“ programos trumpametražių filmų konkurse.
Tuo tarpu režisierės Gabrielės Urbonaitės debiutinio ilgametražio filmo „Renovacija“ pasaulinė premjera praėjusią vasarą įvyko Karlovi Varų kino festivalyje, o Lietuvos žiūrovus jis pasiekė pelnęs šešis tarptautinius apdovanojimus. Tame pačiame festivalyje pasaulinę premjerą šventė ir režisieriaus Vytauto Katkaus filmas „Svečias“, įvertintas už geriausią režisūrą.
Kelią į žiūrovų širdis atrado ir lietuvių kuriama dokumentika – režisierės A. Žegulytės filmas „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ rudenį Amsterdamo dokumentinių filmų festivalio IDFA konkursinėje programoje „Envision“ apdovanotas už geriausią režisūrą, o Talino „Juodųjų naktų“ festivalyje pripažintas geriausiu Baltijos šalių dokumentiniu filmu.
Taline buvo įvertinta ir daugiau šalies kūrėjų darbų: režisieriaus Jurgio Matulevičiaus filmas „Kinų jūra“ pripažintas geriausiu „Kritikų pasirinkimo“ programoje. Geriausiu Baltijos šalių filmų tapo „Svečias“, o G. Urbonaitė už filmą „Renovacija“ pelnė geriausios Baltijos šalių režisierės apdovanojimą.
Lietuvos kino centro vadovas Laimonas Ubavičius pastebi, kad lietuviško kino tarptautinei plėtrai šiandien labai svarbios ir tvarios koprodukcijos. Pastaraisiais metais Lietuvos kūrėjai bendradarbiavo su Norvegija, Latvija, Estija, Lenkija, Nyderlandais, Prancūzija, Rumunija, Vokietija, Kroatija, Slovėnija ir kitomis šalimis.
„Vis daugiau projektų gimsta bendradarbiaujant su užsienio partneriais, kurie pasitiki mūsų kūrėjų profesionalumu ir idėjomis. Tai ne tik atveria platesnes galimybes kūrybai, bet ir leidžia lietuviškiems filmams užtikrinčiau įsitvirtinti tarptautiniame kontekste“, – pažymi L. Ubavičius.
Anot Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA vadovo Dariaus Vaitiekūno, pastarųjų metų tarptautiniai pasiekimai ir vis didėjanti filmų įvairovė rodo, kad lietuviško kino sėkmė jau seniai peržengė atsitiktinumo ar trumpalaikės bangos ribas.
„Tai nuoseklaus, ne vienerius metus trukusio kūrėjų ir industrijos profesionalų darbo rezultatas, kuris ne tik įtvirtino lietuviško kino vardą užsienyje, bet ir sustiprino vietos žiūrovų pasitikėjimą mūsų šalies kūryba“, – teigia D. Vaitiekūnas.
Kokie filmai ir jų kūrėjai šiais metais bus nominuoti Nacionaliniams kino apdovanojimams „Sidabrinė gervė 2026“ paaiškės jau netrukus – specialiai atrinkta devynių kino profesionalų komisija nominantus paskelbs balandžio 28 dieną. Metų geriausieji paaiškės gegužės 31-ąją vyksiančios iškilmingos apdovanojimų ceremonijos metu.
Renginį organizuoja asociacija AVAKA ir Lietuvos kino centras. Informacinis partneris LRT.lt.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
