Romualdas Adomavičius. Lietuvos buriuotojų žingsnis į jūrą

Buriavimo tradicijų tarpukario Lietuvoje pradžia siejama su Lietuvos jachtklubu ir Kauno jūrų skautais. Inžinieriai Jonas Šimoliūnas ir Adolfas Sruoga 1919 m. Kaune inicijavo Lietuvos jachtklubo – pirmosios vandens sportą propaguojančios organizacijos – įkūrimą, rašoma Lietuvos jūrų muziejaus parengtoje publikacijoje.

1921 m. rugsėjo 7 d. Kauno miesto ir apskrities viršininko skelbimu įregistruoti jachtklubo įstatai. Pradžioje jachtklubo veikla apsiribojo irklinių ir burinių valčių plaukiojimais Nemunu bei jūrų skautų, 1922 m. susibūrusių Kaune į pirmuosius vienetus (skiltį ir valtį), globa.

Burine-irkline valtimi „Gulbe“ jūrų skautai 1924 m. pavasarį iš Kauno atplaukė į Klaipėdą ir paskatino jūrų skautų „budžių“ įsikūrimą prie Baltijos jūros. Nuotraukoje „Gulbė“ Nemune Kauno senamiesčio fone | Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

1924 m. pavasarį jūrų skautai atliko kelionę Nemunu burinėmis-irklinėmis valtimis „Ruonis“ (vairininkas Povilas Labanauskas) ir „Gulbė“ (vairininkas Petras Jurgėla) iki Klaipėdos. Jaunųjų skautų įgulas pasitiko Lietuvos vyriausybės aukštasis įgaliotinis Jonas Budrys ir jūrų kapitonas Liudvikas Stulpinas. Kelionė paskatino lietuvių jūrų skautų ir buriuotojų veiklą pajūryje.

Lietuvos jachtklubo jūrų skautai Kaune pasirūpino oficialiu raštu, įpareigojančių klaipėdietį Martyną Braką steigti pirmąjį Klaipėdos jūrų skautų skyrių, išaugusį į Budžių tuntą. 1926 m. iš varžytinių įsigyti kontrabandininkų kuterį „Malaya“ (pervadintas į „Budys“) padėjo Lietuvos kariuomenės 7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko kapitonas Vaclovas Statkevičius ir Lietuvos moterų tautiniam laivynui remti sąjungos finansinė parama (10 000 litų).

Lietuvos moterų tautiniam laivynui remti sąjunga skyrė 10 000 litų Klaipėdos jūrų skautams jūrinio burlaivio įsigijimui ir pritaikymui mokomosioms kelionėms. Ištrauka iš leidinio „Skautų aidas“ 1932 m. Nr. 1, p. 9 | Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

1926 m. spalio 1 d. Klaipėdos jūrų skautai – budžiai – su buriniu kuteriu „Budys“ Baltijos jūra išplaukė į Liepoją. Ši data žymi Lietuvos jūrinio buriavimo pradžią.

Gafelinis kuteris „Budys“ buvo statytas 1919 m. „F. Krupp A. G. Germaniawerft“ laivų statykloje Kylyje (Vokietija), ten pat, kur ir pirmieji Lietuvos krovininiai laivai – motoriniai burlaiviai „Jūratė“ ir „Kastytis“. Ąžuolinio korpuso ilgis siekė 14,50 m, plotis – 4,3 m, grimzlė – 1,7 m, vandentalpa – 20–25 t. Burių plotas – apie 75–90 m². Ant stiebo buvo keliama pagrindinė keturkampė burė (grotas), laivo priekyje keltos trikampės burės – stakselis ir du kliveriai nuo bušprito. Iš viso – 4 burės, apie 75–90 m². Laive buvo trys kajutės, aštuonios miegamos vietos.

Jūrų skautų burlaivis „Budys“ ir įgula prie Klaipėdos uostos krantinės prieš išplaukiant į kelionę Baltijos jūroje, apie 1930 m. | Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Per nepilnus 8 metus su „Budžiu“ nuburiuota virš 6 000 jūrmylių. 1933 m. liepos 15 d. kuteris, išplaukiant iš Klaipėdos uosto, vėjo gūsio buvo užneštas ant šiaurinio molo ir sudužo, žuvo trys jūrų skautai Vytautas Amulevičius, Eduardas Jasiukevičius ir Vincas Šidlauskas. Jų atminimui mole įmūrytas skautų kryžius neišliko, dabar jo vietoje – granitinė plokštė ir inkaras.

Jūrų skautų kuteriu „Budys“ plaukiojo garsūs tarpukario Lietuvos buriuotojai Valteris Didžys, Erikas Purvinas, Kristupas Plonaitis, Leonas Knopfmileris ir broliai Buntinai.

Lietuvos jachtklubo būstinė ant pontonų (brandvachta) Nemune. Kauno senamiesčio pakrantė, 20 a. 3 dešimt. | Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

„Mes buvome įsitikinę, kad mūsų šalis galės būti laiminga tik suartėjusi su jūra, turėdama gerų jūrininkų ir gražių laivų, kurie garsintų Lietuvos vardą po tolimiausius kraštus“, – jūrų skautas Erikas Purvinas (iš Butkus, V. „Legendinio „Budžio“ istorija“. Klaipėda, 2006 m. spalio 22 d.).

Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.