Keli dokumentiniai filmai, kurių linkėčiau nepamesti gausioje „Kino pavasario“ programoje.
„Meredith Monk: fragmentai“
„Pamišėlė. Tai nerimta. Gėda“, – maždaug tokiais vertinimais buvo pasitikta vos pradėjusi koncertuoti Meredith Monk, dainininkė ir kompozitorė, šokėja ir choreografė. Septintojo dešimtmečio Niujorke, kai formavosi avangardas, kai koncertai ir parodos vykdavo ne tam skirtose scenose ir galerijose, o loftuose, kur menininkai ir gyveno, Monk buvo tarp pirmųjų, pradėjusių kurti performansą ir šiuolaikinę operą.
Taip pat skaitykite
Sakoma, kad į vieną iš Monk pasirodymų „The New York Times“ atsiuntė tris kritikus – šokio, muzikos ir teatro, nes niekas nežinojo, kuriai meno rūšiai priskirti tai, ką ji daro. Ir kažin, ar kas tuo metu turėjo žodžių, terminų avangardo raiškai vertinti.
Šiandien žodžių lyg ir pakanka: Meredith Monk laikoma viena reikšmingiausių tarpdisciplininio meno kūrėjų, ir to nereikia aiškinti Lietuvos žiūrovams, kurie matė ir girdėjo šitą menininkę „Gaidos“ festivalyje 2023 metais. Kas nematė, jos kūrybos kelią gali pažinti Billy Shebaro ir Davido C. Robertso filme „Meredith Monk: fragmentai“. Tradicinis, nuosekliai dėstomas kino portretas tiesiog nepajėgtų perteikti menininkės laisvės, todėl, kaip režisierius Billy Shebaras aiškino per Berlyno kino festivalį, buvo pasirinkta kurti fragmentų mozaiką, nes tai būdinga ir pačios Meredith Monk kūrybai.
Prieštaringi vertinimai yra vienas filmo leitmotyvų. Netikėtai komiškas filmo epizodas liudija menininkės pripažinimo apogėjų – tai virtualus profesorių choras. Devyni ekraniukai kino ekrane, devynios vienu metu kalbančios galvos, išryškinamas tai vienas, tai kitas kalbėtojas: vien tam, kad susivoktum, jog tai vis kitos šalies profesorius, paskyręs savo akademinį tyrimą Meredith Monk kūrybai nagrinėti.
Sąmojingas požiūris būdingas visam filmui, net ir pačios Meredith Monk portretavimui. Fragmentas, kuriame ji teigia, kad kiekvienas menininkas turi savo pagrindinį pasakojimą, savo istoriją apie tai, ką svarbiausio jis atradęs: Monk svarbiausioji mintis apie balso judėjimą išdėstoma, montuojant įvairių metų jos interviu, kurių kiekviename ji aiškina tą patį savo atradimą, sakinys pakartoja sakinį ir pratęsia jį kitame laike.
Ir visai ne dėl šmaikštumo verta pamatyti šitą filmą. Dėl pačios Meredith Monk, kuriai dabar 83 metai ir ji tebekuria. Vis tame pačiame lofte.
„Liumjerai! Nuotykiai tęsiasi“
Šitas filmas nukelia į 19 šimtmečio pabaigą, į laiką, kai prasidėjo pats kinas, t. y. kai broliai Louisas ir Auguste`as Lumière`ai išrado sinematografą – aparatą, kuriuo galima ir filmuoti, ir rodyti kiną. Tai jau antras kino istoriko, Lumière`ų instituto, Lumière`ų kino festivalio ir Kanų kino festivalio direktoriaus Thierry Frémaux filmas apie čia minimus brolius ir jų kūrybą.
Net nesimokiusieji kino istorijos girdėjo, kad pirmasis seansas Paryžiuje išgąsdino pirmuosius kino žiūrovus, nes jie patikėjo, neva traukinys iš kino ekrano važiuoja tiesiai į juos. Bet juk broliai Lumière`ai yra nufilmavę ne tik tai. Thierry Frémaux filme galima pamatyti 120 restauruotų Lumière`ų filmukų, kurie trunka po 50 sekundžių ir yra sukurti 1895–1905 metais. Tai dokumentika? Ne visai. Thierry Frémaux komentarai padės pastebėti, kas tikra, kas surežisuota ir kaip ano laiko žmonės elgėsi priešais kino kamerą, kuri buvo visiška egzotika jų gyvenime. Tie kadrai, jų turinys, sprendimai – visko pradžia kine.
„Divija“
Pirmąsias maždaug dešimt minučių atrodo, kad matai ukrainiečių „Sengirę“ (nepamirštamas Mindaugo Survilos filmas). Užburianti gamta. Gal dar yra Ukrainoje vietų, nepaliestų karo? Ir netrukus jis įsiveržia į kadrą. O filmuojama nepaprastai gražiai, lyg toji išdeginta, suniokota žemė būtų ornamentas, bet tai randų raštas. Dmytro Hreshko filme jokių komentarų, tik įsižiūrėjimas ir muzika. Žemė ne tik niokojama, jos žaizdos ir gydomos. Tai karo laiko meditacija, ji apie rūpestį dėl gimtosios žemės.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
