Paskelbus, kad Vilniaus arkikatedra bazilika sulauks iki šiol didžiausios apimties kompleksinių mokslinių tyrimų, visuomenėje netyla diskusijos dėl galimos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto palaidojimo vietos joje.
Koks dėmesys šiai hipotezei bus skiriamas tyrimo metu, LRT KLASIKOS laidoje „Pakeliui su klasika“ diskutuoja tyrimų darbo grupės vadovė Ingrida Kutkienė, kultūros viceministrė Edita Utarienė, Vilniaus arkivyskupijos ekonomas Mykolas Juozapavičius bei Vytauto Didžiojo palaikų ieškantis Saulius Poderis.
– Ponia I. Kutkiene, Seime vyko spaudos konferencija, kurioje pristatyti Vilniaus arkikatedros kompleksiniai tyrimai. Ar S. Poderio iškeltai diskusijai apie Vytauto Didžiojo palaikus bus skiriamas prioritetas ir kokia yra šios hipotezės svarba?
I. Kutkienė: Darbo grupės tiksluose pabrėžiama, kad tai yra Vilniaus arkikatedros bazilikos kompleksiniai moksliniai tyrimai ir su jais susiję apsaugos bei tvarkybos darbai. Tačiau pačiame potvarkyje paminėta, kad bus tiriami ir pasiūlymai, skirti hipotezei dėl Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos. Šiuolaikinėmis priemonėmis įvertinus mokslininkų pasiūlymus bei iki šiol padarytus darbus ir pritaikius visus instrumentus, bus tikrinama hipotezė.
Savo tyrimą vykdžiau 17 metų ir iki hipotezės priėjau visiškai pagrįstai.
S. Poderis
– Vadinasi, pirmiausia bus skiriamas dėmesys kompleksiniams tyrimams, o Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos paieška bus tarp visų kitų tyrimo krypčių?
I. Kutkienė: Vytauto Didžiojo palaikų paieška yra neatskiriama tyrimo dalis. Mūro tyrimai jau yra pradėti, jiems buvo skirtos lėšos. Istorijos institutas dirba ir juda į priekį. Manau, bus pateikti rezultatai ir įtraukti į kitus tyrimus. Tai yra įvairūs, kompleksiniai moksliniai tyrimai: istoriografiniai, archeologiniai, mūro analizės tyrimai ir kiti.
– Ponia E. Utariene, kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė gerokai anksčiau buvo informuota apie vietą, kurioje gali būti palaidotas Vytautas Didysis. Kodėl iki šiol nebuvo imtasi veiksmų hipotezei patikrinti?
E. Utarienė: Devynioliktoji Vyriausybė buvo inicijavusi tokius pačius kompleksinius tyrimus ir pasirengimą jiems. Tačiau žinojome Dvidešimtosios Vyriausybės ketinimus atnaujinti darbo grupę, tad Kultūros ministerija laukė. Galime pasidžiaugti, kad darbo grupė yra sudaryta ir darbai tęsiami. Dėl šios priežasties Kultūros ministerija nesiėmė inicijuoti darbų.
– Pone M. Juozapavičiau, ar Vilniaus arkivyskupija bendradarbiaus visais tyrimų klausimais ir išduos reikiamus leidimus?
M. Juozapavičius: Vilniaus arkivyskupija su Lietuvos Respublikos Vyriausybe bendradarbiauja dar nuo praėjusios Vyriausybės laikų. Dalyvausime ir naujai sukurtoje darbo grupėje. Istorijos instituto vykdomas tyrimas yra praėjusios Vyriausybės darbo grupės pasekmė. Jau tris savaites su georadarais skenuojamos sienos tiek katedroje, tiek jos rūsyje.
Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra nuskenavusi visą katedrą. Tikslas yra sudėti abiejų projektų rezultatus ir aptikti sienų anomalijas, galimas ertmes. Tik tuomet, remiantis istoriniais šaltiniais, bus galima imtis invazinių metodų.
– Ponia I. Kutkiene, ar, atliekant arkikatedros tyrimus ir tiriant hipotezes, bus įtrauktas S. Poderis, iškėlęs hipotezę apie Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietą?
I. Kutkienė: Hipotezės pateikėjas į darbo grupę tikrai nėra įtrauktas. Tačiau gauname prašymus iš įvairių asmenų, norinčių susitikti ir pateikti savo hipotezes S. Poderiui. Šis klausimas bus pateiktas darbo grupei ir tuomet bus priimtas sprendimas.
– Pone S. Poderi, girdėjote, kad Vytauto Didžiojo palaikų paieška nėra tyrimų prioritetas ir kad galbūt nebūsite įtrauktas į darbo grupę. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?
S. Poderis: Nežinau, ar dabartiniai tyrėjai turi geresnių hipotezių nei manoji. Tai yra pati karščiausia nustatyta vieta, pagrįsta, o ne tik spėjama. Dažniausiai Vytauto Didžiojo paieškos vyko spėliojant: galbūt šiame, o galbūt kitame kampe ką nors rasime. Jei visa katedra bus nuskenuota, gali būti rasta dešimtys ar net šimtai ertmių. Tačiau viskas nebus griaunama, būtina pagrįsti, kodėl reikia lįsti į kurią nors ertmę. Savo tyrimą vykdžiau 17 metų ir iki hipotezės priėjau visiškai pagrįstai. Noriu pristatyti tyrimų grupei, kaip tai padariau, ir nuosekliai parodyti savo kelią.
– Pone M. Juozapavičiau, kaip manote, ar S. Poderiui trūksta ekspertiškumo, kad būtų galima įsiklausyti į jo nuomonę?
M. Juozapavičius: Nesu istorikas, tad negalėčiau komentuoti. Darbo grupė yra institucinė, ji turi sudaryti planą ir, pasitelkusi ekspertus, vykdyti tyrimus, kurie nėra skirti vien Vytauto Didžiojo palaikų paieškoms. Tai platūs, kompleksiniai tyrimai, kokių iki šiol neturėjome.
– Pone S. Poderi, kokia jūsų nuomonė apie šiuos tyrimus?
S. Poderis: Galima manęs nekviesti, galima mane ignoruoti, kaip tai buvo daroma pirmojo lobio atveju, kai visą garbę susišlavė arkivyskupija ir Valdovų rūmų specialistai. Siekiant užtikrinti skaidrumą, nepakenktų pakviesti ir mane. Nebūtinai lįsiu į angą ar kažką pačiupinėsiu, galiu tiesiog pastovėti kampe ir stebėti procesą, kad vėliau nekiltų nesusipratimų. Pirmą kartą buvau pastumtas į šalį, nenorėčiau būti išstumtas antrąkart. Pateiksiu visą medžiagą, galime susitikti ir įvertinti ją.
Viso pokalbio klausykitės LRT KLASIKOS laidos „Pakeliui su klasika“ įraše.
Parengė Rugilė Ulytė.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
