Vasario 12-ąją, artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, Filharmonijoje šešiems šalies kūrėjams įteiktos 2025 metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos. Apdovanoti ir pelniusieji Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją. Savo kalbose laureatai išreiškė palaikymą jaunimui ir negailėjo kritikos politikams.
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai bei ženklai atiteko architektūros istorikei Marijai Drėmaitei, poetui, dramaturgui Gintarui Grajauskui, kino režisieriui Ignui Miškiniui, operos ir kamerinės muzikos atlikėjai Giedrei Marijai Žebriūnienei, teatro bei kino aktoriui Albinui Kėleriui ir dailininkei Laisvydei Šalčiūtei. Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija skirta Antano ir Jono Juškų muziejaus įkūrėjams Arūnui bei Vidai Sniečkams.
Tardama sveikinimo žodį, kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė teigė, kad laureatų dėka Lietuva yra matoma ir gerbiama visame pasaulyje.
„Jūs esate tie, kurie jungiate bendruomenes, skatinate kultūrinį dialogą. Mes už tai esame jums be galo dėkingi. Jūsų kūryba yra Lietuvos balsas pasaulyje. Jūsų dėka Lietuva yra girdima, matoma ir gerbiama. Teikiamos premijos yra ne tik padėka už tai, kas jau sukurta. Tai yra ir žinutė ateičiai. Valstybė mato kultūrą kaip strateginę vertybę, saugo kūrybos laisvę ir pripažįsta kūrėjus kaip vieną svarbiausių savo stiprybių“, – kalbėjo V. Aleknavičienė.
Savo ruožtu Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas Arūnas Gelūnas akcentavo, kad kultūra visuomet buvo mūsų valstybės pamatas.
„Prisiminkime Vilniaus geto poetus, aktorius, muzikantus. Prisiminkime menininkus ir rašytojus, kurie nenustojo kurti Sibiro tremtyje. Ekstremaliausiomis, baisiausiomis sąlygomis kultūros šviesa būdavo nešama. Neįmanoma nematyti, kad tai tikrai mūsų tapatybės šerdis. Tapatybės, kurią šiandien švenčiame tokiu puikiu būdu. Švenčiame kultūros autonomiją. Tai nėra abstrakti sąvoka. Tai moralinė būtinybė. Visuomenė, kuri saugo kūrėjų nepriklausomybę, sykiu saugo ir savo gebėjimą reflektuoti, kritiškai mąstyti. Laisvė kurti neatsiejama nuo tautos laisvės“, – sakė A. Gelūnas.
Kirčiai politikams ir padėka jaunimui
G. M. Žebriūnienė (kūrybinis vardas Giedrė Kaukaitė) apdovanota už unikalų indėlį į lietuvių vokalinės muzikos tapatybės kūrimą bei interpretacijos meno gyvybingumą. Jai premiją įteikė kompozitorius Algirdas Martinaitis. Savo kalboje laureatė priminė A. Martinaičio „Giesmę ateičiai“ (lot. „Cantus ad futurum“).
„Daugiau nei prieš keturis dešimtmečius neramiais nykstančių paukščių balsais ji šioje scenoje suklego apie išnykimo grėsmę. Tuomet nuskambėjusi kaip manifestas, kaip užkeikimas, šiandien ji – sakralus testamentas, mus telkiantis ir vienijantis, kad išliktume. Te paukščiai gieda mumyse. Teišbūna su mumis. Tegieda ir po mūsų. Dėkoju visiems, kurių bendramintė buvau ir tebesu. Jaučiuosi Lietuvos apkabinta ir priglausta“, – dėkojo dainininkė.
M. Drėmaitei premiją už moderniosios Lietuvos architektūros horizontų atvėrimą ir architektūros idėjų sklaidą įteikė architektas Gintaras Balčytis. Laureatė priminė rudenį vykusius kultūros bendruomenės protestus.
„Man pasisekė dėl to, kad ši premija teikiama dar sąlyginai senajame, stabiliajame pasaulyje, kuris, deja, sparčiai yra tiesiog mūsų akyse. Turiu omenyje ne tik geopolitiką ir karą Ukrainoje. Lietuvos kultūros bendruomenė taip pat buvo priversta išeiti į protestą. Ir tai ne kultūros srities problema. Tai reakcija į netinkamą politinį veikimą. Kultūros bendruomenė išėjo ginti laisvos visuomenės ir stiprios valstybės. Giname ne savo, o valstybės interesą. Lemtingais laikotarpiais ir kritiniais momentais būtent kultūra telkė, stiprino ir padėjo rasti kryptį“, – teigė architektūros istorikė.
G. Grajauskas įvertintas už poetinį šiuolaikinio buvimo pjūvį. Jį sveikino rašytojas Alvydas Šlepikas. Atskirą padėką už drąsą ir sąžiningumą G. Grajauskas skyrė Lietuvos jaunimui.
„Man nuoširdžiai gėda dėl kai kurių mano bendraamžių. Nekreipkite dėmesio į tuos kostiumuotus melagius ir nuobodas. Mano jaunystėje irgi tokių buvo. Buvo daug daugiau negu dabar. Ir tada jie turėjo daug daugiau galių, bet jie pralaimėjo. Saugokite ir ginkite nuo jų savo laisvę. Viskas taip ir yra, kaip jūs matote, kaip jums atrodo. Anaiptol nesate naivuoliai. Jūs esate teisūs, o ne jie. Ir jūs laimėsite, o jie susmegs kaip seni grybai“, – kalbėjo poetas.
A. Kėleriui premiją už aktorinę meistrystę ir ištikimybę teatro menui įteikė aktorius Dainius Gavenonis. A. Kėleris džiaugėsi atvykęs iš sau gražiausio miesto – Panevėžio ir nepamiršo padėkoti savo mokytojui, teatro režisieriui Juozui Miltiniui.
„Jis man buvo ir liko didžiausia praba. Aš labai dėkoju Juozo Miltinio dramos teatro kolektyvui ir visiems žmonėms, su kuriais dirbu. <...> Mano mieli aktoriai, neieškokite kasdien vis naujo, ir naujo, ir naujo. Siekite amžino. To linkiu sau ir mums visiems“, – J. Miltinio mokymą priminė laureatas.
Aktorė Rasa Samuolytė Nacionalinę premiją įteikė už įtaigia kino kalba atskleistą žmogaus ir visuomenės brandos istoriją įteikė I. Miškiniui. Režisierius sakė, kad jam pasisekė, jog jis tapo menininku.
„Pasisekė, kad aš ir mano bičiuliai vis dar galime kurti, nebandant tilpti į cenzūros rėmus ar pataikyti į nurodytą kryptį. Kad nesame milžiniškų industrijų ar didžiųjų imperijos scenų detalės. Kol kas dar nesėdime kalėjime už tai, kad dalyvaujame taikiame proteste, kai tuo tarpu Tbilisyje kolegos tai patiria kiekvieną dieną. Man dar sekasi, kad šiandien sutinku daugybę šviesių, gyvų, nesušalusių žmonių, kai tuo tarpu Ukraina, gindama ne tik save, bet ir mus visus, kiekvieną naktį sulaukia eilinio niekšiško Rusijos dronų ir raketų antplūdžio. Man dar sekasi, kad už savo valstybę netenka stingti tranšėjoje, matant, kaip imperijos ordos griauna namus, degina žmones ir žemę.
Tačiau man sunkiai sekasi klausyti šiandienos politikos tetų ir dėdžių, prisidengusių neutraliomis vėliavomis ar koalicijos sutartimis. Man sunku žiūrėti į jų prastai atliekamus vaidmenis, blogai išmoktus tekstus ir jų kaukių šypsenas“, – kalbėjo I. Miškinis.
Laureatas susirinkusiesiems linkėjo būti drąsiems.
„Man labai džiugu matyti jaunus žmones, kurie nebijo būti apstumdomi kiršintojų ar identifikuojami partijų ir administracijų. Kurie šalia pamokų, studijų, darbų randa laiko ne tuštiems žodžiams, bet tikram pilietiškumui, tautiškumui ir sąmoningumui. Mane tai įkvepia ir padrąsina“, – sakė režisierius.
L. Šalčiūtė premiją pelnė už intelektualų vaizduotės šėlsmą įkūnijant moters žvilgsnį. Jai apdovanojimą įteikė dailėtyrininkė, menininkė Laima Kreivytė. Padėkos kalboje L. Šalčiūtė pabrėžė, kad jos kūryba – tai reakcija į supantį pasaulį, o tuo pat ir savotiška maišto forma.
„Esu laiminga, kad iki šiol turėjau laisvę kurti ir savo mene kalbėti ką noriu ir apie ką noriu. Ši laisvė labai svarbi ne tik man, bet visiems Lietuvos žmonėms. Gyvename neramiu laiku ir mūsų šalis yra pavojuje. Lietuva stumiama į tamsą, ardomi jos laisvės, demokratijos ir saugumo pamatai“, – sakė laureatė.
Anot jos, kultūros pamatą sudaro vaizdai ir žodžiai.
„Mes visi daugiau mažiau skaitome, pasakojame, kažką piešiame, rašome, kuriame muziką ir jos klausome. Kas jungia visas šias veiklas? Jas jungia linija. Pasakojimo linija, piešimo linija, prašymo linija. Tikiu, kad mums pavyks šias asmenines vaizdų ir žodžių linijas sujungti į vieną stiprią liniją. Kultūros liniją, padėsiančią mums išsaugoti laisvą žodį, mūsų šalies laisvę ir nepriklausomybę. Tikiu, kad sukaupę visas jėgas ir susivieniję sustabdysime šiuo metu mūsų šalyje vykstančius pavojingus procesus“, – akcentavo L. Šalčiūtė.
Tuo metu A. ir V. Sniečkams Jono Basanavičiaus premija paskirta už ilgametę edukacinę, kūrybinę, visuomeninę veiklą, apjungtą ir įprasmintą gyva tradicija brolių Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje. Jiems apdovanojimą įteikė tautodailininkė Marija Liugienė.
Portalas LRT.lt primena, kad Nacionalinės kultūros ir meno premijos nuo pat tada, kai pirmuoju prezidentu tapo Algirdas Mykolas Brazauskas, buvo teikiamos prezidento, o nuo 2001 metų iškilminga ceremonija dažniausiai vykdavo prezidentūroje.
Taip pat skaitykite
Tačiau spalį kultūros bendruomenė pradėjo protestus po to, kai valdančioji koalicija kultūros ministro portfelį patikėjo partijai „Nemuno aušra“. Kritikos dėl paramos valdantiesiems sulaukė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Todėl gruodį Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija nusprendė, kad ceremonija turėtų būti rengiama Sapiegų rūmuose, o ne prezidentūroje, be to, premijas turėtų teikti ne G. Nausėda.
„Tai sąmoningas, vertybiškai pagrįstas komisijos apsisprendimas, atliepiantis šiuolaikinį kultūros lauko jautrumą, meno autonomijos sampratą ir platesnį požiūrį į kultūros vaidmenį demokratinėje visuomenėje“, – teigta komisijos išplatintame pranešime.
Sausį Kultūros ministerija pranešė, kad iškilmės perkeltos į Nacionalinę filharmoniją, o premijas teiks ankstesnių metų laureatai.
Apie Nacionalines ir Jono Basanavičiaus premijas
Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros bei meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai kaip ilgametis kūrėjo kūrybinis indėlis į kultūrą bei meną. Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio. Šiuo metu tai beveik 60 tūkstančių eurų.
Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos paskirtis – įvertinti asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu bei etnokultūriniu ugdymu. Premijos dydis taip pat yra 800 bazinių socialinių išmokų.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
