Menininkams ir kultūros darbuotojams reiškiant kritiką valdantiesiems ir prezidentui, paskelbta apie tai, kad prestižinis Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimo renginys iškeldinamas iš prezidentūros rūmų. Prezidentas tvirtina, kad tai nieko tokio, nes ir anksčiau premijos buvo teikiamos ne prezidentūroje – ar tai tiesa?
„Tai yra normalus dalykas. Kiek aš žinau, iki manęs nacionalinių premijų teikimas prezidentūroje nebūdavo vykdomas, po to jis keletą metų vykdavo prezidentūroje. Jei yra nepatogumų ar kas nors dėl šio proceso jaučiasi nejaukiai, tikrai nenorime proceso padaryti nesklandžiu. Viskas yra gerai, jokių nuoskaudų neturime“, – žurnalistams sakė Gitanas Nausėda.
Bus perkeltos į Sapiegų rūmus
Nacionalinės kultūros ir meno premijos komisijos atrinktiems kūrėjams kiekvienais metais teikiamos Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga. Įprasta, kad iškilminga ceremonija vyksta prezidentūroje. Tai svarbiausias apdovanojimas kultūros ir meno srityje, kurį galima gauti kartą gyvenime.
Tačiau gruodį komisija paskelbė, kad premijos bus teikiamos ne prezidentūroje, o Sapiegų rūmuose Vilniuje ir jas turėtų teikti ne prezidentas Gitanas Nausėda.
LRT.lt primena, kad kultūros bendruomenė spalį pradėjo protestus po to, kai valdančioji koalicija kultūros ministro portfelį patikėjo partijai „Nemuno aušra“. Kritikos dėl paramos valdantiesiems sulaukė ir prezidentas. Nemažai kultūros darbuotojų ir meno kūrėjų palaiko ir Žurnalistų profesionalų asociacijos gruodį organizuotus protestus skubiai keičiant LRT įstatymą, tai laikydami žiniasklaidos laisvės suvaržymu.
Į sprendimą iš savo rūmų iškelti prestižines premijas prezidentas G. Nausėda sureagavo santūriai, sakydamas, kad tokio gesto nesureikšmina, nes esą jau anksčiau premijos buvo teikiamos ne Daukanto aikštėje.
Pažemintas labiau nei R. Paksas
Kad G. Nausėda nėra teisus, pirmasis paminėjo visuomenininkas ir laidų vedėjas Andrius Tapinas.
Archyvinė medžiaga rodo, kad premijų teikimas į prezidentūrą perkeltas per Valdo Adamkaus kadenciją 2001 metais. Iki tol premijos teiktos ir Vilniaus rotušėje, ir Nacionalinėje filharmonijoje.
Bet tradicija, kad laureatus sveikina ir premijas įteikia būtent prezidentas, atsirado kartu su pačio prezidento institucijos atsiradimu. Nuo pat 1994 metų premijas teikė tik prezidentas – su viena išimtimi, kai 1997 metais Algirdą Mykolą Brazauską pavadavo premjeras Gediminas Vagnorius.
Ryškiausias skandalas premijų teikimo istorijoje nutiko 2004 metais, kai dėl prezidentui Rolandui Paksui gresiančios apkaltos ceremonija buvo iškelta į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą. Paaiškėjo, kad keli laureatai nepanoro gauti apdovanojimo iš R. Pakso rankų. Bet net ir R. Paksas gavo progą sveikinti laureatus ant scenos. R. Pakso komanda dalyvavo renkant naują vietą apdovanojimams – premijų teikimas buvo savotiškas kompromisas tarp prezidento, premijų komisijos ir laureatų. Tai LRT.lt patvirtino tais metais premija apdovanotas operos dainininkas Vytautas Juozapaitis.
„Pats R. Paksas buvo“, – prisiminė jis.
„Paksogeitas“ temdė ne tik premijas meno ir kultūros atstovams, bet ir valstybinių apdovanojimų ceremoniją. 2004 metais premijas lydėjo diskusijos – koks yra meno ir politikos ryšys, ar nesupriešinami menininkai, ar nedingsta šventinė atmosfera. Kai kurie laureatai skundėsi, kad ne savo noru pateko į politinių kovų lauką, kai kas gynė R. Paksą, kiti juokavo, kad labiausiai dėkoja Lietuvos mokesčių mokėtojams už tai, kad su premija gauna ir piniginį apdovanojimą.
„Dauguma žmonių susilaikė dėl to, kad ant prezidentūros buvo mestas šešėlis ir jis dar nėra išsklaidytas“, – apie laureatų pilietinę poziciją tuo metu LNK televizijai sakė premijas teikiančios komisijos pirmininkas rašytojas Sigitas Geda.
Nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimo šventę po R. Pakso sutrikdė tik pandemija, kai 2021 metais prezidentas su laureatais bendravo nuotoliu.
Tvirtina, kad sprendimas buvo „vertybiškai pagrįstas“
Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija išplatino bendrą pareiškimą, argumentuodama beprecedentį sprendimą atsieti premijas nuo prezidento.
„Tai sąmoningas, vertybiškai pagrįstas komisijos apsisprendimas, atliepiantis šiuolaikinį kultūros lauko jautrumą, meno autonomijos sampratą ir platesnį požiūrį į kultūros vaidmenį demokratinėje visuomenėje“, – teigiama pranešime.
Komisijos narė menotyrininkė Agnė Narušytė LRT.lt sakė, kad premijos laureatams nebus dilemos dėl painiojimosi į politiką, mat teikimo nuostatos išvis nenumato, kur turėtų būti teikiamos premijos.
„Nuostatai numato, kad [premijos] teikiamos Vasario 16-osios proga, daugiau nieko (...). Tikrai yra tradicija teikti prezidentūroje, gal ne nuo pradžių“, – sakė ji.
Premijas reglamentuojantis nutarimas teigia, kad jos skiriamos iki gruodžio 15 d., o kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16-osios) proga.
Prezidentūra, LRT.lt pasiteiravus apie G. Nausėdos žodžius, paminėjo, jog iškart po jo komentaro išsiuntė žiniasklaidai patikslinimą su tokia prezidento citata: „kiek aš žinau, iki manęs nacionalinių premijų įteikimas nebūtinai būdavo vykdomas prezidentūroje“. Be to, akcentuojama, kad ir 2019 metais ceremonija vyko ne prezidentūroje, o Nacionaliniame operos ir baleto teatre (tiesa, apdovanojimus tada vis tiek teikė prezidentė Dalia Grybauskaitė – LRT.lt).
Nacionalinės kultūros ir meno premijos nuo pat tada, kai pirmuoju prezidentu tapo A. Brazauskas, teikiamos prezidento, nuo 2001 metų iškilminga ceremonija vyksta prezidentūroje.
