Kultūros ministerija siūlo keisti teatrų bei koncertinių įstaigų vadovus atrenkančių komisijų narių proporcijas – padidinti ministro deleguotų ekspertų „svorį“. Nors aiškinama, kad tai tik kosmetinės korekcijos, opozicija įžvelgia bandymą politizuoti kultūros srities institucijas.
Kultūros ministerija siūlo pokyčius dėl nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų bei koncertinių įstaigų vadovų skyrimo tvarkos. Pagal juos, kultūros ministro pasirinkti asmenys konkursų komisijose turėtų sudaryti ne daugiau nei du trečtalius ir ne mažiau nei pusę komisijos narių.
Taip pat pagal naująją tvarką būtų sudaromos sąlygos konkurso organizatoriui – kultūros ministrui arba savivaldybės merui – pasirinkti vieną iš dviejų komisijos geriausiai įvertintų pretendentų.
Aiškina, kad siekia tiksliau apibrėžti proporciją
Kultūros ministerija nurodė, kad pataisomis siekiama tiksliau apibrėžti komisiją sudarančių narių proporciją. Esą poreikio didinti ministerijos deleguojamų narių skaičių – nėra.
„Siūloma tiksliau įvardyti nacionalinių ir valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų konkursų komisijos darbe dalyvaujančių steigėjo (Kultūros ministerijos) ir nepriklausomų ekspertų proporcijas (laikantis iki šiol taikytų praktikų), tačiau tokių proporcijų neapibrėžiant (kaip buvo iki šiol) konkursuose į savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų konkursus“, – atsakyme Eltai teigė Kultūros ministerijos atstovai.
„Šiuo metu galiojančioje tvarkoje yra nustatyta, kad ne mažiau nei pusę komisijos narių turi sudaryti valstybės tarnautojai (nėra nustatyta, kiek jų gali komisijoje dirbti daugiausiai)“, – akcentavo Kultūros ministerija.
Be to, kandidatams į koncertinių įstaigų ir dramos teatrų vadovus Kultūros ministerija siūlo taikyti papildomus reikalavimus.
„Jie (kandidatai – ELTA) turi turėti žinių ir gebėjimų bent vienoje iš šių sričių: profesionaliojo scenos meno, finansų, žmogiškųjų išteklių, valstybės investicijų, teisės, tarptautinių ryšių, rinkodaros ir (ar) kt. žinių ir gebėjimų, reikalingų įvertinti pretendentų programas ir kompetencijas, dalykines ir asmenines savybes, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, būti susipažinus su teatro ar koncertinės įstaigos vadovo skyrimą į pareigas reglamentuojančiais teisės aktais, sąžiningai ir atsakingai vykdyti juose nustatytas komisijos nario pareigas, būti objektyviems ir nešališkiems“, – aiškino pataisų iniciatoriai.
Tiesa, ministerijos atstovai pažymi, kad nauja tvarka galiotų tik didžiosioms šalies įstaigoms – savivaldybės spręstų pačios.
„Atsižvelgiant į skirtingą savivaldybių dydį, daliai savivaldybių gali būti sudėtinga tokį reikalavimą įgyvendinti praktikoje, todėl šį sprendimą savivaldybių įstaigų lygmenyje siūloma palikti savivaldybių diskrecijos teisei“, – pabrėžiama Kultūros ministerijos rengiamose nutarimo projekte.
Pagal iki šiol galiojusią tvarką, vykdant viešąjį konkursą dėl nacionalinio ir valstybinio teatro ar koncertinės įstaigos vadovo skyrimo, vieneriems metams sudaroma komisija iš 5–9 asmenų. Ne mažiau kaip pusę tarybos narių sudaro valstybės tarnautojai. Kitą pusę – deleguoja profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba ir (arba) atrenka konkursą organizuojanti įstaiga.
Sieks užtikrinti konkursų skaidrumą
Ministerijos teigimu, patikslinus bei detaliau apibrėžus minėtųjų įstaigų vadovų atrankos procedūrą, būtų užtikrinamas didesnis konkursų organizavimo skaidrumas. Esą tiek Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), tiek pačios Kultūros ministerijos vertinimu, ankstesnė konkursų organizavimo „tvarka buvo tobulintina“.
„Atsižvelgiant į STT pastabas bei įvertinant keletą pastarųjų metų pasikartojusius konkursuose dalyvavusių pretendentų ginčus teisme, nutarimo projektu didesnis konkursų organizavimo skaidrumas užtikrinamas visų pirmiausia aiškiau ir detaliau apibrėžiant atrankos procedūrą, paliekant mažiau galimybių jos interpretacijoms. Be jau minėtų aspektų, nutarimo projektu taip pat detaliau apibrėžtos konkursų stebėtojų teisės ir pareigos bei subjektai, turintys teisę deleguoti konkursų stebėtojus“, – nurodoma Kultūros ministerijos pateiktame atsakyme.
Diskusijas tęs Seimo Kultūros komitete
Seimo Kultūros komiteto narys konservatorius Vytautas Kernagis sako, kad siūlomi pakeitimai yra ministerijos bandymas politizuoti kultūros srities institucijas.
„Aš nežinau, kodėl, bet jie visur taip daro. Visas komisijas, visas tarybas jie stengiasi pakeisti ir prikišti ten savo žmonių. Nežinau, grįžtame į kažkokią sovietizaciją. Tas pats UNESCO – jiems nereikia jokių mokslininkų, jokių ekspertų – jie sukiš savo žmones“, – Eltai sakė politikas.
„Čia yra absoliutus politinis įsiskverbimas į tas visas įstaigas. Tai, ką mes čia trisdešimt metų bandėme rauti su šaknimis, tai jie dabar prisodins atgal“, – pabrėžė V. Kernagis.
Kalbėdamas apie nutarimo projektu suteikiamą teisę konkurso organizatoriui rinktis tarp dviejų geriausiai įvertintų kandidatų, V. Kernagis įžvelgia rizikų – esą taip suteikiama prielaida išrinkti „patogų“ žmogų.
„Tai įsivaizduokite, jeigu pirmas laimi koks nors eruditas, o antrą vietą, na, jau koks patogus žmogus. Ir ministrė pasirenka tą patogų žmogų. Kosmosas, nežinau, kaip kitaip", – kalbėjo V. Kernagis.
Jo teigimu, gegužės mėnesį šį klausimą planuojama svarstyti Seimo Kultūros komitete.
„Kadangi mes dabar tą žinią esame gavę, tai tikrai įtrauksime arba į pirmąjį posėdį (po LRT įstatymo pataisų svarstymo – ELTA), arba šauksime neeilinį posėdį“, – teigė jis.
„Politinis dėmuo neturi turėti lemiamos įtakos“
Nacionalinės filharmonijos direktorė Rūta Prusevičienė taip pat nepritaria Kultūros ministerijos idėjai. Ji sakė, kad „kultūros srityje politinis dėmuo neturi turėti politinės įtakos“.
„Kultūra visada yra išsaugojimas, puoselėjimas ir vizija – tokie pamatiniai, tęstiniai dalykai. Tai tam, kad saugotume visi kartu savo kultūrą, mes turime būti labai jautrūs ir atsargūs. Čia politinis dėmuo neturi turėti lemiamos įtakos“, – Eltai kalbėjo R. Prusevičienė
Nacionalinės filharmonijos vadovė teigė, kad, priešingai nei siekia Kultūros ministerija, pusė ar daugiau konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas komisijos narių turėtų sudaryti nepriklausomi šios srities ekspertai.
„Susidūriau, pati dalyvavau ir buvau komisijoje. Mano giliu įsitikinimu, turi būti proporcijos. Pusė arba net šiek tiek daugiau turėtų būti iš kultūros lauko – ir ekspertai, ir vadovai, ir menotyrininkai, kadangi tai yra labai specifinė veiklos rūšis“, – pabrėžė R. Prusevičienė.
„Manau, kad nebūtų tikslinga didinti ministerijos atstovų skaičių, kadangi ministerijos vadovybė yra politinio pasitikėjimo darbuotojai. Ir jų kadencijos yra aiškiai dėl politinio pasitikėjimo, jos yra trumpesnės. O kultūros lauke reikia matyti labai ilgus periodus, juos išmanyti“, – akcentavo ji.
Komentuodama motyvą keisti tvarką, nes dėl to būta ir teisminių procesų, Nacionalinės filharmonijos vadovė sakė, kad praeityje nuvilniję konkursų pretendentų ginčai yra neišpildytų kandidatų lūkesčių pasekmė.
„Aš manau, kad žmonės, turintys lūkesčius, visada gali turėti neišpildytų lūkesčių, jeigu jie nelaimi konkursų. Ir jie visada turi teisę kreiptis į teismus, visada galima juos apskųsti. O dėl paties skaidrumo – kad ten būtų kažkokios įtakos iš nepriklausomų ekspertų – tai tikrai ne“, – sakė R. Prusevičienė.
