Praėjusį trečiadienį paskelbti šių metų nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nominantai. Viešojoje erdvėje kilo diskusijų, kodėl kai kurie filmai nesulaukė įvertinimo. Daugiausia priekaištų atrankos komisija sulaukė dėl to, kad Metų geriausio ilgametražio dokumentinio filmo kategorijoje nebuvo nominuoti Giedrės Beinoriūtės „Sacrum ir profanum Pievėnuose“ ir Lino Mikutos „Gabrielius iš neprarastojo rojaus“.
„Kuo toliau, tuo mažiau kino profesionalų norės eiti į komisijas ir ten dirbti“, – į kritiką reaguoja komisijos pirmininkė Ieva Šukytė, pati įvardydama, kad kitais metais šių pareigų neketina imtis.
I. Šukytės akimis, įprastai komisija nesiteisina ir neturėtų teisintis dėl savo darbo. Tuo tarpu viena iš šių metų komisijos narių, kino kritikė ir kuratorė Aistė Račaitytė pasiūlo variantą metams atsisakyti tokios komisijos ir suteikti galimybę pačiai kino bendruomenei išrinkti geriausius. Savo ruožtu Lietuvos kino centro vadovas Laimonas Ubavičius su ja nesutinka, sakydamas, kad nereikėtų inicijuoti procesų, kurių nepavyktų suvaldyti.
Komisijai kilo klausimų dėl etikos
Metų geriausio ilgametražio dokumentinio kino filmo kategorijos nominantų sąraše yra penki nominantai: „Murmančios širdys“ (rež. Vytautas Puidokas), „Prezidentas“ (rež. Giedrė Genevičiūtė, Daiva Žeimytė-Bilienė), „Šventiesiems stebint“ (rež. Sergejus Orlovas), „Zero Zone“ (rež. Markas Hammondas) ir „Mana rajons“ (rež. Julija Juknaitė).
Po nominantų paskelbimo socialiniuose tinkluose atsirado daugybė pranešimų, komentarų, o kultūrinėje spaudoje ir tekstų apie tai, kad geriausio Metų ilgametražio dokumentinio filmo kategorijoje trūksta mažiausiai vieno filmo. Daugelis sąraše pasigedo režisierės Giedrės Beinoriūtės filmo „Sacrum ir profanum Pievėnuose“. Taip pat dalis tvirtino, kad tarp nominantų turėtų būti ir režisieriaus Lino Mikutos filmas „Gabrielius iš neprarastojo rojaus“.
Šių metų „Sidabrinių gervių“ komisijos pirmininkė, kino žurnalistė I. Šukytė sako, kad vyko „daug aršių diskusijų“ dėl įvairių nominantų kategorijų. Diskutuojant apie Metų geriausio ilgametražio dokumentinio kino filmo kategoriją, anot jos, nuomonės išsiskyrė dėl etinių klausimų.
„Vis dėlto tiek G. Beinoriūtės, tiek L. Mikutos filmas mums iškėlė tam tikrų diskusinių klausimų. Ir mes balsuodami demokratiniu būdu išrinkome būtent šį penketuką“, – komentuoja I. Šukytė.
Pritrūko aiškesnės režisierės pozicijos dėl antisemitizmo
G. Beinoriūtės „Sacrum ir profanum Pievėnuose“ atveju yra diskutuojama dėl galimų antisemitizmo apraiškų. Nors filme personažai sako žodį „žydas“, titruose jis pervardintas į „persirengėliai“. Tiesa, klausimų dėl etikos sulaukė ir nominuotas režisierius V. Puidokas, kurio filme žiūrovai mato mušamus gyvūnus ir su paaugliu agresyviai besielgiančius žmones.
Komisijos pirmininkės I. Šukytės akimis, tarp šių metų „Sidabrinių gervių“ nominantų patekusio V. Puidoko filmo atveju palankus komisijos sprendimas buvo pateisinamas tuo, kad režisierius žinojo, ką nori pasakyti. Tuo tarpu „Sacrum ir profanum Pievėnuose“ filme, anot I. Šukytės, pritrūko režisierės pozicijos.
„Ypač ta vieta, kur ji pakeičia titrus į (žodį – LRT.lt) „persirengėlius“. Tai iš tiesų gan keistoka režisierės pozicija“, – sako ji.
Kalbėdama apie taip pat tarp šių metų nominantų nepatekusio L. Mikutos filmą „Gabrielius iš neprarastojo rojaus“, I. Šukytė pažymi, kad komisijai irgi kilo tam tikrų abejonių dėl etinių klausimų.
„Kai kurie vaizdai buvo įtraukti iš šeimos gyvenimo. Iš tiesų mes labai ilgai diskutavome apie filmą, apie negalią, kokį įspūdį jis mums paliko. Ir iš tiesų atrodė taip, kad vis dėlto šis filmas neatitiko tam tikros dalies komisijos vertinimo. Noriu pabrėžti, kad tai tikrai nebuvo visos komisijos vienbalsis nubalsavimas“, – sako ji.
Pritrūko režisierės pozicijos.
Komisijos pirmininkė taip pat pažymi, kad jai yra gaila nė dėl to, kad kritikuojama „Sidabrinės gervės“ komisija, bet dėl to, jog kai kurie nominuoti filmai viešojoje erdvėje vertinami nepagarbiai.
„Tikrai gaila, kad kai kurie filmai yra nuvertinami dėl kitų, kurie nebuvo nominuoti“, – teigia pašnekovė.
Komisija dėl savo darbo nesiteisina
Paklausta, ar „Sidabrinės gervės“ komisija nesvarstė anksčiau atskleisti savo vertinimo kriterijų, pabrėždama padidėjusią socialinę atsakomybę, I. Šukytė atsako, kad tuomet reikėtų aiškiai apibrėžti kriterijus ir kitoms apdovanojimų kategorijoms.
„Komisija dažniausiai dėl savo darbo nesiteisina. Ir, mano nuomone, neturėtų teisintis ar apsibrėžti, kokie yra kriterijai. Žinoma, šiuo atveju kilo diskusija. Šiuo atveju išsivystė taip, kad vis dėlto žiūrėjome, kaip socialiai mums tai atrodė, kaip mums filmai regėjosi bendrame vaizde“, – pažymi I. Šukytė.
Taip pat ji pabrėžia, kad komisijos darbas itin sudėtingas, o laiko diskusijoms nėra daug. Anot I. Šukytės, komisija išrenka nominantus per maždaug pusantro mėnesio.
„To laiko atrandi tada, kai nedirbi savo pagrindinio darbo. Iš tiesų manau, kad kiekvienas komisijos narys Gervėms skyrė labai daug laiko. Nemanau, kad kažkas kažką žiūrėjo atmestinai“, – sako šių metų komisijos pirmininkė.
Tikrai gaila, kad kai kurie filmai yra nuvertinami dėl kitų, kurie nebuvo nominuoti.
I. Šukytė
I. Šukytė teigia, kad kiekvieną kartą paskelbus nominacijas komisija neturėtų aiškinti savo vertinimo kriterijų, nebent visuomenė šito prašo. Anot jos, visuomenėje vyraujantys vertinimai dėl komisijos sprendimų galimai turės pasekmių.
„Kuo toliau, tuo mažiau kino profesionalų norės eiti į komisijas ir ten dirbti“, – komentuoja I. Šukytė, pati įvardydama, kad kitais metais neketina dirbti „Sidabrinės gervės“ komisijoje.
Komisijos narės pasiūlymas
Viena iš šių metų „Sidabrinės gervės“ komisijos narių, kino kritikė ir kuratorė A. Račaitytė pažymi, jog ateityje būtų geriau, kad komisijos narių skaičius būtų sumažintas. Taip pat šiandien esant tarsi „akligatvyje“, A. Račaitytė siūlo ir kitą variantą – vieniems metams galima atsisakyti komisijos ir pažiūrėti, kas būtų, jeigu nominantus išrinktų kino bendruomenė.
„Buvau komisijoje 2020 metais. Ir, aišku, praėjo nemažai laiko. (…) Aš neprisimenu to, kaip labai lengvo darbo, bet kažkaip atrodo, kad tuo metu buvo truputį lengviau susikalbėti nei šiemet. Aišku, tuomet buvo dviem nariais mažiau ir gal čia tie du [nariai] nėra toks didelis skirtumas“, – sako A. Račaitytė.
Tikrai nežinau receptų ir savo radikalius pasiūlymus pateikiu truputį su ironija.
A. Račaitytė
Ji pažymi, kad didžiausiuose kino festivaliuose, pavyzdžiui, Kanų kino festivalyje, yra mažiau komisijos narių. Tiesa, kiek narių turėtų sudaryti „Sidabrinės gervės“ komisiją, kino kritikė teigia nežinanti.
„Aš tikrai nežinau receptų ir savo radikalius pasiūlymus pateikiu truputį su ironija. (...) Man atrodo, kad situacija, kuri susiklostė dabar, nėra niekam maloni – nei komisijoje dirbusiems žmonėms, nei pačiai kino bendruomenei, kurie liko nepatenkinti ir jaučiasi, kad negauna atsakymų į savo keliamus klausimus“, – komentuoja pašnekovė.
Ji pati teigia sutinkanti ne su visais šių metų „Sidabrinės gervės“ komisijos sprendimais.
„Tokios apimties komisijoje, kai nuomonės taip išsiskiria, galiausiai labiau suveikia tiesiog tiesmukas balsų susiskaičiavimas, tai tas vieningas pareiškimas nelabai yra įmanomas. Mes galime kalbėti, kokios buvo nuomonės, kokios tos nuomonės laimėjo ir kas pralaimėjo, bet mes negalime išrašyti vieningo pareiškimo. Dabar pasitenkinimu darbu klausimas yra ganėtinai opus“, – mintimis dalijasi A. Račaitytė.
„Sidabrinės gervės“ skaldo ar buria?
Po nominantų paskelbimo pasirodė net boikotuoti apdovanojimus siūlančių tekstų, todėl kyla klausimas, ar šiuo metu „Sidabrinės gervės“ labiau skaldo, ar buria kino bendruomenę. Savo ruožtu Lietuvos kino centro vadovas Laimonas Ubavičius sako, kad džiaugiasi, jog kino bendruomenė yra tokia aktyvi.
Taip pat skaitykite
„[Bendruomenė] reiškia savo nuomones, poziciją, yra labai aktyvūs vėliau siūlydami ir galbūt mąstydami, kokie čia tie sprendimai gali būti“, – komentuoja L. Ubavičius.
Jis taip pat pažymi, jog prieš dvejus metus buvo svarstoma, kad dėl mažesnės komisijos sudėties negalima įtraukti visų kino sričių profesionalų.
„Buvo priimtas sprendimas ją padidinti. Ar ji galėtų būti mažesnė, kaip buvo? Devynių narių? Galbūt. Kiekvienais metais, praėjus apdovanojimams, aptarinėjam tas išmoktas pamokas, galbūt kaip tas procesas čia vyko, ar gerai tai yra organizuojama, ar blogai. Panašu, kad ir šiemet apie tai kalbėsim“, – sako Lietuvos kino centro vadovas.
Anot jo, kino apdovanojimai yra tikrai reikalingi ir turėtų vienyti bendruomenę.
„Sugrįžkime prie to, ką tuose pačiuose nuostatuose esame pasirašę, kad tie apdovanojimai yra organizuojami, siekiant pristatyti mūsų iškiliausius kūrėjus, kūrinius. Ir įtraukti visuomenę, ir jai pristatyti, kokie mes esame kūrybiški, kiek daug filmų sukuriame. Ir kad visuomenė labiau įsitrauktų į kiną, į kino meną, turbūt diskusijas ir kritinį to vertinimą“, – teigia L. Ubavičius.
Mes kiekvienais metais, praėjus apdovanojimams, aptarinėjam tai – tas pamokas išmoktas, galbūt kaip tas procesas čia vyko, ar gerai tai yra organizuojama, ar blogai.
L. Ubavičius
Paklaustas, ar nebuvo minčių anksčiau paaiškinti sprendimą dėl Metų geriausio ilgametražio dokumentinio kino filmo kategorijos nominantų, L. Ubavičius atsako, kad „Sidabrinės gervės“ apdovanojimai yra organizuojami pagal sutartas taisykles.
„Ir šiemet netgi šitoje sunkioje diskusijoje turėtume judėti į priekį, galvojant apie ateitį. Turėtume tapti atsparesni ir labiau pasitikintys komisijos darbu ir jos vertinimu. Šiandien ir Ieva (Šukytė – LRT.lt) pasakė: „Na, žiūrėkit, kam man to reikia. Aš į komisiją kitais metais neisiu.“ Turbūt diskutuodami kino bendruomenėje įvertinkime, kokias tai gali sukelti pasekmes“, – pabrėžia Lietuvos kino centro vadovas.
Komisijos narės pasiūlymui nepritaria
L. Ubavičius nesutinka su A. Račaitytės siūlymu metams atsisakyti „Sidabrinės gervės“ komisijos. „Sakyčiau, gal net iš tos vadybinės pusės – nerizikuokime, nepasileiskime tokių procesų, kurių niekas neįsivaizduoja, kaip jie galėtų būti organizuojami. Tai pasibaigs rezultatų neturėjimu“, – teigia pašnekovas.
Lietuvos kino centro vadovas mano, kad įtampų ateityje niekaip neišvengsime. Kita vertus, jis ragina kino profesionalus, nepaisant dabartinės situacijos, ir kitais metais imtis „Sidabrinės gervės“ atrankos komisijos narių atsakomybės.
„Mes tikrai palaikome tą principą, kad atrankos komisija yra laisva priimti savo sprendimus. Priimti laisvai, demokratiškai, pagal savo nuomonę, supratimą, profesionalų matymą. Pasitikėkim tais žmonėmis. Žmonės – profesionalai, ateina su savo patirtimi. Nuostatuose esame įtvirtinę ir patirties reikalavimus, kas gali tapti atrankos komisijos nariu“, – komentuoja L. Ubavičius.
„Sidabrinių gervių“ apdovanojimai vyks šių metų birželio 8 dieną Vilniuje.
Nominantus išrinkusios „Sidabrinių gervių“ komisijos sudėtis: kino žurnalistė Ieva Šukytė, režisierė Agnė Marcinkevičiūtė, režisierius Romas Zabarauskas, prodiuserė Živilė Gallego, aktorius Denisas Kolomyckis, režisierius ir scenarijaus autorius Valentas Aškinis, kino kritikė ir kuratorė Aistė Račaitytė, dailininkė Neringa Keršulytė, operatorius Audrius Zelenius, prodiuserė Marija Razgutė ir režisierė bei scenarijaus autorė Ramunė Čekuolytė.
Plačiau – laidos įraše.
Parengė Emilis Jakštys
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
