Bažnytinio paveldo muziejuje ketvirtadienį atidaryta paroda, kurioje pirmą kartą eksponuojamos 2024 metais vėl atrastos Lietuvos valdovų karališkosios regalijos.
Anot parodos kuratorės Lauros Petrauskaitės, tai gali būti paskutinis tokio pobūdžio radinys Europoje.
„Lietuvos valstybingumui nuolat iškildavo pavojai, esame praradę labai daug savo paveldo. Tai, kad karališkos regalijos buvo išsaugotos ir šiandien visi Lietuvoje galime jomis džiaugtis, yra tikrai didelis mums džiaugsmas. Tarp daugybės praradimų čia turime atradimą“, – BNS teigė parodos kuratorė.
„Svarbu pasakyti, kad šitos karališkos regalijos susieja mus su europine monarchijos tradicija ir šiandien Europoje palaidojimai jau yra ištyrinėti, karališkos karūnos ir kitos regalijos praktiškai yra nebeatrandamos. Tai visai gali būti, kad tai yra paskutinis tokio pobūdžio atradimas Europoje“, – pabrėžė ji.
Bažnytinio paveldo muziejuje pristatomos beveik prieš pusantrų metų Vilniaus katedros požemiuose rastos Lietuvos valdovų Aleksandro Jogailaičio, Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės karūnos, skeptras bei valdžios obuolys. Šios regalijos pirmą kartą buvo aptiktos 1931 metais, o Antrojo pasaulinio karo pradžioje vėl paslėptos.
Pasak L. Petrauskaitės, beveik keturis šimtmečius požemiuose prabuvusios valdovų insignijos atrastos tvarkant katedrą po didžiojo Vilniaus potvynio. Labiausiai per visą šį laiką nukentėjo varinė, auksu dengta Aleksandro Jogailaičio karūna, kitų, sidabrinių paauksuotų, karūnų būklė išliko gera.
Kuratorė pažymi, kad šios karūnos nebuvo naudojamos valdovų vainikavimo ceremonijose – jos pagamintos palaidojimui.
„Elžbietos Habsburgaitės karūna ypatinga tuo, kad nugarinėje dalyje yra tvirtinimo žymės, du fleronai užeina vienas ant kito. Manome, kad galbūt šita karūna yra reguliuojamo dydžio ir, aišku, kad mirusiam žmogui reguliuojamo dydžio daikto nereikia. Tai yra nedidelė tikimybė, kad tik ji buvo nešiojama Elžbietai Habsburgaitei dar esant gyvai“, – teigė L. Petrauskaitė.
„Unikalus eksponatas pasaulio mastu“
Parodoje taip pat eksponuojami katedros požemių slaptavietėje rasti valdovų papuošalai: karalienių žiedai su išskirtiniais brangakmeniais, liudijantys Renesanso auksakalių meistrystę, vienintelis toks pasaulyje karalienės Elžbietos medalionas, pagamintas iš 1533 metais nukaldinto auksinio dešimties dukatų talerio su Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto portretais.
„Tai yra absoliučiai unikalus eksponatas pasaulio mastu. Nėra išlikusio kito 10 dukatų talerio. Ir artimiausias variantas yra vos 5 dukatų taleris, perpus mažesnis. Sulaukiame labai daug ir numizmatų dėmesio, nes jiems tai yra tikrai sensacingas eksponatas“, – teigė kuratorė.
Anot jos, Vilniaus katedroje buvo laidojami ne tik monarchai, bet ir Vilniaus vyskupai, kurie katedros lobyną nuolat papildydavo ingreso ar įšventinimo proga gautomis dovanomis bei asmeniniais daiktais, todėl slaptavietėje taip pat rasti trys vyskupų kryžiai, žiedas ir vyskupo Benedikto Vainos karsto lentelė.
„Per metus pavyko nustatyti, kad vienas iš rastųjų kryžių ir žiedas priklausė Vilniaus vyskupui Vaclovui Kazimierui Žilinskiui. Valant oksidacijos apnašas, paaiškėjo, kad tai yra kryžius-relikvijorius, kurio viduje yra šešios relikvijos, centrinė relikvija turi banderolę su įrašu, kad tai yra šventojo Kazimiero, vyskupo ir šalies globėjo, relikvija“, – kalbėjo kuratorė.
„Taigi, šalia portretų ir grafinių vaizdų, vaizduojančių V. Žilinskį, ant kaklo pasikabinusį šį pektoralą, tai tapo papildoma informacija, kad štai šiame kryžiuje jis turėjo savo asmeninio ir visos šalies globėjo šventojo Kazimiero relikvijas“, – pridūrė L. Petrauskaitė.
Be kita ko, slaptavietėje rasta antspauduota medinė dėžutė su maždaug 200 juvelyrinių akmenų ir stiklo dirbinių rinkiniu, tarp jų – ir originalus rubinas.
„Katedros lobyne, kaip žinia, yra daug liturginių reikmenų, prabangių taurių, relikvijorių, monstrancijų, puoštų juvelyriniais akmenimis. Bažnyčių lobynuose dažnai saugomi pavieniai brangakmeniai, kurie gali būti panaudoti liturginių reikmenų puošybai“, – kalbėjo kuratorė.
Ilgas restauravimo procesas
Kaip rašė BNS, Lietuvos valdovų paslėptos karališkos regalijos buvo rastos 2024 metų gruodžio 16 dieną požemiuose atvertoje slaptavietėje, tačiau šie radiniai visuomenei pristatomi tik dabar, nes po jų atradimo buvo atliekami ilgi konservavimo ir restauravimo darbai.
„Restauracija yra subtilus procesas, trunkantis ne vieną mėnesį ir kartais ne vienerius metus. Prioritetas buvo patenkinti visuomenės lūkestį kuo greičiau pamatyti karališkas regalijas, todėl prioritetą atidavėme karūnoms, žiedams, medalionui“, – kalbėjo L. Petrauskaitė.
„Žmonių suaukoti votai dar laukia restauracijos ir konservavimo proceso. Dabar jie yra minimaliai nuvalyti, kad neveiktų oksidacija toliau, neardytų irimo procesai, bet kruopštaus valymo dar tikrai ne vieneriems metams turėsime“, – pridūrė ji.
Paroda „Slėpti savyje“ tęsia pasakojimą apie Bažnytinio paveldo muziejuje pristatomą nacionalinės svarbos kolekciją, joje primenamos katedros atradimų bei slėpimų istorijos.
Pirmą kartą Vilniaus katedros lobyno ekspozicija visuomenei atverta 2009 metais, o dabar papildyta 2024 metų radiniais.
Anot parodos kuratorės, pavadinimas „Slėpti savyje“ primena, kad neramiais laikais, kai lobyno vertybių nebuvo įmanoma saugiai evakuoti, pati katedra tapdavo patikimiausia jų slėptuve.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
