Sekmadienį, lapkričio 17 d., į amžinybę iškeliavo mylimas ir branginamas maestro, kompozitorius, muzikantas, „Dainos teatro“ įkūrėjas Andrius Kulikauskas. Atsisveikinti su kūrėju į Keistuolių teatrą renkasi artimieji, bičiuliai ir A. Kulikausko talento gerbėjai. Scenoje – fortepijonas, akordeonas ir A. Kulikausko dainos.
Atsisveikinimas su a. a. Andriumi Kulikausku – lapkričio 21 d. 12–20 val. ir lapkričio 22 dieną 9–12 val. Keistuolių teatro scenoje (Laisvės pr. 60, Vilnius).
Urna išnešama lapkričio 22 dieną 12 val. Laidotuvės vyks Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.
„Žmogus, kuris padėdavo kitiems pasitikėti savimi“
Šviesaus atminimo A. Kulikauskas kartu su žinomu dainininku ir dainų kūrėju Vytautu Kernagiu įkūrė „Dainos teatrą“, 1985–1990 m. buvo jo muzikiniu vadovu. Nuo 2001 m. – Keistuolių teatro muzikiniu vadovu.
„Jis buvo ir daina, ir teatras“, – prisimindamas A. Kulikauską sakė aktorius Dalius Skamarakas.
Keistuolių teatro aktorius D. Skamarakas pasakojo, kad pirmą kartą su A. Kulikausku susitiko dar studijų metu, kai jį studentams pristatė Aidas Giniotis.
„Iš arti pamačiau tą žmogų – legendą iš „Dainos teatro“. Ėmė tokia pagarbi baimė, kas čia bus. Kai matai žmogų iš toli – viskas kitaip atrodo, nei kai čia pat. Jis labai gerai mus atrišo, bendravo labai paprastai, apie tai, kas svarbiausia muzikoje, kūryboje. Tai buvo labai netikėta, nes tu pamatai, kad visa jis netransliuoja tos didybės, apie kurią kiti kalba, jis kibdavo į darbus ir nežiūrėdavo savo statuso“, – prisiminimais dalijosi D. Skamarakas.
Pasak aktoriaus, šviesaus atminimo kūrėjas buvo žmogus, kuris išlaisvindavo ir kitus. „Niekada nepasitikėjau savo balsu, bet jis kažkaip atrasdavo raktą ir atrakindavo kiekvieną. Jis buvo žmogus, kuris padėdavo kitiems pasitikėti savimi ar dainavime, ar muzikavime. Didelė dovana, kad sutikau jį gyvenime“, – sakė D. Skamarakas.
Jis prisiminė vakar, prieš spektaklį pasiklausęs šviesaus atminimo kūrėjo dainų. „Klausiau ir galvojau, kad tai – testamentas, kurį jis galbūt rašė negalvodamas. Šiandien tos dainos visai kitaip skamba. Muzika ir žodžiai neatsiejami, jie dabar paliečia ir net sukelia skausmą ir šviesų liūdesį“, – mintimis dalijosi D. Skamarakas.
„Andrius buvo be galo kuklus žemaitis“
Seimo narys, „Vytauto Kernagio fondo“ vadovas Vytautas Kernagis artimai bendravo su šviesaus atminimo maestro, nuo „Dainos teatro“ laikų iki pat mirties.
„Andrius buvo be galo kuklus žemaitis. Dabar vyksta tai, kas dažniausiai vyksta su tokio masto žmonėmis, jog po mirties žmonės sužino daugiau apie jų darbus. 100-u procentų galiu pasakyti, kad „Dainos teatro“ be A. Kulikausko nebūtų buvę. Jis, Vytautas Kernagis ir Marijus Šnaras „Dainos teatrą“ ir pastatė.
Andrius buvo tas tylusis genijus, be galo nuoširdus žmogus, daug dirbęs ir su jaunimu, tiek „Atvirame rate“, tiek „Agatos“ stovyklose. Jis tiesiog visą save išdalino, visą gyvenimą save dalino ir per anksti išdalino“, – mintimis dalijosi V. Kernagis.
Pasak jo, liko didžiulis kūrybinis palikimas, daug neužbaigtų darbų, tačiau tai, ką A. Kulikauskas sukūrė per dešimtmečius – liks šimtmečiams. „Jis paliko gilų pėdsaką kultūriniame gyvenime. Andriaus dainų niekada nesumaišysi su kitomis. Tai didelis praradimas Lietuvai ir dar didesnis palikimas, kurį jis paliko“, – kalbėjo V. Kernagis.
A. Kulikausko kūrybiniame palikime – „Gintarai“, „Prisiminus karuselę“ ir daugybė kitų dainų.
„Nuostabus pavyzdys“
Aktorė Judita Urnikytė sakė, kad Andrių Kulikauską kaip svečią pas studentus pakvietė A. Giniotis, o po to jam kilo idėja pasiūlyti studentams pagroti ir padainuoti A. Kulikausko dainas.
„Ir jis sutiko, kas buvo visiškai nuostabu. Ir labai mielai su mumis dirbo ir repetavo. Jis bandydavo ištraukti iš mūsų nors dalelę to temperamento, kokį jis pats turėdavo scenoje. Mums buvo nelengva, nes mus visus kartu sudėjus nesigautų toks temperamentas, kokį jis turėjo.
Kiekvienam teatro „Atviras ratas“ kūrėjui jis padarė įtaką, tiek muzikine, tiek kūrybine prasme. Jis labai gražiai, su pagarba žiūrėjo į kūrybą ir ja dalijosi. Tai buvo nuostabus pavyzdys mums, jauniems žmonėms“, – mintimis dalijosi aktorė J. Urnikytė.
Aktorė taip pat prisiminė, kad A. Kulikauskas visada ypatingai tikrindavosi garsą.
„Mes taip kukliai, studentai, prieidavom prie mikrofono ir sakydavom: „vienas vienas, du du“, o Andrius atsisėdavo ir paprastai, buitiškai, žemaitiškai sakydavo „Kopūstų su sasyskom“. Tai buvo tik jo įprotis, tradicija sakyti „Kopūstų su sasyskom“, – prisimindama šviesaus atminimo kūrėją sakė aktorė.
„Jis buvo mano gaivintojas“
Aktorius Vladas Bagdonas sakė, kad A. Kulikauskas buvo reikalingas ir savas labai dideliam būriui žmonių.
„Jis visada buvo labai šviesus žmogus, su juo visada būdavo labai lengva bendrauti. Jeigu atvirai, jei ne Andrius ir jo pagalba man, aš gal ir nebebūčiau nei scenoje, nei su dainomis. Tada, kai buvo mano 50-metis, Andrius man padėjo sutvarkyti visas mano dainas, o po to aš pakliuvau į bardų ratą ir apskritai pradėjau daugiau muzikuoti, nei būt teatre. Jis iš tikrųjų buvo mano gaivintojas.
Labai liūdna, kad jo nebėra, bet jo muzika, tokia graži, skamba ir skambės. Mes visi jį mylėjom ir mylėsim, kiek mūsų gyvenimas leis“, – kalbėjo V. Bagdonas.
„Jame telpa daug Lietuvos“
Vilniaus plokštelių studijos redaktorė Zina Nutautaitė-Indrikonienė sakė, kad šviesaus atminimo kūrėjas buvo puikus, atviras ir nepaprastai geras žmogus.
„Šiandien, plokštelių studijos vardu, nusilenkiau žmonai ir vaikams, ir pasakiau, kad labai gaila, kad jo vinilas tuo metu nebuvo išleistas atskirai“, – apgailestavo Z. Nutautaitė-Indrikonienė.
„Atminty išliks jo dainos, muzika ir balsas“, – pridūrė Vilniaus plokštelių studijos redaktorė.
Pasak jos, A. Kulikausko kūryba yra labai lietuviška. „Jame telpa daug Lietuvos, jis visada liks išskirtiniu“, – sakė Z. Nutautaitė-Indrikonienė.
„Andrių žmonės mylėjo ir visada mylės“
Aktorius Audrius Bružas pirmą kartą su maestro susitiko improvizacijos šou „Pagauk kampą“ laikais.
„Susitikimas scenoje buvo gyvas, kūrybiškas. Net ir šiandien prisiminiau, kad Andrius visada buvo energingas, turintis tvirtą charakterį, temperamentą. Jis mėgo užsiimti povandenine žūkle, buvo azartiškas gyvenimui žmogus. Azartiškas nutikimams į kuriuos pats leidosi arba kuriuos pats priimdavo, ar tai būtų improvizaciniai ar kūrybiniai, muzikiniai nutikimai“, – kalbėjo aktorius.
Pasak jo, A. Kulikauskas buvo scenos žmogus – artistas iš didžiosios raidės.
„O artistas tai žmogus, kuris yra charizmatiškas, kuris tuo gyvena. Artistus myli žmonės ir Andrių žmonės mylėjo ir visada mylės“, – sakė A. Bružas.
Aktoriaus teigimu, šviesaus atminimo kūrėjas buvo unikalus žmogus, kuris niekada negalvodavo, kad kažkas kūrybiniame procese gali būti blogai.
„Man tekdavo leisti garsus, kurie vadinami dainavimu, jis niekada nesakydavo, kad tu galbūt neintonuoji. Jis sakydavo: „Visaip galima, svarbu pateisinta“. Tai yra unikalu. Mes galim būti negailestingi vieni kitiems, o pas jį to niekada nebuvo. Jis buvo tiek tvirtas savimi, nebijantis ir negalvojantis, kad kažkas gali kažką... Ta jo savybė – unikali“, – mintimis dalijosi aktorius A. Bružas.
„Jis gyvas ir gyvesnis už visus gyvus“
Režisierius, aktorius, improvizatorius Kirilas Glušajevas pirmą kartą su A. Kulikausku susitiko baiginėjant studijas, kuomet ruošėsi diplominiams spektakliams.
„Mano kursiokas ir bičiulis Paulius Ignatavičius nusprendė statyti „Grybų karą“, aš vaidinau Baravyką, o Andrius buvo pakviestas būti spektaklio kompozitoriumi. Jis rašė muziką, tai svarbus prisiminimas, dėl to, kad mano Baravykas turėjo repo numerį, tą Baravyko repą prisimenu iki šiol, – pasakojo K. Glušajevas.
Vėliau jie susitiko teatro „Kitas kampas“ kūrimosi laikotarpiu. „Pirmas 5-metis buvo lydimas Andriaus kūrybos ir jo paties buvimo čia ir dabar, buvimo momente visu savo temperamentu, siela, dvasia. Jis įsišaknydavo į kiekvieną momentą, tai labai daug ko mokė ir įkrovė, tiek emocine, tiek noro gyvenimui prasmėmis“, – sakė režisierius, kuris prisipažino, įkvėptas paties maestro, taip pat prašantis kopūstų su sasyskomis, kai tikrinasi garsą.
Jis taip pat prisiminė, kad gastrolės leido pažinti A. Kulikauską ir iš kitos pusės, kaip žmogų, kuris domėjosi istorija, archeologija, povandenine medžiokle. „Jis buvo labai visapusiškas, puikus muzikos eruditas“, – pridūrė K. Glušajevas.
Režisierius taip pat pasakojo, kad A. Kulikauskas turėjo ir kitą aistrą – detektorinę medžioklę, kurios metu su metalo detektoriumi ieškoma įvairiausių artefaktų.
„Po gastrolių, važiuojant namo, jis sakydavo „eisiu su deteeeektoriumi“, tas jo „deteeektorius“ lydi iki šiol. Gilinimasis ne tik detektoriaujant, bet taip pat ir į momentą – išskirtinis jo bruožas. Jis buvo gaivalas. Dabar, nors fizinis kūnas transformavosi į kažką kito, bet siela turi savo pavidalą ir jėgą, kurią galime jausti. Jis gyvas ir gyvesnis už visus gyvus“, – kalbėjo K. Glušajevas.
Taip pat skaitykite
„Jis visada gyveno muzikoje. Visada pirštus judindavo. Jaučiau, kad jo viduje visada skamba muzika“, – prisimindamas A. Kulikauską LRT.lt sakė Petras Vyšniauskas.
Pasak aktorės I. Balsytės, A. Kulikauskas labai mylėjo muziką. Pats jai pasakojo, kaip būdamas mažiukas pradėjo groti akordeonu, nes „reikėjo, kad kas grotų“.
„Jis turėjo tokią Dievo dovaną muzikuoti. Kartais galvodavau, kiek jame yra tos muzikos... Jis buvo muzika. Jis pats buvo ta muzika, ar grodavo, ar dainuodavo, ar kurdavo. Jis buvo visa muzikos esmė. Labai ypatinga asmenybė“, – LRT KLASIKAI sakė I. Balsytė.
A. Kulikausko mintys LRT TELEVZIJOS laidoje „Legendos“
Pokalbis su A. Kulikausku LRT KLASIKOS laidoje „Pakeliui su klasika“
A. Kulikauskas LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“
Pokalbis su A. Kulikausku LRT KLASIKOS laidoje „Atsiliepk dainoj“
