Naujienų srautas

Kultūra2022.12.11 01:31

Geriausiu Europos filmu tapo „Liūdesio trikampis“, geriausias dokumentinis – Kvedaravičiaus „Mariupolis 2“

00:00
|
00:00
00:00

Islandijos sostinėje Reikjavike paskelbti 2022-ųjų Europos kino laureatai. Pagrindinius – geriausio režisieriaus, aktoriaus, scenarijaus ir geriausio filmo – apdovanojimus susišlavė Rubeno Östlundo „Liūdesio trikampis“. Ukrainoje tragiškai žuvusio lietuvių kūrėjo Manto Kvedaravičiaus „Mariupolis 2“ paskelbtas geriausiu dokumentiniu filmu. 

LRT, puoselėdama ir tęsdama gero europietiško kino tradiciją, jau penktąjį kartą tiesiogiai transliavo Europos kino apdovanojimus. Vesti renginį Reikjavike šiemet patikėta aktorei Ilmur Kristjánsdóttir ir menininkui, komiksų kūrėjui Hugleikurui Dagssonui.

Tiesioginę transliaciją iš LRT PLIUS studijos komentavo LRT TV Naujienų tarnybos žurnalistė Audra Avižiūtė ir kino kritikas, vienas „Scanoramos“ programos sudarytojų semiotikas Dmitrijus Gluščevskis.

Po ceremonijos D. Gluščevskis LRT.lt teigė, kad Europos kino akademija akivaizdžiai įtaikė į savo senas vėžes – išskirti vieną filmą ir balsuoti tik už jį, kartais net nemačius kitų.

„Niekaip kitaip negaliu paaiškinti tendencijos visose kategorijose apdovanoti vieną filmą. „Liūdesio trikampis“ labai žiūroviškas filmas, daugelis jį matė ir prielaida, kad jis galbūt buvo vienas iš nedaugelio, kurį pamatė Europos kino akademijos nariai, yra ne visai absurdiška. Manau, kad tai – strategiškai klaidinga! Iškeliame vieną kūrinį, kuriam ir taip sekasi labai gerai, o šešėlyje paliekame puikius filmus, kurie po šios ceremonijos galėtų rasti savo žiūrovą“, – sakė D. Gluščevskis.

Europos kino apdovanojimai teikti 35 kartą. Pirmą sykį po pandemijos ribojimų ir suvaržymų ceremonija vėl vyko pilna apimtimi.

Apdovanojimai teikiami beveiki dvidešimtyje kategorijų, pagrindinės, suprantama, – metų filmas, režisierius, pagrindinis aktorius ir aktorė, taip pat metų debiutas, žiūrovų simpatija, apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus ir indėlį į pasaulio kinematografą.

Pretendentus išrenka Europos kino akademijos nariai. Į apdovanojimus gali pretenduoti filmai, kurių premjera įvyko nuo 2021 m. birželio 1 dienos iki 2022 m. gegužės 31-osios ir kurių režisieriai yra europiečiai.

Kai kurie laureatai buvo paskelbti jau anksčiau: už indėlį į pasaulio kiną apdovanotas palestiniečių aktorius ir režisierius Elia Suleimanas („Dieviškas įsikišimas“). Už viso gyvenimo nuopelnus kinui apdovanojimo nusipelnė vokiečių režisierė, scenaristė ir aktorė Margarethe von Trotta – viena ryškiausių Naujojo vokiečių kino figūrų.

„Eurimages“ koprodukcijos apdovanojimas šiemet skirtas visiems ukrainiečių prodiuseriams. Įteikiant jį apdovanotuosius renginio dalyviai pagerbė atsistodami, gausiais aplodismentais.

EFA statulėlė bus saugoma Oleksandro Dovženkos nacionaliniame kino centre, kurį patį tenka saugoti nuo Rusijos okupantų. „Slava Ukraini“, – šiais žodžiais savo pasirodymą scenoje baigė apdovanojimą atsiėmę Ukrainos atstovai prodiuseriai.

Europos tvarumo apdovanojimas „Prix Film4Climate“ skirtas Europos Komisijai už Žaliąjį kursą.

Pagerbiant šiemet išėjusius Europos kino kūrėjus tarp kitų garsenybių išvydome ir Vytauto Tomkaus, Regimanto Adomaičio, Manto Kvedaravičiaus ir Vytauto Paukštės pavardes.

Apdovanojimas už inovatyvų istorijų pasakojimą skirtas italų kūrėjui Marco Bellocchio už „Eksterjeras, naktis“.

LUX Europos žiūrovų apdovanojimas, įsteigtas Europos kino akademijos ir Europos Parlamento, penkiems filmams bus teikiamas 2023 metų birželį.

Taip pat iš anksto buvo žinomi aštuoni Kino meistrystės apdovanojimų laureatai:

Geriausias operatorius/operatorė – Kate McCullough („Tyli mergina“)
Geriausias montažas – Özcan Vardar & Eytan İpeker („Degančios dienos“)
Geriausia filmo vaizdo estetika – Jim Clay („Belfastas“)
Geriausias kostiumų dizainas – Charlotte Walter („Belfastas“)
Geriausias grimas ir šukuosenos – Heike Merker („Vakarų fronte nieko naujo“)
Geriausia muzika – Paweł Mykietyn („I-A“)
Geriausia garso režisūra – Simone Paolo Olivero, Paolo Benvenuti, Benni Atria, Marco Saitta, Ansgar Frerich, Florian Holzner („Urvas“)
Geriausi vizualieji efektai – Frank Petzold, Viktor Müller, Markus Frank („Vakarų fronte nieko naujo“).

Lietuvos kino mėgėjams svarbūs lietuviški renginio akcentai. Dėl geriausio dokumentinio filmo titulo varžėsi paskutinis šviesaus atminimo režisieriaus Manto Kvedaravičiaus kūrinys – „Mariupolis 2“.

Pavasarį iš Rusijos pasitraukusi lietuvių aktorė Ingeborga Dapkūnaitė pristatė geriausios Europos komedijos nominantus. Į pagalbą aptariant kandidatus pasikvietė Reikjavike veikiančio lietuvių krepšinio klubo žaidėjus, laimėtojams iš „Gerojo boso“ įteikė klubo marškinėlius.

Ukrainiečių ir baltarusių kilmės kino režisieriaus Sergejaus Loznicos filmas „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“, prie kurio prisidėjo gausus būrys lietuvių kino menininkų, taip pat pretendavo į šią nominaciją, tačiau galiausiai užleido vietą kitiems.

Trumpųjų filmų kategorijoje į apdovanojimą pretendavo Sauliaus Baradinsko filmas „Techno, mama“. Šios nominacijos laimėtojas per iškilmingą ceremoniją skelbtas pirmiausiai.

NOMINACIJOS (Laimėtojai paryškinti)

Trumpametražis filmas

„Močiutės seksualins gyvenimas“ (Urška Djukič & Émilie Pigeard)
„Ledo prekeiviai“ (João Gonzalez)
„Su meile, tėtis“ (Diana Cam Van Nguyen)
„Techno, mama“ (Saulius Baradinskas)
„Ar mano tėvai atvyks manęs pamatyti“ (Mo Harawe)

Geriausias režisierius

Lucasas Dhontas („Arti“)
Marie Kreutzer („Korsažas“)
Jerzy Skolimowskis („I-A“)
Ali Abbasi („Šventasis voras“)
Alice Diop („Sent Omeras“)
Rubenas Östlundas („Liūdesio trikampis“)

Europos atradimas – Prix FIPRESCI

„107 motinos“ (Peteris Kerekesas)
„Meilė pagal Dalvą“ (Emmanuelle Nicot)
„Kiti žmonės“ (Aleksandra Terpińska)
„Pamfiras“ (Dmytro Sucholytkyj-Sobčuk)
„Kūnelis“ (Laura Samani)
„Saulė“ (Kurdwin Ayub)

Geriausias scenarijus

Carla Simón ir Arnau Vilaró („Alkarasas“)
Kenneth Branagh („Belfastas“)
Lukas Dhont ir Angelo Tijssens („Arti“)
Ali Abbasi ir Afshin Kamran Bahrami („Šventasis voras“)
Rubenas Östlundas („Liūdesio trikampis“)

Geriausia europietiška komedija

„Tarnybinė paslaptis“, Hannes Þór Halldórsson
„Lūžis“, Catherine Corsini
„Gerasis bosas“, Fernando León de Aranoa

Geriausias aktorius

Paulas Mescalis („Po saulės“)
Edenas Dambrine`as („Arti“)
Elliottas Crosset Hove`as („Prakeikta žemė“)
Pierfrancesco Favino („Nostalgija“)
Zlatko Burićius („Liūdesio trikampis“)

Geriausia aktorė

Vicky Krieps („Korsažas“)
Zar Amir Ebrahimi („Šventasis voras“)
Léa Seydoux („Vieną gražų rytą“)
Penélope Cruz („Paralelinės mamos“)
Meltem Kaptan („Rabiyr Karnazas prieš George W. Bushą“)

Geriausias animacinis filmas

„Mažasis Nikolas – nepaprastai laimingas“, Amandine Fredon & Benjamin Massoubre
„Mano romanas su santuoka“, Signė Baumanė
„Mano kaimynų kaimynai“, Anne-Laure Daffis & Léo Marchand
„Šunys ir italai nepageidaujami“, Alain Ughetto
„Kriu“, Mascha Halberstad

Geriausia dokumentika

„Namas iš skeveldrų“ (Simon Lereng Wilmont)
„Panų gauja“ (Susanne Regina Meures)
„Mariupolis 2“ (Mantas Kvedaravičius)
„Balkoninis filmas“ (Pawełas Łozińskis)
„Žygis į Romą“ (Markas Cousinsas)

Geriausias filmas

„Alkarasas“ (Carla Simón)
„Arti“ (Lukasas Dhontas)
„Korsažas“ (Marie Kreutzer)
„Šventasis voras“ (Ali Abbasi)
„Liūdesio trikampis“ (Rubenas Östlundas)

***

Nuo 1988-ųjų apdovanojimai kas dveji metai sugrįžta į Berlyną, o tarpiniais metais jie teikiami kuriame kitame Europos mieste. Raudonuoju kilimu žvaigždės žengė Potsdame, Londone, Romoje, Barselonoje, Kopenhagoje, Paryžiuje, Varšuvoje, Rygoje ir Taline.

Laimėtojus renka beveik 4 tūkst. Europos kino akademijos narių. Akademija buvo įkurta susibūrus Senojo žemyno kino industrijos atstovams. Iš pradžių pasivadino Europos kino bendruomene, pirmuoju prezidentu išrinko Ingmarą Bergmaną. Svarbi apdovanojimų dalis – statulėlė – dažnai keitėsi, o nuo 1997-ųjų teikiama sidabrinė moters figūrėlė, vardo neturinti iki šiol.

Kol kas vienintelis Lietuvos atstovas, laimėjęs statulėlę šiuose apdovanojimuose, – Audrius Stonys 1992-aisiais už juostą „Neregių žemė“. Tais pačiais metais tarp pretendentų buvo Šarūno Barto filmas „Trys dienos“.

Vėliau lietuvių kūryba dar kartą buvo nominuota 1995-aisiais (Arūno Matelio „Prieš parskrendant į žemę“) ir 2016-aisiais – už Giedrės Žickytės ir Maites Alberdi trumpametražį filmą „Aš čia tik svečias“.

Užpraeitais metais į ilgąjį vaidybinių filmų sąrašą kartu su dar beveik keturiomis dešimtimis juostų pateko Tomo Vengrio „Gimtinė“, o ilgajame trumpametražių kandidatų sąraše buvo ir Vytauto Katkaus „Kolektyviniai sodai“.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi