captcha

Jūsų klausimas priimtas

Siūlo laukti JAV Kongresui pateiktos uždaros ataskaitos nutekėjimo

Rusijos politikos ekspertai spėja, kad JAV „antrinės sankcijos“ gali būti pritaikytos ir Rusijos verslininkų partneriams užsienyje, kurie išvardyti JAV Iždo departamento paskelbtame Vladimiro Putino aplinkos sąraše.

JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas pažadėjo naujų sankcijų Rusijai „artimiausiu metu“, praneša naujienų agentūra BNS. Jos galėtų rastis per kelis artimiausius mėnesius, gal net kitą mėnesį, sakė S. Mnuchinas duodamas parodymus JAV Senato Finansų komiteto posėdyje.

„Mes taikysime tam tikras sankcijas blogiems žmonėms, tačiau ne Rusijos valstybės skoloms“, – iždo sekretorių cituoja „Bloomberg“. Pasak „Bloomberg“ pranešimo, praėjusiąją savaitę agentūrą pasiekusioje JAV Iždo departamento ataskaitoje nuogąstaujama, kad papildomos sankcijos atskiriems Rusijos ekonomikos sektoriams ar valstybės skolai galėtų destabilizuoti globalias rinkas ir kompanijas.

Vasario 2-ąją iždo sekretoriaus pavaduotojas Davidas Malpassas neatmetė galimybės imtis priemonių prieš Rusijos suverenias skolas. Tačiau jis nurodė, kad esą analizuojamos įvairios galimybės, kurios savaime nėra naujų sankcijų planas. Įvertinti galimų sankcijų Rusijos skoloms poveikį Iždo departamento reikalavo JAV Kongresas dar pernai rugpjūtį.

S. Mnuchino teigimu, sankcijos gali būti pritaikytos kažkam iš 114 Rusijos politikų, aukštų pareigūnų, taip pat ir Kremliaus administracijos, išskyrus prezidentą Vladimirą Putiną, ir 96 oligarchais pavadintų verslininkų sąrašo, kuris buvo paskelbtas sausio 29 d. Šį veiksmą paskatino pernai liepą JAV Kongreso priimtas ir prezidento Donaldo Trumpo pasirašytas įstatymas „Apie sankcijų priemones JAV priešiškoms šalims“ (angl. Countering America`s Adversaries Through Sanctions Act), de facto skirtas Rusijai, Kinijai ir Šiaurės Korėjai. Amerikos įstatymų leidėjai į įstatymą įrašė reikalavimą, kad JAV specialiosios tarnybos identifikuotų artimiausią Rusijos prezidento aplinką ir iš ryšių su Kremliumi pralobusius Rusijos verslininkus, kurie laikomi dabartinio Maskvos režimo stabilumo atrama.

Tačiau skirtingai nei Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, praėjusiąją savaitę pasveikinęs JAV paskelbtą „blogiukų“ sąrašą, įvairių šalių nevyriausybinių ekspertų nuomonė dėl to nebuvo tokia džiaugsminga. Jų teigimu, sąrašo sudarymas, kai kurių Rusijos politikos ir verslo atstovų įtraukimas, vėliau pašalinimas parengiamuoju laikotarpiu paliko slogų įspūdį.

Likus kelioms savaitėms iki sausio 29 d. (ji buvo paskutinė iš JAV specialiosioms tarnyboms įstatymų leidėjų duotų 180 dienų) Rusijos interneto erdvėje kilo diskusija tarp gana priešiškai Kremliaus režimui nusiteikusių žmonių: radijo stoties „Echo Moskvy“ vyr. redaktorius Aleksejus Venediktovas apkaltino du glaudžiai su Atlanto taryba bendradarbiaujančius Rusijos visuomenės veikėjus – Andrejų Illarionovą ir Andrejų Piontkovskį, taip pat kitą Atlanto tarybos ekspertą Andersą Aslundą, esą jie dėjo formalias bei neformalias pastangas, kad į gėdos sąrašą nepatektų Piotras Avenas, banko „Alfa bank“ vadovas, ir Michailas Fridmanas, „Alfa Group Consortium“ bendraturtis ir buvęs bendro TNK-BP projekto, žlugusio dėl valstybinės „Rosneft“ kompanijos eibių, Rusijoje bendrasavininkis. Nors pastarieji du – taip pat Rusijoje laikomi oligarchais, tačiau savo turtą esą išaugino ne V. Putino, o labiau buvusio prezidento Boriso Jelcino laikais. A. Illarionovas, A. Piontkovskis bei A. Aslundas šiuos kaltinimus paneigė, tačiau dėl to kilo viešas įspūdis, kad net ekspertams nevyriausybininkams kyla problema nustatyti kriterijus, remiantis kuriais asmenys turi būti įtraukiami į „toksišką“ sąrašą.

Skepsio dėl sąrašo sąrangos proceso neslėpė ir kiti Rusijos liberalių pažiūrų ekspertai. Tarkime, politologė Lilija Ševcova iš „Chatham House“ portalui LRT.lt sakė: „Kol kas ten nekalbama apie naujus sankcijų sąrašus. Labiau apie sąrašą tų artimų V. Putinui asmenų, kuriems vėliau būtų nepadoru spausti ranką. Taip pat jų turtą, bankų sąskaitas užsienyje. Savaime suprantama, šie žmonės turi visas galimybes pateikti į rengiamą sąrašą.“ L. Ševcova prieš dvi savaites prognozavo, kad sąrašą sudarys dvi dalys. Viena – vieša, kita – uždara (ji esą gali būti nuolat papildoma).

„Jeigu „sąrašiniai veikėjai“ patirs papildomas sankcijas, jų gali sulaukti ir jų partneriai užsienyje“, – sakė L. Ševcova. Tačiau ji siūlė nesitikėti, kad smūgis Rusijos oligarchų partneriams iš užsienio būtų skaudus. Visą rudenį europiečiai ir ypač vokiečiai kovojo, kad išvengtų vadinamųjų antrinių sankcijų, kurias šis įstatymas numato. Jie sugebėjo, nepaisant neigiamo amerikiečių požiūrio į „Nord Stream“ magistralę, užsitikrinti, kad šio projekto partneriai būtų neliečiami, be to, buvo susilpnintas spaudimas ir tiems vakariečiams, kurie bendradarbiauja su valstybine Rusijos naftos kompanija „Rosneft“.

L. Ševcova sako nenustebsianti sužinojusi, kad yra pasiekta su europiečiais ir platesnių kompromisų. „Šiandien visi nerimauja, kas pateks į atvirą sąrašą, tačiau svarbiausia yra tai, ką įrašys į neviešą sąrašo redakciją, nes buvimas uždarame sąraše tiems žmonėms ir jų turtams užsienyje bus nuolatinė grėsmė“, – sakė L. Ševcova. Politologė sako neturinti daug iliuzijų, kad amerikiečių kontrolės rėtis nebus galų gale kiauras: „Siemens“ turbinoms šis rėtis nesutrukdė atsidurti Kryme, esant gana griežtoms sankcijoms. Ir tai išaiškėjo tik dėl to, kad žurnalistai buvo budrūs.

Tikisi, kad uždaroje ataskaitos dalyje yra visa, ko reikia

„Nusivylimas, tačiau dar ne katastrofa“, – kitą dieną po sąrašo paskelbimo įvykį pakomentavo A. Aslundas. Jis taip reagavo, nes paskelbtas „Putino aplinkos“ sąrašas buvo labiau panašus ne į JAV finansų žvalgybos darbo rezultatą, o į „copy-paste“ funkcija nukopijuotus Rusijos vyriausybės sąrašus interneto svetainėse ir „Forbes“ žurnalo dar 2017 m. paskelbtą Rusijos turčių hierarchiją, kuriai buvo pritaikytas 1 mlrd. JAV dolerių atskaitos taškas. Tie, kurių turtas remiantis atvirais šaltiniais šią ribą viršijo, buvo įrašyti į sąrašą. Tie, kuriems iki milijardinio įverčio pritrūko bent 50 mln. JAV dolerių, liko „geriečiai“, išvengę gėdos stulpo.

A. Piontkovskis LRT.lt atsisakė spėlioti, kokios A. Aslundo nusivylimo priežastys, tačiau tvirtino, kad jo nuotaika yra gera: „Tikiuosi, kad uždaroje ataskaitos dalyje yra visa, ko reikia JAV teisingumo institucijoms – įkalčiai dėl pinigų plovimo, neteisėto įvežimo ir praturtėjimo. Man teko girdėti, kad kitoje (JAV) Iždo departamento ataskaitoje įvertinta, kad iš Rusijos į JAV neteisėtai įvežto ir investuoto turto vertė šiandien siekia trilijoną JAV dolerių. Ten ir visi V. Putino rolduginai (Sergejus Rolduginas išgarsėjo ne tiek kaip violončelininkas, bet kaip Rusijos prezidento turtų laikytojas, pasirodžius vadinamiesiems „Panamos popieriams“ – aut. past.), oligarchai, jėgos struktūrų atstovai. Taigi, jeigu amerikiečiai ims tuos įkalčius tyrinėti taip, kaip reikalauja jų įstatymai, uždaros dalies herojams maža nepasirodys.ׅ“

Paklaustas, ar jam teko matyti uždarą ataskaitos dalį, A. Piontkovskis atsakė neigiamai, tačiau tuojau pat pridūrė, kad amerikiečių žiniasklaida netruks dokumentą iššniukštinėti, todėl artimiausiu laiku galime sulaukti pirmųjų informacijos apie jį nutekėjimų.

„Toksiškų“ veikėjų partneriai neturėtų būti ramūs

A. Piontkovskis dar priminė, kad aptariamas įstatymas numato vadinamąsias „antrines sankcijas“ toms kompanijoms, kurios turi bendrų verslų su sąrašo herojais. Jis, skirtingai nei L. Ševcova, sako, kad apie tai verta pagalvoti ir lietuviškoms kompanijoms, kurių verslas yra orientuotas į Rusiją ir kurių savininkai galbūt planuoja artėjančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose paremti „Putin verstehen“ (liet. Putiną suprantantį) politiką.

Vašingtone šiuo metu dirbantis politologas Linas Kojala LRT.lt sakė, esą pastebėjęs, kad JAV sostinėje vyksta lobistų atakos, siekiant sumažinti „antrinių sankcijų“ nuostolius. „Girdėjau dvejopų nuomonių, – sako L. Kojala. – Vieni teigia, kad D. Trumpas nespaus vakariečių įmonių, turinčių sąsajų, nes tai dar labiau komplikuotų santykius su Europa. Iš kitų girdėjau, kad D. Trumpas pats nesigilina į projektą, tad strategines gaires jam braižo kiti politikai – o tai gali reikšti griežtumą.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close