Vilniaus valdžia visai neseniai nusprendė pabranginti viešąjį transportą. Bene daugiausia kritikos sulaukė sprendimas panaikinti trumpalaikį 30 minučių bilietą. Dėl to miestiečiai netgi sukūrė peticiją, miesto tarybos opozicija registravo projektą dėl minėto bilieto grąžinimo. Visgi pati savivaldybė, visai neseniai paskelbusi apie planus patobulinti viešojo transporto sistemą, neatmeta, kad netolimoje ateityje bilietų kainodara gali būti darkart pakeista, o už keliones keleiviai mokėtų pagal zonas.
Žada kardinalių pokyčių
Vilniaus valdžia kovo viduryje paskelbė maždaug milijardo eurų vertės viešąjį konkursą, kuriuo tikisi kardinaliai atnaujinti visą viešojo transporto sistemą. Savivaldybė žada, kad nuo 2027-ųjų Vilniuje daugės maršrutų, autobusai bus varomi tik elektra, jie kursuos žymiai dažniau, todėl sutrumpės keleivių laukimo laikas.
Pagal planus, Vilniuje atsirastų septyni nauji maršrutai, būtų pratęsti arba pakoreguoti 46, dar 44 perplanuoti. Savivaldybė ketina įsigyti paslaugas iš privačių vežėjų – iš viso paskelbti keturi atskiri paketai naujiems kilometrams. Po pirkimų viešojo transporto tinklą turėtų papildyti 327 nauji autobusai, visas sostinės parkas išaugtų iki 824 transporto priemonių.
Taip pat skaitykite
Viliamasi, kad tai užtikrins geresnį viešojo transporto prieinamumą, autobusai ir troleibusai kursuos kur kas dažniau. Pasak Vilniaus mero Valdo Benkunsko, viešasis transportas centrinėje miesto dalyje važiuos kas 6–10 min., toliau nuo centro – kas 15 min.
„Turime vietovių, kur viešasis transportas kursuoja kartą–du per valandą. <...> Bent kas 15 minučių visame Vilniuje bus galima judėti viešuoju transportu“, – kalbėjo V. Benkunskas.
Baigti plėtrą planuojama 2026 metų pabaigoje–2027 metų pradžioje.
Teko pakelti kainas
Savivaldybė neslėpė, kad tam, jog būtų galima įgyvendinti šį pirkimą ir iš dalies amortizuoti dalį išlaidų, buvo svarbu peržiūrėti esamą viešojo transporto kainodarą. Bilietus branginti, pasak savivaldybės, reikėjo ir jau dėl atliktų darbų bei pasikeitusios ekonominės situacijos.
„Sostinės viešojo transporto bilietų kainos liko nepakitusios nuo 2013 metų. Įvertinant ir degalų kainų bei atlyginimų augimą, infliacijos rodiklius, toks laiko tarpas yra per ilgas nekeisti bilietų kainų“, – LRT.lt motyvus dėstė savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.
Jis jau anksčiau yra minėjęs, kad, nepaisant kritikos ir kilusio ažiotažo, savivaldybė taip pat neketina grąžinti trumpalaikio 30 minučių bilieto. Toks sprendimas argumentuojamas ir tuo, kad dalis miestiečių galimai gudraudavo.
Taip pat skaitykite
„Šiuo metu, įvertinant spūstis ir kitas viešojo transporto vėlavimo galimas priežastis, taikomas maždaug 10–15 minučių tolerancijos laikotarpis, per kurį viešojo transporto kontrolieriai nebaudžia su pasibaigusio galiojimo 30 minučių bilietu važiuojančių keleivių. Tai sukuria galimybę keleiviams įsigyti 30 minučių bilietą, bet realiai keliauti iki 45 minučių – t. y. atveria galimybes piktnaudžiavimui, apsunkina kontrolės darbą. Trumpalaikių bilietų nebeskirstant į dvi rūšis tikimasi daugiau aiškumo, paprastumo keleiviams“, – komentavo G. Grubinskas.
Bilietai – pagal zonas mieste?
Pasak savivaldybės, siekiant išvengti drastiškų bilietų kainų pokyčių ateityje, nuo šiol reguliariai bus atliekama iš bilietų surenkamų lėšų, savivaldybės skiriamų dotacijų ir patiriamų išlaidų analizė, kuria remiantis bus priimami atitinkami sprendimai.
O su kainodara susijusių sprendimų gali būti jau kelerių metų eigoje, kai bus įgyvendinti anksčiau aprašyti viešojo transporto sistemos tobulinimo ir plėtros pokyčiai. Savivaldybė anksčiau ne kartą buvo iškėlusi idėją pereiti prie zoninės kainodaros, tai dar 2022-ųjų pabaigoje miesto tarybos buvo įtraukta į atnaujintą ilgalaikį darnaus judumo planą.
Taip pat skaitykite
LRT.lt pasiteiravus savivaldybės, ar yra svarstomas toks scenarijus, ši tokios galimybės neatmetė, tik patikino, kad pirma būtina įgyvendinti viešojo transporto sistemos pertvarką, o tuomet bus grįžta prie zoninės kainodaros klausimo.
„Kol kas viešojo transporto sistemos Vilniuje skirstymas į zonas tarybai teiktas nebuvo, nes dar nėra užtikrintas tolygus viešojo transporto prieinamumas – kai kuriose, labiau nuo centro nutolusiose, miesto vietose viešojo transporto šiuo metu gali tekti laukti ir apie valandą. Kai miestas išplės viešojo transporto kokybę, bus galima grįžti prie zonų kainodaros klausimo“, – aiškino G. Grubinskas.
Mokėjimas pagal praleistą laiką turėtų spragų
Beje, patys miestiečiai viešojoje erdvėje ne kartą siūlė galimybę pakeisti kainodaros modelį ir keleiviams mokėti tik už tiek laiko, kiek jie praleidžia autobuse ar troleibuse. Iš esmės dabar taip apmokestintas automobilių statymas išmaniąja programėle. Visgi pati savivaldybė patikino, kad toks modelis turėtų spragų.
„Viešojo transporto apmokėjimo modelis, kai keleiviai mokėtų už kelionės trukmę pagal įjungtą laikmatį, šiuo metu nėra taikomas nė vienoje Europos šalyje. Pagrindinė priežastis – neprognozuojamos kainos keleiviams, nes dėl eismo spūsčių ar priverstinių sustojimų jie galėtų permokėti, nors realiai nenuvažiuotų toliau.
Be to, tokia sistema galėtų sukelti klaidų, ginčų ir piktnaudžiavimo atvejų. Dėl šių priežasčių daugumoje Europos miestų taikoma patikrinta ir efektyvi bilietų kainodara (vienkartiniai, mėnesiniai, metiniai bilietai), kuri skatina reguliariai naudotis viešuoju transportu ir nesukelia papildomo streso dėl mokėjimų“, – nurodė savivaldybės atstovas G. Grubinskas.
