Praėjusį trečiadienį Vilniaus taryba patvirtino atnaujintą ilgalaikį darnaus judumo planą. Jame – ne tik garsiai nuskambėjęs naujas gatvių standartas, apimantis prieštaringų nuomonių sulaukusį jų siaurinimą, bet ir planuojamos kitos naujovės vairuotojams, pėstiesiems, dviratininkams. Jei planai bus įgyvendinti, dideli pokyčiai palies ir viešojo transporto keleivius, kadangi ketinama keisti dabartinę bilietų galiojimo tvarką.
Priimtas gatvių standartas
„Vilnius keičiasi, pereiname į naują miesto versiją, tam tikra prasme, „Vilnius 2.0“ versiją. Darnaus judumo plano, naujų gatvių principų atsiradimą diktuoja ne valdininkai, o pats miestas, kuris per pastaruosius 10 metų keitėsi į moderniąją pusę, dėl kurios jis rikiuojasi šalia patrauklių Europos miestų“, – tikina Jonas Damidavičius, „Susisiekimo paslaugų“ (JUDU) judumo transformacijos vadovas.
Ta proga Vilniaus taryba patvirtino dar prieš metus mero Remigijaus Šimašiaus pristatytą naują gatvių standartą, kuriuo remiantis yra tvarkomos miesto gatvės. Jį sudaro 12 esminių gatvės principų, kurių vienas pagrindinių – ramaus eismo gatvės. Būtent jas įrenginėjant dalis gatvių Vilniuje buvo susiaurintos, o tai sukėlė dalies vilniečių ir miesto svečių pasipiktinimą.
Gatvių siaurinimo rezultatais visai neseniai domėjosi LRT.lt portalas.
Taip pat skaitykite
Kaip teigia pati savivaldybė, vadovaujantis nauju standartu keičiama gatvės apibrėžimo samprata. „Grąžinamas požiūris, kad gatvė yra pagrindinė miesto viešoji erdvė, kurioje vyksta ne tik judėjimas, bet ir gyvenimas. Gatve laikoma viskas, kas yra tarp pastatų fasadų: pėsčiųjų ir dviračių̨ takai ar juostos, želdinių̨ juostos, važiuojamoji dalis“, – skelbia savivaldybė.
Priėmus minimą standartą, darnaus judumo plane numatoma ne tik jo laikytis, bet ir siekti papildomų uždavinių: sutvarkyti 314 km apimantį pagrindinį pėsčiųjų takų tinklą, padidinti pėsčiųjų judėjimo patogumą Senamiestyje, padidinti pėsčiųjų saugumą viešosiose erdvėse.
Ketinama plėsti apšvietimo tinklą, peržiūrėti ir sureguliuoti šviesoforų veikimą, gerinti takų priežiūrą žiemos metu, įvesti mažos taršos zonas, kai kuriose zonose bus apribojamas elektrinių paspirtukų greitis bei bus automobilių nestatymo zonų ir kt.
Sukurs ir išplės mažos taršos zoną
Viena iš Vilnių kamuojančių problemų yra didesnės automobilių spūstys, todėl savivaldybė žada, kad per artimiausius dvejus metus, sprendžiant minėtą klausimą, planuojama diegti naują šviesoforinio eismo valdymo sistemą, kuri pagerintų eismo laidumo sąlygas sankryžose, sudarytų galimybes įvesti patogias žaliąsias bangas automobilių transportui, bei numatyti prioritetinę šviesoforinę viešojo transporto sistemą intensyviausiose viešojo transporto atkarpose.
Taip pat įgyvendinant darnaus judumo planą žadama spręsti ir automobilių stovėjimo vietų klausimą, jų skaičių padidinant 1500.
„Šiuo metu automobiliai statomi gyvenamųjų namų kiemų žaliosiose erdvėse, vaikų žaidimo aikštelėse, sporto aikštynuose, todėl siekiant pakeisti šią situaciją, artimiausiais metais gatvėse planuojame įrengti mažiausiai 1500 automobilių statymo vietų, jos sudarys galimybę gyventojams automobilius palikti gatvėse bei turėti kokybišką gyvenamąją aplinką su visa reikalinga aktyvaus laisvalaikio infrastruktūra kieme“, – komentuoja J. Damidavičius.
Atsižvelgiant į iškeltus tikslus, jau dabar plėtojamas rinkliavos zonų įvedimas kiemuose, kone kasdien skirtinguose miegamuosiuose rajonuose išdygsta nauji parkomatai.
Savivaldybė taip pat žada per dvejus metus iš viso mieste panaikinti 46 nereikalingus šviesoforus, numatant kitus eismo organizavimo sprendimus. Taip pat 50 šviesoforų bus nustatomas trumpesnis laukimo laikas pėstiesiems ir dviratininkams. Šviesoforinis reguliavimas bus formuojamas „pagal gatvės kategoriją ir funkciją“.
Didinant Senamiesčio patrauklumą ir mažinant oro taršą, centrinėje miesto dalyje numatyta įvesti mažos taršos zoną, kur bus ribojamas taršių automobilių patekimas. Šį projektą planuojama įgyvendinti trimis etapais. Pirmas etapas (2023–2024 m.) apima dabartinę kilpinio eismo teritoriją, antras (iki 2030 m.) – Užupį ir Senamiesčio prieigas, trečias (po 2030 m.) – Naujamiestį, Rasas, dalį Žirmūnų.
Keis viešojo transporto bilietų sistemą
Naujajame darnaus judumo plane vienas iš tikslų taip pat yra didinti viešojo transporto paslaugų kokybę, išlaikyti esamus ir pritraukti naujus viešojo transporto keleivius.
Atsižvelgiant į tai ketinama optimizuoti viešojo transporto paslaugos organizavimą, nustatant kokybinius ir kiekybinius rodiklius, taip pat padidinti vidutinį viešojo transporto greitį nuo 17 iki 20 km/val., padidinti iki 55 proc. ekologiško viešojo transporto dalį bendrame autoparke.
Siekdama šių tikslų savivaldybė planuoja per artimiausius dvejus metus sukurti 15 naujų bei pakoreguoti 48 esamus viešojo transporto maršrutus, papildomai įrengti 9 km A juostų (iš viso 86 km iki 2030 m.), įsigyti naujų troleibusų ir autobusų.
Kaip vieną iš uždavinių, siekiant pritraukti naujų ir išlaikyti esamus keleivius, savivaldybė įvardija norą modernizuoti e. bilieto sistemą ir įvesti patogesnę kainodarą.
Šiuo atveju svarstoma pereiti prie zoninės kainodaros. Ji leistų keleiviams pasiekti savo kelionės tikslą pasirinktoje zonoje negalvojant apie bilieto galiojimo laiką, kaip yra dabar, o remiantis kelionės atstumu ir faktu, iš kokios į kokią miesto zoną važiuojama.
Plės dviračių takų tinklą
Šiuo metu sostinėje įvairias miesto atkarpas jungia apie 140 km dviračių takų tinklas, kuris 250 metrų spinduliu aptarnauja 58 proc. urbanizuotos miesto teritorijos, o iki 2025 m pabaigos tikimasi šį rodiklį padidinti iki 90 proc., į tinklą įtraukiant apie 190 km takų.
Vėliau planuojama plėtoti dviračių takų tinklą nutiesiant papildomas priemiestines ir gyvenamuosius rajonus jungiančias atkarpas.
„Tenka susidurti su visuomenės nuomone, kad mūsų klimatas nėra tinkamas ilgalaikiam keliavimui dviračiais, paspirtukais, tačiau tai nėra teisinga. Tinkamai rūpinantis infrastruktūra ir ją prižiūrint, net ir Lietuvos klimatas leidžia dviračiu naudotis visus metus“, – sako J. Damidavičius.
Kuriant naują infrastruktūrą, bus diegiami ir gyventojams padedantys sprendimai, pavyzdžiui, dviračių (ar kitų bevariklių transporto priemonių) saugyklos mikrorajonuose.
Pirmosios 18 vnt. dviračių saugyklų 2022–2023 m. turėtų būti įrengtos Lazdynų, Fabijoniškių, Viršuliškių ir Žirmūnų seniūnijose, kurių gyventojai pirmieji išreiškė poreikį dviračiams saugoti. Taip pat kas metus planuojama įrengti ir po mažiausiai 700 vnt. įprastų dviračių stovų prie traukos objektų, švietimo įstaigų, dviračių takų infrastruktūroje.
Lapkričio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryboje pristatytą ir atnaujintą darnaus judumo veiksmų planą galima rasti čia.
