Estijos gynybos pajėgos savo metinėje ataskaitoje nurodo, kad Rusija gali atkurti kovinius pajėgumus jau 2027 m., todėl Estijos parengties lygis turi sparčiai augti, praneša šalies visuomeninis transliuotojas ERR.
Estijos kariuomenė pirmadienį paskelbė 2025 metų ataskaitą, kurioje apžvelgiami praėjusių metų įvykiai. Dokumente nurodoma, kad Rusija, nepaisant didelių netekčių kare Ukrainoje, tebevykdo kariuomenės reformą.
Estijos gynybos pajėgų vadas generolas leitenantas Andrusas Merilo ataskaitoje teigia, kad dabartinės tendencijos rodo, „jog karas Ukrainoje nesibaigs tuo, kad Rusija taps nepajėgi prieš mus veikti“.
Karui Ukrainoje pasibaigus, Rusijos visuomenė ir ekonomika, pasak jo, bus visiškai orientuotos į karą, o prezidento Vladimiro Putino viltys likti valdžioje iki gyvenimo pabaigos priklauso nuo to, ar pavyks išlaikyti Rusiją karo būsenoje.
„Tai reiškia, kad po karo Ukrainoje Rusija atkurs savo kariuomenės kovinį pajėgumą. Tuo pačiu metu ji aktyviai ieškos naujų taikinių ir vykdydama destabilizuojančius veiksmus bei kampanijas rengsis veikti prieš juos“, – teigia A. Merilo.
„Mano vertinimu, Rusija savo kovinį pajėgumą atkrus 2027 m., o jeigu ji manys, kad yra palanki proga kažkur panaudoti savo kariuomenę, tai ji taip ir padarys“, – tikina Estijos gynybos pajėgų vadas.
Todėl jis pabrėžia, kad Estija turi būti geriau pasiruošusi, o tai reiškia geriau apmokyti karius ir turėti modernią ginkluotę.
„Nėra prasmės spėlioti, kas gali įvykti ateityje. Daug paprasčiau paklausti, ką mes turime padaryti, kad išvengtume tokios situacijos ir, jeigu galima, formuotume tuos pasirinkimus, dėl kurių sprendžia kažkas kitas“, – sakė generolas.
Ne tik stabdyti, bet ir nugalėti
Estijos kariuomenės vadas pridėjo, kad saugumo situacija, prieš pagerėdama, gali pablogėti.
„Tai nereiškia, kad iš karto turėtume manyti, jog bus tiesioginė karinė ataka, tačiau dabartinėje padėtyje mes negalime nieko atmesti“, – sakė jis.
Pasak kariuomenės vado, įprastos kovinės parengties nebeužtenka ir reikia stiprinti atgrasymą, t. y. būti pasirengusiems ne tik stabdyti priešą pačioje konflikto pradžioje, bet ir jį nugalėti.
Pasak ERR, šia logika remiasi Estijos gynybos pajėgų „pasirengimo pergalei“ vizija, kurios tikslas išvengti karo, bet jeigu jis kiltų – būti pasirengusiems kovoti ir nugalėti. Taip pat rengiamasi ir blogiausiam scenarijui.
A. Merilo sako, kad tai siunčia aiškią žinutę galimam agresoriui – Estijos neverta išmėginti, nes ją gina gerai pasirengusi kariuomenę ir NATO kolektyvinė gynybą.
Ataskaitoje nurodoma, kad Estijos kariuomenė turi perimti Ukrainos patirtį. Viena pagrindinių pastarųjų metų pamokų, anot estų ataskaitos, yra ta, kad kur kas pigesnėmis priemonėmis, nei anksčiau, galima pasiekti mirtinų rezultatų.
Pernai Estijos pajėgoms teko susidurti su Rusijos šešėliniu laivynu, valstybės sienos pažeidimais ir paklydusiais Ukrainos dronais. A. Merilo tikina, kad visų incidentų metu buvo įrodyta, jog NATO tebėra stipri ir veikia.
