Lietuvos geležinkelių atstovas sako, kad pirminiais duomenimis, dvi traukinių avarijas savaitgalį lėmė skirtingos priežastys. Kauno rajone Jiesioje esą avarijos galbūt buvo galima išvengti, jei ten būtų veikusi signalizavimo sistema. Tačiau tyrėjai neatmeta ir tyčinių veiksmų. Dėl traukinių avarijų pradėti du ikiteisminiai tyrimai. Geležinkelių darbuotojai sako, kad per dešimtmetį dviejų tokių avarijų per tokį trumpą laiką nėra buvę.
Dvi traukinių avarijos per beveik dvi paras – to nematė ir dešimtmetį dirbantys Lietuvos geležinkeliuose.
„Tiek ekstremalių įvykių per tokį trumpą laiką dar nėra buvę“, – sako LTG Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovas Gediminas Šečkus.
Geležinkeliai sudarė tyrimo komisiją. Tyrimo ėmėsi ir Teisingumo ministerijos saugos tyrimo skyrius, nors įprastai tokių, paprastų, avarijų jis netiria.
„Atsižvelgėm į šių įvykių sunkumą, sudėtingumą ir visuomenės dėmesį, bei per pastarųjų mūsų 10 metų darbo praktiką tokių įvykių nebuvo“, – teigia Teisingumo ministerijos Saugos tyrimų skyriaus vedėjas Laurynas Naujokaitis.
Tad nei tyrėjai, nei ekspertai neatmeta nė vienos avarijų priežasties.
„Gali vienodai būti pačių bėgių ir riedmenų, ir vienodai, gali būti sabotažo atvejis“, – komentuoja „Vilnius Tech“ docentas Gediminas Vaičiūnas.
Pastaraisiais metais Europoje fiksuojamos diversijos prieš geležinkelių infrastruktūrą. Pernai Lenkijoje sulaikyti keli įtariamieji sugadinę bėgius ir tuo apkaltintos Rusijos tarnybos. Nelaimės išvengta mašinistui pastebėjus pažeistus bėgius. Įtariami tyčiniai veiksmai prieš geležinkelio infrastruktūrą fiksuojami ir Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje.
„Kyla klausimų, ar gali būti toks atsitiktinumas. Bet reikia prisiminti, kad šią žiemą Ispanijoje vyko keletas avarijų“, – sako G. Vaičiūnas.
Sausį Ispanijoje užfiksuotos dvi traukinių katastrofos per tris dienas. Nustatyta, kad avarijos tarpusavyje nesusijusios. Panašiai ir Lietuvoje. Pasak ekspertų, abi savaitgalio avarijos skirtingos. Kėdainių rajone nuo bėgių nuriedėję traukiniai apgadino bėgius, Jiesioje, įtariama, kad dėl bėgių nuriedėjo vagonai.
„Patys incidentai tarpusavyje, jų techninės priežastys pagal pirmines versijas, tai ką mes matome, jos yra skirtingos“, – tikina G. Šečkus.
Naujoji Europinė vėžė nuo Lenkijos iki Kauno neturi geležinkelio signalizacijos. Ji leistų fiksuoti bėgių pažeidimus. Tokia sistema įdiegta senojoje vėžėje.
„Esame įsitikinę, kad geležinkelio signalizavimo įrenginių buvimas būtų padėjęs užkirsti kelią tokiam incidentui, kuris įvyko Jiesios stotyje“, – sako LTG Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovas.
„Jeigu bėgių kelias būtų visiškai nutrauktas, tai tokius dalykus užfiksuotų. Arba jei ant bėgių būtų kažkas padėta“, – komentuoja „Vilnius Tech“ docentas.
Ekspertai sako, kad ir pati Jiesios pervaža sudėtinga. Čia yra ir senoji, ir europinė vėžė.
„Tos vėžės prasidubliuoja. Tai gal koks iešmas nesudirbo, gal dar kažkas. Įvairių faktorių gali būti, gal akmenukas pakliuvo ir užstrigo“, – teigia Geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Artūras Černiauskas.
Nors ekspertai sako, kad bėgių būklė gera, neatmeta, kad sumažėjus krovinių srautams iš rytų, mažiau investuojama į saugumą.
„Sumažėjo eismas, sumažėjo traukinių kiekiai, gal buvo rečiau atliekamos, priklausomai nuo eismo, patikros procedūros“, – sako A. Černiauskas.
„Krovinių pats mažėjimas nelemia investicijų į saugumą masto“, – aiškina G. Šečkus.
Europinės vėžės eismas bus visiškai atkurtas per kelias dienas. Lietuvos geležinkeliai dar skaičiuoja padarytą žalą.
