Praėjusią savaitę per dvi paras įvykus dviem traukinių avarijoms Kauno ir Kėdainių rajonuose, valstybės valdomos „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės atstovas teigė, kad tikimybė, jog incidentus sukėlė tretieji asmenys, yra maža, tačiau pabrėžia, kad tiriamos visos versijos.
„Incidentų vietoje surinkti duomenys, ką mes pastebėjome atvažiavę į vietą ir užfiksavę, rodo, kad (tikimybė, kad – BNS) abu incidentus sukėlė trečiųjų asmenų įsikišimas šiandien atrodo menkai tikėtina, bet labai noriu akcentuoti, kad tiriame visas versijas ir tik tyrimo metu mes galėsime jas paneigti arba patvirtinti“, – LRT RADIJUI antradienį teigė LTG Verslo atsparumo direktorius Gediminas Šečkus.
G. Šečkaus teigimu, labiausiai tikėtina, jog incidentus sukėlė techninio pobūdžio problemos – eismo valdymo trikdžiai, technologinis pažeidžiamumas.
„Šiuo metu vertiname (incidentų priežastį – BNS) kaip labiausiai tikėtiną, kad tai yra techninio pobūdžio incidentai, kuriuos sukėlė arba eismo valdymo trikdžiai, arba technologinis pažeidžiamumas, pažeidimas pačių krovininių vagonų, bet detaliai negaliu komentuoti dėl to, kad duomenys vis dar renkami. (...) Šiuo metu vyksta informacijos rinkimas, daiktinių įrodymų tyrimas ir tada mes galėsime jau viską reziumuoti ir visas versijas tada patikrinti“, – sakė LTG atstovas.
„Lietuvos geležinkelių“ darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Stanislavas Federavičius pabrėžė, kad dėl darbuotojų trūkumo LTG darbuotojai dirba ilgas valandas, kartais net po 16 valandų per dieną arba net visą parą.
„Geležinkelyje (LTG – BNS) visi žino, kad žmonės dirba ir po 16 valandų, yra, ir kada trūksta darbuotojų yra dvi pamainos iš eilės, tai visą parą dirba tokie kaip budėtojai stočių. Tokiuose dalykuose dalyvauja pats darbuotojas, čia yra (...) nusikaltimas“, – LRT RADIJUI sakė jis.
G. Šečkus pabrėžė, kad jeigu profesinė sąjunga žino apie pažeidimus, susijusius su per ilgu darbo laiku, turėtų jais pasidalinti su LTG.
„Jeigu profesinės sąjungos pirmininkas turi duomenų apie galimus pažeidimus, susijusius su darbo laiku, aš labai kviesčiau jį pasidalinti konkrečiais faktais su mumis, kuriuos mes galėtume ištirti ir esančius trūkumus, jeigu tokių yra, šalinti. Aš girdžiu tiktai pasvarstymus, nė vieno fakto nebuvo pateikta. Tai kalbant apie darbuotojų laiką, laikomės darbo teisės reikalavimų ir daugiau šitoje vietoje neturiu, ką pridurti“, – kalbėjo LTG atstovas.
G. Šečkus pirmadienį teigė, kad incidento Jiesios stotyje, Kauno rajone, buvo galima išvengti, jei ten būtų veikusi geležinkelio signalizavimo sistema.
Jis sako, kad LTG tokią sistemą pasirengusi įrengti, tačiau tam reikalingas finansavimas.
„Šiuo metu europinėje vėžėje, kuri yra nutiesta nuo Lenkijos sienos iki Palemono, iki Kauno, geležinkelio signalizavimo įrenginių nėra. LTG grupė yra atlikusi pirkimo procedūras, kad galėtume tokius įrenginius įrengti ir pasidarė visus namų darbus, tačiau tam reikalingas finansavimas, nes tuos įrenginius kainuoja įrengti. Tai yra virš 100 mln. eurų vertės projektas, kurį reikėtų įgyvendinti. LTG grupė yra pasiruošusi tą padaryti – reikalingas finansavimas“, – LRT RADIJUI antradienį teigė G. Šečkus.
LTG atstovas pabrėžė, kad signalizavimo sistemos didina saugą ir linijos pralaidumą.
„Reikėtų signalizavimo sistemų, nes šiuolaikinėse geležinkelio linijose signalizavimo sistemos ne tik didina saugą, kas yra svarbu, bet taip pat ir užtikrina didesnį linijos pralaidumą. O ką tai reikštų? Reikštų, kad mes europine vėže galėtume vežti daugiau krovinių ir galėtume paleisti ir keleivių vežimą. Šiuo metu keleivių vežimas europine vėže nevykdomas būtent dėl to, kad nėra signalizavimo įrenginių“, – sakė jis.
G. Šečkus teigė, kad dėl incidento Jiesios stotyje dar dvi paras gali būti eismo sutrikimų.
„Šiuo metu vis dar atstatinėjame europinės vėžės kelią Jiesios geležinkelio stotyje ir per artimiausias porą parų gali būti dar eismo sutrikimų, keleivinio eismo sutrikimų, apie kuriuos mes informuosime savo klientus iš anksto ir užtikrinsime jų suplanuotas keliones iki galutinio kelionės tikslo kitais būdais“, – kalbėjo jis.
Pirmadienį G. Šečkus teigė, kad pirminiais duomenimis, incidentų techninės priežastys yra skirtingos.
Kaip pirmadienį pranešė LTG, grupė sudarė komisiją, kuri tirs incidentų priežastis. Teisingumo ministerija taip pat pradėjo avarijų saugos tyrimą.
Kaip rašė BNS, šeštadienį prieš vidurnaktį Jiesioje nuo bėgių nuriedėjo iš Palemono į Duisburgą važiavęs lokomotyvas ir keturi krovininiai vagonai. Tuo metu penktadienį Gudžiūnų stotyje nuo bėgių nuriedėjo keli skaldą gabenę vagonai.
Gudžiūnuose siekiama atkurti pažeistas sistemas, o Jiesioje dirbama patraukiant likusius vagonus. Pasak pranešimo, pažeisti keliai Jiesioje bus sutvarkyti šią savaitę, kol kas traukinių eismas ten vyksta vienu atlaisvintu keliu, o labiausiai pažeista europinė vėžė, kuria gabenami kroviniai.
LTG grupės atstovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė pirmadienį ryte teigė, kad maršrutais Vilnius–Klaipėda, Vilnius–Šiauliai, Kaunas–Šiauliai ir Vilnius–Ryga galimi vėlavimai iki 30 minučių. Dėl avarijos Jiesioje keleivinių traukinių vėlavimai siekia iki 10–15 minučių.
