Kiek seniau nei prieš metus Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pristatė naują gatvių standartą. Siauresnės gatvės, daugiau krūmų ir medžių, mažesnės sankryžos – tai tik keletas iš 12 principų, kurie, pasak sostinės vadovo, miestą turėtų padaryti jaukesnį, žalesnį ir patogesnį. Pagal naują standartą pradėti įgyvendinti projektai kone iškart įplieskė gyventojų ir miesto svečių diskusijų. Ar savivaldybė pasiekė norimą rezultatą?
Pokyčiai – visiems
„Gatvė – pagrindinė miesto viešoji erdvė. Nežinau, kaip jus, bet manęs Vilniaus gatvių standartas kol kas netenkina. Iš daugelio gatvių – ir suremontuotų, ir remonto besiprašančių – mes vis dar atskiriame, kad esame posovietinėje erdvėje“, – taip situaciją praėjusių metų spalio pabaigoje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje apibūdino R. Šimašius.
Todėl, anot jo, savivaldybė nusprendė keisti situaciją ir priėmė iš 12 principų sudarytą gatvių standartą. Pagal jį įgyvendinami tiek esamų gatvių rekonstrukcijos, tiek naujų gatvių tiesimo projektai.
„Jie pagerins visų grupių – pėsčiųjų, vairuotojų, dviratininkų, kaimynų ir kitų gatvėje reikalų turinčių vilniečių gyvenimą“, – žadėjo sostinės meras.
Minėti principai apima tiek želdynų plėtrą, tiek patogesnę infrastruktūrą pėstiesiems ir dviratininkams, naujus automobilių stovėjimo principus. Tačiau bene daugiausia dėmesio susilaukė Vilniaus valdžios ambicijos susiaurinti gatves.
Nuomonės išsiskyrė
Ne tik gyventojai, tačiau ir ekspertai ėmė nuogąstauti, kad susiaurinus važiuojamąją kelio dalį dar labiau išaugs automobilių spūstys, prailgės žmonių kelionės laikas, transporto priemonės sudegins daugiau degalų, o kartu išskirs didesnę taršą.
Kaip anksčiau LRT.lt yra aiškinęs architektų kompanijos „Archimodulis“ vadovas architektas Vytas Lužys, ramaus eismo gatvių teorija buvo sugalvota danų architekto Jano Gehlo. Anot pašnekovo, įprastai ši teorija taikoma siauroms gatvėms be viešojo transporto, akligatviams, privažiavimams prie namų, t. y. D kategorijos gatvėse.
„Kitaip tariant, tai, kas daroma Vilniuje, yra klaidingai suprasta ir interpretuojama J. Gehlo teorija, visiškai neatsižvelgiant į tai, ką jis sakė. Jis siūlė visas tokias senamiesčio gatveles paversti mišriojo eismo gatvėmis, pavyzdžiui, kaip mūsų Pilies gatvė, kur ir pėstieji eina, ir lėtai važiuoja automobiliai.
Taip pat skaitykite
(...) Kalbant apie visas kitas gatves (B, C kategorijų gatvės, kuriomis važiuoja viešasis transportas, sunkiasvoriai automobiliai, daug juostų, numatytas tam tikras greitis), visi šie siaurinimai tik blogina situaciją. Siaurinimas reiškia transporto srauto pralaidumo mažinimą“, – kalbėjo architektas.
Savo ruožtu pats R. Šimašius sprendimą dėl siaurinamų gatvių grindė tuo, kad platesnės gatvės kaip tik dar labiau didina spūstis, kadangi šiuo atveju transporto pralaidumą lemia ne kelio plotis, o butelio kakliukais tampančios sankryžos.
„Kalbant apie važiuojamosios dalies juostų plotį – jis nesusijęs su spūstimis, tik su judėjimo greičiu tarp sankryžų ne piko metu. Nes piko metu siaura ir plati juosta užsikemša vienodai ir pralaidumą, kaip minėjau, lemia sankryžos, o ne juostų plotis“, – rašė jis.
Taip pat skaitykite
Efekto dar laukia
Kadangi vis užverda diskusijų dėl gatvių siaurinimo ir netyla pasipiktinimas, LRT.lt nusprendė Vilniaus miesto savivaldybės paklausti, ar praėjus metams laiko po naujo gatvių standarto paskelbimo visgi buvo pasiektas lauktas rezultatas.
Kaip portalui teigė Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas, pirmieji pokyčiai jau matomi, tačiau aiškesnių rezultatų dar laukiama.
„Didesnio efekto dar laukiame, bet dabar galima pasakyti, kad gatvės įgauna savo dizainą pagal įstatyme apibrėžtą gatvės funkciją, o tai jau yra didelis privalumas. Susiaurinus eismo juostas iki reglamentuoto pločio, automobiliai kur kas rečiau viršija greitį, todėl eismas tampa saugesnis“, – kalbėjo savivaldybės atstovas.
Paklaustas, ar gatvių susiaurinimas turėjo įtakos tam, kaip mieste formuojasi transporto grūstys, G. Grubinskas patikino, jog tai neturi jokios įtakos spūstims susidaryti, nes eismo juostos siaurinamos iki teisės aktuose numatyto pločio.
„Didesnio pločio eismo juostos paliekamos tose gatvėse, kur dėl mažo jų pločio kiltų sunkumų manevrus atlikti viešajam transportui. Be to, didesnio pločio eismo juostos reikalingos didesniam greičiui išvystyti ir klaidai ištaisyti, esant didesniam greičiui.
Svarbu akcentuoti, kad gatvę sudaro ne tik važiuojamoji dalis, bet ir pėsčiųjų ir dviračių takai, želdynai ir kita infrastruktūra. Gatvių humanizavimo tikslas ir yra atsisakyti perteklinio asfalto kiekio, o likusį plotą perduoti pėstiesiems ir dviratininkams, taip pat didinti želdynų skaičių, taip kuriant jaukesnę aplinką gyventojams“, – pridūrė jis.
Viešasis transportas pagreitėjo, automobilių nesumažėjo
Nemažai diskusijų sukėlė ir šią vasarą Vilniaus valdžios įgyvendintas projektas vienoje judriausių gatvių – Kalvarijų gatvėje. LRT.lt primena, jog čia po vieną eismo juostą abiem kryptimis buvo pažymėta A+ ženklu ir atiduota viešajam transportui, elektromobiliams ir motociklams. Įprastų automobilių vairuotojams taip pat liko po vieną eismo juostą.
Pasak G. Grubinsko, atlikdami Kalvarijų gatvės eismo stebėjimus, savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ (JUDU) specialistai atkreipė dėmesį, kad ir iki pokyčių šia gatve gyventojai dažniau keliavo viešuoju transportu, o ne automobiliais, todėl, įvertinus sankryžų laidumą, buvo nuspręsta atskirti viešojo transporto srautą nuo kitų automobilių.
„Lyginant 2019 ir 2022 metų rugsėjo ir spalio duomenis, vakarinio piko metu viešojo transporto keleivių skaičius išaugo 18 procentų (dabar sudaro apie 1700 keleivių per valandą), viešojo transporto greitis padidėjo apie 60 procentų, gatvės įveikimo greitis viešajam transportui sumažėjo iki 25 minučių ir nebeliko vėlavimų.
Per vakarinį piką Kalvarijų gatve važiuojančių automobilių skaičius iš esmės nepakito ir liko apie 700 automobilių per valandą“, – apie projekto nulemtus eismo pokyčius kalbėjo savivaldybės atstovas.
Iš biudžeto – 25 mln. eurų
Kaip informavo Vilniaus miesto savivaldybė, per pastaruosius ketverius metus automobilių važiuojamosios dalies plotas buvo koreguojamas Islandijos, Naugarduko, I. Šimulionio, Parko, Didlaukio, Giedraičių, Žirmūnų, Lentvario, Gerosios Vilties ir keliose kitose gatvėse.
„Bendras gatvių, kuriose buvo koreguojamas važiuojamosios dalies plotas, ilgis siekia apie 20,3 kilometro. Kai kuriose kitose gatvėse važiuojamosios dalies plotas buvo keičiamas ne mažinant perteklinį asfalto kiekį, o koreguojant horizontalųjį žymėjimą. To pavyzdžiu galime laikyti Konstitucijos prospektą“, – detalizavo G. Grubinskas.
Iš viso gatvių kapitaliniam remontui, rekonstrukcijai ir naujai statybai šių metų savivaldybės biudžete yra numatyti 25 mln. eurų. Šiuo metu savivaldybė jau dėlioja kitų metų planus dėl gatvių rekonstrukcijos.
„Kitų metų gatvių rekonstrukcijos planai dar nėra sudėlioti, tačiau pagal galimybes ir poreikį gatvės ir toliau bus rekonstruojamos. Šiuo metu daugiausia kalbama apie gatvių humanizavimo tąsą Naujamiestyje“, – atskleidė savivaldybės atstovas.
