Pozicija

2021.10.18 15:41

Remigijus Šimašius. Kodėl daugiau medžių gatvėse reiškia ir mažiau spūsčių?

Remigijus Šimašius, Vilniaus miesto meras2021.10.18 15:41

Kaip sumažinti spūstis Vilniuje? Ir kodėl automobilių fanai turėtų džiaugtis kiekvienu nauju medžiu, kiekvienu dviratininku, paspirtukininku, ar kitu, išlipusiu iš automobilio?

Paskelbėm, kad Konstitucijos prospekto nenaudojamą asfalto juostą apsodinsime medžiais ir krūmais. Ką tiksliai darome – viduriniąją asfalto dalį, kuri šiandien nenaudojama net posūkio į kairę juostai, užsodiname medžiais ir krūmais. Aišku, reikėtų pasiaurinti ir pačias juostas, nes jos platesnės nei numato teisės aktai, ir tas plotis duoda daugiau žalos, nei naudos, bet tai – vėlesniam etapui.

Gavau klausimų – kodėl NENAUDOJAMOS asfalto juostos nepaversti papildoma automobilių juosta Konstitucijos prospekte ir neva tokiu būdu sumažinti spūstis. Ir čia yra labai gera vieta pakalbėti apie šį mitą – kodėl platesnės važiuojamosios juostos, o dažniausiai ir daugiau juostų nemažina eismo spūsčių, o netgi jas didina.

Daugiau žalumos ir platūs pėsčiųjų takai kuria jaukesnį, darnesnį ir labiau su gamta draugaujantį miestą. Tikiu, kad būtent tokia miesto vizija įkvepia ne tik mane, bet ir daugelį jūsų. Tačiau apie tai plačiau kitą kartą, o šįkart susiaurinkime temą iki judėjimo automobiliais ir gatvių važiuojamosios dalies pločio.

Gausybė mokslinių tyrimų pasaulyje patvirtina – priešingai, nei atrodo daugeliui, daugiau eismo juostų gatvėse dažniausiai didina spūstis. Kodėl?

Visų pirma, butelio kakleliai automobilių eisme miestuose yra ne automobilių juostų plotis ar skaičius, o sankryžos. Todėl kur galime, didiname jų pralaidumą, keisdami į žiedus, geriau reguliuodami šviesoforus ir pan. Tačiau čia priemonės labai ribotos, paimkime tą patį Konstitucijos prospektą – viename gale piko metu kemšasi sankryža su Kalvarijų g., kitame – Pedagoginio žiedas. Šių sankryžų pralaidumo limitas jau pasiektas (žiede prašome policijos pagalbos, kad piko metu pareguliuotų ir taip padidintų pralaidumą), todėl net jei sugalvotume praplatinti ir taip jau plačią Konstitucijos pr. važiuojamąją dalį, spūstys piko metu nė kiek nesumažėtų.

Aišku, padarius dar vieną viaduką virš žiedo, čia problema pasispręstų, tačiau tik tam, kad dar didesniu masteliu persikeltų į šalia esančias sankryžas. Kitaip tariant, vienas brangus sprendimas tik perkels problemą į kitą sankryžą, tuomet turėsime investuoti ten, ir taip pasaka be galo, kurią taip gerai žino daugelis JAV miestų.

Apie eismo juostų plotį

Kalbant apie važiuojamosios dalies juostų plotį – jis nesusijęs su spūstimis, tik su judėjimo greičiu tarp sankryžų ne piko metu. Nes piko metu siaura ir plati juosta užsikemša vienodai, ir pralaidumą, kaip minėjau, lemia sankryžos, o ne juostų plotis.

Kalbant apie greitį – būkim atviri – tos gatvės, kuriose judėjimas yra ir turi būti ne daugiau 50 km/h (o visose gatvėse, kurias dažnai kerta pėstieji, šalia kurių vyksta gyvenimas, taip ir turi būti), plačios juostos tiesiog skatina paspausti akceleratorių. Kartais tai turi labai rimtų pasekmių saugumui (eismo saugumo analizė įvairiose šalių tai aiškiai rodo), ir kasdienių pasekmių pėsčiųjų judėjimui (kas, pavyzdžiui, šiandien gali pasakyti, kad jam jauku pėstute kirsti Konstitucijos prospektą?).

Pastebėjote, kad Rytų Europoje žmonės miestuose laksto daug greičiau nei Vakarų Europos miestuose? Kodėl? Rytų europiečiai taip elgiasi ne dėl savo prigimties, o dėl sovietinio gatvių suplanavimo – pas mus automobilių juostų plotis gerokai didesnis nei Vakarų miestuose, pas mus gerokai per daug perteklinio asfalto (kas labai gerai pasimato pasnigus – pastebėkite, kur sniegas ant asfalto nepaliečiamas net ir pravažiavus daugybei automobilių).

Palyginkite Minską ir jo kariniams paradams pritaikytas gatves net pačiame centre, su Amsterdamu, kurio centre alėjomis apsodintos gatvės – kur jaukiau? Mums priimtinesnė Vakarų kryptis ir mentalitetas, o ne posovietinė beprasmiška gigantomanija, todėl ir siauriname gatvių važiuojamąją dalį iki tokio pločio, kokio užtenka saugiai vairuoti 50 km/h greičiu (ne aplinkkelius ir magistralinius kelius, neplakime to į viena), arba 30 km/h, jeigu tai ramaus eismo gatvė, esanti arčiausiai gyvenamosios aplinkos.

Apie eismo juostų skaičių

Ką padaro automobilių juostų skaičiaus didinimas? Ne tik teoriniai eksperimentai, bet ir praktinė įvairių pasaulio miestų patirtis – pavyzdžiui, kad ir plačiausios JAV magistralės Katy (26 juostos!) situacija – kai prieš 10–15 metų ji buvo praplatinta, rodo, kad kuriam laikui spūstys sumažėjo, bet vėliau jos dar labiau išaugo.

Kodėl? Todėl, kad žmonės planuoja savo kasdienes keliones ne pagal kilometrus, o pagal laiką. Kuo iš toliau gali atvykti tik plačia magistrale, tuo daugiau žmonių pasirenka dažnai apgaulingai pigesnį, o visuomenei brangesnį gyvenimą toliau nuo miesto centro, ir kasdienį ilgą važinėjimą į darbą automobiliu. Neįtikinau? Tada kviečiu paskaityti ne mano vieną pastraipą, o daugiau. Pavyzdžiui, įveskite į Google „why expanding roads increase traffic“ arba ką nors panašaus – analizių ir pavyzdžių gausa jus priblokš.

Apie žmones, judančius mieste

Visuose miestuose pagal kelionių tipus gyventojus galime skirstyti į kelias grupes. Yra grupė, kurie neturi kitų galimybių, kaip tik rinktis kelionę automobiliu – galbūt reikia atvykti iš priemiesčio į darbą, gal kelių vaikų vežimas į mokyklas skirtinguose miesto galuose arba krovinių vežimas darbo reikalais, ar dar kokios priežastys. Kad ir kokios bus eismo sąlygos – jie visada vyks automobiliu.

Yra antroji grupė, kurie neturi automobilio, arba jį turi ir nenaudoja – jie mėgsta keliones pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais ar paspirtukais. Kas antra kelionė Vilniuje – būtent toks susisiekimo būdo pasirinkimas. Žinoma, kuo arčiau centro, kuo miestas kompaktiškesnis ir įvairiapusiškesnis, tuo tokių žmonių daugiau. Kuo ši grupė didesnė, tuo visiems miestiečiams patogiau. Taip, automobilių vairuotojams irgi, nes jie irgi mažiau laiko praleis spūstyse. Net kelių procentų žmonių sprendimas išlipti iš automobilių neproporcingai daug sumažina spūstis likusiems automobiliuose.

Ir tuomet yra trečioji didžiulė tarpinė grupė tarp pirmųjų dviejų. Jie gali rinktis – vykti į darbą, parduotuvę ar pramogų vietas automobiliu arba pasirinkti alternatyvias kelionių priemones – pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiu, paspirtuku. Labai tikėtina, kad ir jūs priklausote šiai grupei, net jei atrodo, kad automobiliui alternatyvų nėra. Mano tikslas, kad visi be išimties šiai grupei priklausantys žmonės irgi realiai, o ne teoriškai galėtų rinktis, ir kad visi be išimties būdai jiems būtų prieinami ir patogūs.

Vakarų miestai (ir jau net dalis JAV miestų, kurie prieš pusšimtį metų buvo sugadinti sparčia priemiesčių ir automobilizacijos plėtra) daro viską, kad ši pasirinkimą turinti grupė vietoj automobilių rinktųsi kitus kelionių būdus. Tą darome ir mes Vilniuje – radikaliai atnaujinome viešojo transporto parką, sparčiai kuriame dviračių takų tinklą, sodiname alėjas, po kuriomis būtų malonu eiti, sudarėme sąlygas judumo dalinimosi ekonomikai, pagal kurią pirmaujame pasaulyje.

Taip, viešasis transportas pas mus dar nėra tobulas, bet tokie dalykai nepakeičiami per naktį – darome viską, kad ne tik patys autobusai ir troleibusai būtų nauji, bet ir maršrutai bei grafikas atitiktų poreikius. Ir kviečiame į jį vis naujas grupes – štai visiems mokytojams Vilnius padovanojo nemokamo viešojo transporto korteles.

Viskas tam, kad kuo daugiau žmonių galėtų pasirinkti patogiai judėti pėsčiomis ar kitomis priemonėmis, bet nebūtinai tik automobiliu.

Ir, dėmesio, automobilistai. Būtent todėl jūs turėtumėt džiaugtis kiekvienu nauju dviračių taku, patogesniu pėsčiųjų taku ar nauju viešuoju transportu. Net jei jais nesinaudojate, būtent šios priemonės leidžia jums greičiau pasiekti kelionės tikslą automobiliu, o ne strigti spūstyse – nes dalis potencialių vairuotojų renkasi kitus keliavimo būdus.

Apie sprendimus ir pokyčius Vilniaus gatvėms

Grįžkime prie intuityvaus noro platinti ir dauginti automobilių juostas, arba to paties Konstitucijos prospekto. Kas būtų, jei mieste pradėtume platinti važiuojamąją gatvių dalį? Katy magistralė JAV parodė – kuriam laikui spūstys sumažėtų, bet tik trumpam – po to pablogėtų dar labiau. Tuomet vis daugiau tos trečiosios grupės asmenų – kurie gali keliauti ir automobiliu, ir alternatyviais būdais – pradėtų rinktis automobilius. Nes juk „platesnės gatvės didina pralaidumą“, tai kodėl nepabandžius vėl grįžti prie vairo. Tokiu būdu spūstys tik padidėtų, nes platesnės gatvės pritraukia proporcingai daugiau vairuotojų, užpildančių praplėstą ruožą ir užkemšančių kitus ruožus. Tokių tyrimų pasaulio miestuose – daugybė.

Kas dar svarbu – Vilnius auga. Judėti poreikis yra ir bus vis didesnis, ir jei kažkam atrodo, kad visada bus patogu judėti tik automobiliu, tai net ir milijardinės investicijos į viadukus, sankryžas ir papildomas juostas neišspręs problemos niekam, o ją tik pagilins. Erdvės gatvėms (visiems gatvių elementams – nuo želdinių iki pėsčiųjų takų, nuo erdvės automobilių judėjimui iki jų stovėjimui) turime tiek, kiek turime ir ją būtina išnaudoti efektyviausiai, ir subalansuotai visiems judantiems. Miestuose judėjimą gerina pirmiausiai mūsų visų elgesio pokyčiai. Žalia juosta Konstitucijos pr. viduryje judėjimo automobiliu nepablogins, o miesto vaizdą ir miestiečių savijautą, judant bet kokiu būdu, tikrai pagerins.

Ir čia nesiplėsiu, kad vaikščiojimas ar važiavimas dviračiu daug sveikiau ir fizinei, ir emocinei sveikatai, ir neteršia miesto. Net jei priklausote pirmajai grupei, kurie savo kelionių be automobilio neįsivaizduoja – prisiminkite savo keliones po užsienį, pagalvokite, kurie miestai jums buvo malonesni – tie, kur viskas pritaikyta kojoms, kuriuose jauku pasivaikščioti, ar tie, kur be automobilių neįmanoma judėti. Laimė, Vilniuje daugybė žmonių suvokia, kad Nyderlandų, o ne kaimynų rytuose kelias yra tai, ko reikia patogiam ir jaukiam gyvenimui mieste.

Kodėl siauresnės gatvių važiuojamosios dalys priduoda daugiau gyvybės miestui ir kodėl vaikštomas miestas daug geriau už važinėjamą miestą – parašysiu atskirai, tai irgi labai svarbi tema.

Nuotraukoje matote ne tik keičiamą perteklinį asfaltą Konstitucijos prospekto viduryje, kur bus žaluma, bet ir šonines alėjas – šį pavasarį pasodintus krūmus ir medžius, kurių dalis pasodinti pernai. Kažkodėl niekam anksčiau nepasirodė būtina tokiu būdu pažalinti šį prospektą, bet dabar tai jau įprastas ir atgal į trinkeles nebeatkeičiamas vaizdas, džiuginantis praeivio akį bei širdį.

Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ė) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt