Verslas

2021.10.28 05:30

Vilnius tampa žalias, bet nepatogus: gatvės siaurėja, spūstys ilgėja, o gyventojų kišenės tuštėja

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.10.28 05:30

Reaguodami į sostinės gatvių siaurinimą, dalis specialistų teigia, kad miestas tampa nepatogus gyventojams, daugėja kamščių, tai lemia ir papildomas išlaidas už degalus, o geresnių transporto alternatyvų nei automobilis esą nesiūloma. Tuo metu kiti mano, kad tokių infrastruktūros projektų vertinti tik per finansinę perspektyvą negalima.

Jau prieš kurį laiką sostinėje pradėtas įgyvendinti ramaus eismo gatvių projektas. Pagal naująjį standartą Vilniuje pertvarkyta dalis Naujamiesčio ir kitų miesto rajonų gatvių.

Pabrėžė ir didesnį ekonominės naudos potencialą

Naujamiestyje esanti Naugarduko gatvė per pastarąjį laikotarpį išgyveno daug pokyčių: joje nemažai vietos suteikta dviratininkams, transporto priemonėms judėti skirta gatvės dalis susiaurėjo.

Ryškiausi pokyčiai – ruože nuo Švitrigailos iki Kauno ir Žemaitės gatvių sankryžos. Šioje vietoje pagausinta želdinių, įrengta iškiliųjų perėjų, atsirado gatvės kiemelių.

Panašaus likimo sulaukė ir Baltupiuose esanti Didlaukio gatvė. Čia sutvarkyti pėsčiųjų takai, pasodinta naujų želdinių, paženklintos parkavimo vietos, susiaurinta važiuojamosios dalies atkarpa.

Kaip LRT.lt nurodė Vilniaus miesto savivaldybė, darbai Didlaukio gatvėje kainavo 562 tūkst. eurų.

„Po remonto gatve patogiau gali judėti pėstieji, eismas saugesnis, pasitelkti tvarkingesnio automobilių statymo sprendiniai, o pati gatvė įgavo estetiškesnį vaizdą. Didlaukio gatvėje sutvarkyti pėsčiųjų takai, pertvarkyti įvažiavimai į teritorijas užtikrinant prioritetą pėstiesiems, o šį rudenį čia sodinami želdiniai.

Eismo organizavimas liko toks pat – po vieną juostą kiekviena kryptimi, taip pat palikta pakankamai vietos viešajam transportui. Tikimasi, kad siauresnės transporto eismo juostos lems ir saugesnį greitį, gatvė sutvarkyta vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu“, – rašoma savivaldybės atsakyme.

Didlaukio gatvė, palyginti su Naugarduko, pagal funkciją bei urbanistinę aplinką šiek tiek skiriasi. Didlaukio gatve, priešingai nei Naugarduko gatve, intensyviau juda viešasis transportas (Naugarduko gatvėje tik nedideliu ruožu kursuoja vienas maršrutas), kiek anksčiau LRT.lt aiškino specialistai.

„Mėginau važiuoti viešuoju transportu, bet jis pergrūstas. Alternatyvų, kad nereikėtų važiuoti nuosavu automobiliu, kaip suprantu, savivaldybė nesiūlo, nes maršrutų nepadaugėjo, o degalų sunaudojama daugiau“, – Didlaukio gatvės pertvarka skundėsi vilnietė Kristina.

Susiaurinta ir dideliu eismo srautu pasižyminti Žirmūnų žiedinė sankryža. Pagal gyvenamųjų rajonų gerinimo sprendinius atnaujinta Žirmūnų gatvės atkarpa nuo Minties gatvės iki Šeimyniškių gatvės.

Savivaldybės teigimu, Žirmūnų žiedinės sankryžos ir Žirmūnų gatvės remontas kainavo 445 tūkst. eurų.

„Žirmūnų žiede eismo organizavimas nepasikeitė, liko toks, koks buvo iki remonto – dvi eismo juostos pačiame žiede. Remontuojant atsisakyta perteklinio asfalto, kuris ir anksčiau buvo sužymėtas baltomis ženklinimo linijomis, o eismas tame plote nevyko“, – atkreipė dėmesį savivaldybė.

Miesto valdžia jau anksčiau akcentavo, kad visi išvardyti gatvių pertvarkos elementai formuoja ramesnę, saugesnę, gyvybingesnę bei ekonomiškai efektyvesnę aplinką, prioritetas yra gyventojai, o ne varikliu varomos transporto priemonės.

Remdamasi įvairių tyrimų duomenimis, savivaldybė seniau taip pat nurodė, kad lėto eismo gatvės turi ir didesnį ekonominės naudos potencialą nei didelio greičio gatvės: jose padidėja nekilnojamojo turto (NT) vertė, be to, vaikštinėjantys, o ne automobiliais pralekiantys žmonės yra tie, kurie užtikrina didesnes pajamas mažmeninei prekybai bei paslaugų teikėjams – skatina vietos ekonomiką.

Alternatyvų, kad nereikėtų važiuoti nuosavu automobiliu, kaip suprantu, savivaldybė nesiūlo, nes ir autobusų, ir maršrutų nepadaugėjo.

Vilnietė Kristina

Dalis gyventojų pokyčius kritikavo

Vis dėlto sostinės vairuotojai jau kurį laiką negaili karčių žodžių dėl, pavyzdžiui, eismo organizavimo Naugarduko gatve pokyčių. Vairuotojai tikina, kad už kelio bortų statant automobilius mažėja matomumas, saugumas, taip pat keliamas klausimas, kiek automobilių stovėjimas apsunkina gyventojų kasdienybę, daro įtaką jų finansams, ar, pavyzdžiui, dėl transporto savivaldybė ieško daugiau alternatyvų, nes miestas keičiasi, tačiau netampa patogesnis gyventojams, sako jie.

„Ši gatvė nėra tiesi, ja kursuoja viešasis transportas, nuolat pristatyta automobilių, dėl siaurų gatvių tenka stovėti kamščiuose, sutilpti autobusams ir lengviesiems automobiliams neretai sudėtinga. Suprantu idėją paversti miestą estetiškesniu, žalesniu, bet ar galvojama, kaip tai atsiliepia gyventojų kasdienybei? Kaip sakoma, laikas – pinigai, stovėti kamštyje ir deginti degalus neturint alternatyvos nėra lengva“, – kalbėjo vilnietis Darius.

Gyventojų manymu, Vilnius pamažu tampa žalias, tačiau nepatogus. „Ką daryti? Visi arčiau miesto centro nesusikraustys. Taip, gatvės siaurinamos, taip siekiama, kad žmonės naudotųsi viešuoju transportu, tačiau kas nori kas rytą važiuoti pergrūstame autobuse, kuris dar ir važiuoja retai? Galbūt problemą reikėtų spręsti iš kitos pusės“, – svarstė Sandra.

Imsis ir Konstitucijos prospekto

Vilniaus miesto savivaldybei neseniai paskelbus, kad Konstitucijos prospektas bus susiaurintas, o jo viduryje vietoj dabar nenaudojamos asfalto juostos atsiras žalioji zona su medžiais ir veja, taip pat pasipylė kritika. Viešojoje erdvėje nuogąstaujama, kad eismas šioje gatvėje per daug intensyvus, todėl toks infrastruktūros sprendimas tik apsunkins kasdienybę miestiečiams, didės spūstys ir išlaidos.

Savivaldybė nurodė, kad Konstitucijos prospekto darbų projektą planuojama rengti tik kitąmet, tuomet ir bus aiški jo kaina.

„Šiemet tik nenaudojamose juostose šalinamas asfaltas ir sodinami želdiniai“, – rašoma savivaldybės atsakyme.

Anot miesto valdžios, spūsčių atlikus darbus Konstitucijos prospekte nepadaugės.

„Mieste turime ne vieną gatvę ir išties net ne kelias, kurios atitinka normas. Juostos yra tokio pločio, kokios yra reglamentuotos ir pakankamos transportui saugiai dalyvauti eisme, nėra perteklinės kietosios dangos.

Be to, Vilnius nėra išskirtinis tokių sprendinių taikymu ir reglamentuotų normų laikymusi, tokia praktika pasiteisinusi ir aktyviai taikoma daugelyje Europos miestų, tai sukuria gerokai didesnę pridėtinę vertę miestui bei gyventojams“, – teigia savivaldybė.

Savivaldybė akcentuoja, kad ne tik Europos miestų praktika, bet ir moksliniais tyrimais įrodyta, kad siauresnės, norminio pločio eismo juostos nesukelia spūsčių, atvirkščiai – skatinamas tolygesnis eismas, vairuotojai labiau laikosi reglamentuoto greičio ribojimų.

„Konstitucijos prospekte greitis ribojamas iki 50 km/val., tačiau realybėje dėl plačių eismo juostų vairuotojai yra linkę važiuoti gerokai greičiau. Tolygesnis važiavimas prisideda ir prie oro taršos mažėjimo.

Verta pažymėti, kad šioje vietoje per spalio mėnesį užfiksuota daugiau kaip 150 greičio viršijimo atvejų, rugpjūtį – virš 170“, – nurodoma.

Sako, kad dėl siauresnių gatvių situacija blogėja

Architektų kompanijos „Archimodulis“ vadovo architekto Vyto Lužio aiškinimu, ramaus eismo gatvių teorija buvo sugalvota danų architekto Jano Gehlo. Anot jo, paprastai ši teorija taikoma siauroms gatvėms be viešojo transporto, aklagatviams, privažiavimams prie namų, t. y. D kategorijos gatvėse.

„Kitaip tariant, tai, kas daroma Vilniuje, yra klaidingai suprasta ir interpretuojama J. Gehlo teorija, visiškai neatsižvelgiant į tai, ką jis sakė. Jis siūlė visas tokias senamiesčio gatveles paversti mišriojo eismo gatvėmis, pavyzdžiui, kaip mūsų Pilies gatvė, kur ir pėstieji eina, ir lėtai važiuoja automobiliai. [...]

Kalbant apie visas kitas gatves (B, C kategorijų gatvės, kuriomis važiuoja viešasis transportas, sunkiasvoriai automobiliai, daug juostų, numatytas tam tikras greitis), visi šie siaurinimai tik blogina situaciją. Siaurinimas reiškia transporto srauto pralaidumo mažinimą“, – sakė architektas.

Jau minėta Naugarduko gatvė, anot V. Lužio, taip pat priskiriama prie greito važiavimo gatvių.

„Joje judama 50 km/val., ten yra viešasis transportas, ten yra, rodos, dvi juostos į vieną ir į kitą pusę, tai tikrai ne D kategorijos gatvė, dabar ji yra siaurinama ir daroma visiška kvailystė. Lygiai taip pat Žirmūnų žiedas siaurintas. Tai yra dirbtinė kliūtis“, – teigė architektas.

Akcentuoja ir papildomas išlaidas

Anot architekto, dėl gatvių siaurinimo daugėja kamščių, o tai lemia papildomas išlaidas gyventojams: „Žmonės degina degalus, teršia orą – tai neturi nieko bendro su ekologija, su laiko, pinigų taupymu, degalų sąnaudomis.“

V. Lužio manymu, siekiant, kad miestas taptų žalesnis, įvairūs infrastruktūros sprendimai galėtų būti įgyvendinti ne važiuojamojoje kelio dalyje.

„Važiuojamojoje dalyje miestas žalias nepasidarys, nes tie medžiai vargu ar apskritai išgyvens. [...] Pavyzdžiui, Konstitucijos prospekte“, – svarstė jis.

Architektas taip pat kelia klausimą, koks yra minėtiems infrastruktūros projektams išleistų lėšų ir pasiekto rezultato santykis.

„Tai yra pinigai. Tegul jie įvardija, ar dešimt viduryje gatvės pasodintų medžių duoda kokį nors rezultatą“, – sakė architektas.

Vertindamas transporto alternatyvas siauresnėse gatvėse, architektas prisiminė, kaip Vilniuje buvo panaikinti mikroautobusai.

„Grąžinkite elektrinius mikriukus į miestą ir dings dalis automobilių. Žmonės važiuos elektriniu mikriuku, nes jie važiuoja greitai, sustoja, kur reikia. Įleiskite privatų verslą, nustatykite, kad jis būtų elektrinis, švarus, ekologiškas, ir mes nebeturėsime tiek automobilių“, – dėstė V. Lužys.

„Tie, kurie važiavo mikriukais, dabar važinėja automobiliais, nes niekas nieko kito nepasiūlė. Nei tramvajaus, nei metro mes neturime ir ilgai neturėsime. Jeigu žmogus neturi pasirinkimo, jis važiuoja tuo, kuo gali važiuoti, nes reikia nuvežti vaikus į darželį, spėti į darbą, o jis to nepadarys troleibusu, juolab kad troleibusas nėra ekologiškas transportas. Dėl troleibusų formuojasi kamščiai, paskui juos važiuojantys automobiliai išdegina daug degalų“, – dėstė pašnekovas.

Architektas taip pat atkreipė dėmesį į eismo juostų pločio svarbą: „Gatvių juostos plotis ne šiaip sau sugalvotas. Viena juosta yra 2,75 metro ir siauresnė būti negali, nes kitaip posūkio nepadarys autobusai ir sunkvežimiai. [...] Kitas dalykas, kai važiuoja greitoji, visi pasitraukia į šoną ir greitoji pravažiuoja per vidurį. Kur jai dabar reikės dėtis? Kas atsakys už tai, kad greitoji užstrigs ir žmogus mirs?“

Jo manymu, tokiu būdu gatvių siaurinimas pažeidžia Statybų techninį reglamentą.

Tai, kas daroma Vilniuje, yra klaidingai suprasta ir interpretuojama.

V. Lužys

Mačiulis: visuomet yra nauda, kurią sunkiau pamatuoti pinigais

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio manymu, negalima vertinti tokių projektų vien iš nuosavas transporto priemones vairuojančių gyventojų perspektyvos.

„Kiekvieno projekto atveju rezultatai yra skirtingi. Kai kuriais atvejais gali būti, kad gatvė siaurinama tam, kad atsirastų dviračių takas. Kitais atvejais gatvė gali būti pertvarkoma tam, kad atsirastų atskira juosta autobusams, viešuoju transportu besinaudojantys gyventojai taip galėtų greičiau ir patogiau susisiekti. Dar kitais atvejais matome pavyzdžių, kai pilka gatvė be augalų paverčiama draugiškesne akiai, gaminančia švaresnį orą, žalesne, sveikesne ir malonesne.

Tokių projektų negalima vertinti tik pro finansinę prizmę. Ten, be jokios abejonės, kaštai yra, bet nauda sunkiau pamatuojama, nes galbūt kai kuriems gyventojams šiek tiek daugiau užtrunka nuvažiuoti iš vieno miesto galo į kitą, o kitiems yra lengviau. Galbūt tiems, kurie naudojasi dviračiais, paspirtukais ir viešuoju transportu, susisiekimas pagerėjo“, – atkreipė dėmesį ekonomistas.

Anot jo, kitų šalių patirtis rodo, kad gatvių plotis nėra niekaip susijęs su spūstimis.

„Spūsčių atsiranda dėl nevykusių sankryžų ir kitų priežasčių. Gatvių siaurumas nelabai pakeičia jų pralaidumo, netgi eismo juostų skaičius neturi labai daug tiesioginės įtakos, jeigu tam nepritaikytos sankryžos, žiedai“, – akcentavo N. Mačiulis.

„Aš tikrai nežiūrėčiau į tokius projektus kaip į kažką, kas gventojams kainuoja ar mažina patogumą. Visuomet yra naudos, kurią sunkiau pamatuoti pinigais, t. y. švaresnis oras, gražesnis, tvarkingesnis, patogesnis, viešajam transportui ar aplinkos neteršiančioms priemonėms pritaikytas miestas“, – teigė N. Mačiulis.

Pasak ekonomisto, lietuviai jau gyvena tokioje valstybėje, kur daug svarbesni ne tiesioginę finansinę grąžą duodantys, o gyvenimo kokybę gerinantys projektai.

Nežiūrėčiau į tokius projektus kaip į kažką, kas gyventojams kainuoja ar mažina patogumą.

N. Mačiulis

Vertina gana teigiamai

Vilniaus universiteto docento Ričardo Skorupsko manymu, viskas priklauso nuo gyventojų įpročių.

„Atsižvelgiant į mūsų įpročius važinėti ne viešuoju transportu, o automobiliais, toks siaurinimas daug kam sukelia ne pačias geriausias emocijas ir netgi nepasitenkinimą. [...] Mano įsitikinimu, miestas visų pirma turėtų tarnauti žmonėms, o ne technikai. Mūsų miestai per 30 metų tapo technikos saugojimo kiemais, o tai nėra racionalu“, – dėstė R. Skorupskas.

Siekis siaurinti sostinės gatves, jo manymu, priverčia gyventojus kitaip mąstyti ir elgtis, o štai gatvių platinimas intensyvaus eismo problemos juo labiau nesprendžia.

„Dar nė vienam miestui nepavyko išspręsti problemos platinant gatves. Kuo platesnė gatvė, tuo daugiau automobilių. Tos problemos generuoja problemas kitoje vietoje, todėl vieninteliai būdai – arba kuruoti per švietimą, žmogaus sąžinę, kad keiskimės patys, sėskime iš automobilių į viešąjį transportą ar pasirinkime kitas darnaus judumo priemones, arba taikyti priverstinį būdą: siauriname gatves, jos tampa nebepatogios. [...] Manau, toks auklėjimo būdas nėra blogas“, – komentavo VU docentas.

„Tam, kuris stovi kamštyje, nebando keistis, taip, jam yra nuostolis, tie argumentai pagrįsti. Bet tegul tas žmogus pradeda kitaip mąstyti, jeigu nepravažiuoja ar sugaišta daug laiko“, – pridūrė R. Skorupskas.

Tam, kuris stovi kamštyje, nebando keistis, taip, yra nuostolis, tie argumentai pagrįsti. Bet tegul tas žmogus pradeda kitaip mąstyti.

R. Skorupskas

Vis dėlto R. Skorupskas sutinka, kad viešasis transportas kaip alternatyva automobiliui galėtų būti patogesnis.

„Viešasis transportas yra, tik suderinamumas, pasiekiamumas iš gyvenamųjų vietų galėtų būti patogesnis, tankumas turėtų būti didesnis. Kad ir kaip būtų, kalbant apie ekologiškas priemones, yra sezoniškumas. Yra entuziastų, kurie ištisus metus važinėja, bet didžioji dalis vis tiek renkasi šiltąjį laikotarpį“, – akcentavo jis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt