Japonija keičia savo gynybos strategiją. Šalis šiandien susiduria su nesaugiausia tarptautine aplinka nuo 1945 m., trys regiono žaidėjos – Kinija, Rusija ir Šiaurės Korėja – toliau ginkluojasi ir vis dažniau veikia išvien. Todėl Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi atsisako besąlygiško pokarinio šalies pacifizmo ir siūlo keisti Konstituciją. Toks jos žingsnis sukėlė protestus Japonijoje.
Pasak LRT RADIJO bendradarbio Japonijoje Andriaus Kleivos, šiuo metu konkretūs sprendimai nėra priimti – viskas vyksta diskusijų lygmeniu.
„Takaichi partija kalba apie norą prie 9-ojo straipsnio, kuris kalba apie Japonijos pacifizmą ir karo galimybes, kuriame yra dvi dalys, pridėti papildomą postraipsnį. Jame būtų įvardytos jau turimos savisaugos pajėgos ir būtų nubrėžtos jų limituoto potencialo linijos. Japonijos savisaugos pajėgos egzistuoja, tačiau jų vaidmuo nėra aiškiai apibrėžtas, todėl siekiama aiškiau jį įvardyti“, – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ sako jis.
A. Kleivos teigimu, Japonija nusprendė keisti gynybos strategiją dėl kelių priežasčių. Viena jų – karas Ukrainoje.
„Buvę premjerai Japonijoje įvardijo, kad Ukrainos situacija gali būti rytojaus Rytų Azijos situacija. Japonija tai sakydama abstrakčiai kalba apie Kiniją, jos žvilgsnius į Taivaną ir galbūt norą pakartoti tai, kas šiuo metu vykdoma Ukrainoje.
Jei Kinija atakuotų Taivaną, prieš šito karo prisidėtų Jungtinės Valstijos, tuomet tikriausiai Japonija į šį karą irgi būtų įtraukta. Norima, kad tam tikros rizikos būtų įvardytos ir problemos būtų išspręstos prieš įvykstant bet kokiam konkrečiam veiksmui“, – tikina LRT RADIJO bendradarbis Japonijoje.
Anot pašnekovo, į atsitraukimą nuo pacifizmo japonai žvelgia dviprasmiškai, todėl visuomenė yra pasidalijusi į dvi grupes. Jis priduria, kad japonai šiuo metu labiau vadovaujasi emocijomis nei realia geopolitine situacija.
„Žiūrint ir į kai kuriuos Japonijoje vykstančius protestus, matyti, kad japonai su labai daug emocijų žiūri į šį 9-ąjį Konstitucijos straipsnį, prisimindami istoriją, kai Japonija aktyviai įsitraukė į karinius veiksmus ir nuo jų nukentėjo. Tiesiog nenorima, kad ši istorija pasikartotų“, – sako A. Kleiva.
Jo teigimu, šiuo metu protestai dėl šalies gynybos strategijos pokyčių nėra masiniai.
„Skelbiama apie tam tikrus susibūrimus, taip pat susibūrimus šalia Japonijos parlamento. Tačiau žiūrėsime, kaip diskusijos krypsta, galbūt japonai žiūrės į tai aktyviau, jeigu kažkas konkretizuosis“, – svarsto LRT RADIJO bendradarbis Japonijoje.
Plačiau – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“.
