Rumunijos parlamentas antradienį nubalsavo dėl nepasitikėjimo liberalų premjeru Ilie Bolojanu, taip pagilindamas politinę sumaištį šioje su Ukraina besiribojančioje valstybėje.
Didžiausia Rumunijos partija, socialdemokratai (PSD), praėjusį mėnesį pasitraukė iš vyriausybės ir suvienijo jėgas su kraštutiniais dešiniaisiais, kad pateiktų siūlymą balsuoti dėl nepasitikėjimo Vyriausybe.
Įtampa su PSD išaugo, kai I. Bolojanas ėmėsi stumti nepopuliarias taupymo priemones, siekdamas sumažinti deficitą, kuris yra didžiausias Europos Sąjungoje (ES).
Dabar veikiausiai laukia sudėtingos derybas dėl naujos vyriausybės formavimo.
Proeuropietiškas prezidentas Nicusoras Danas patikino, kad ši 19 mln. gyventojų turinti Rytų Europos šalis išlaikys provakarietišką kryptį.
„Politinės diskusijos bus sunkios, bet mano, kaip prezidento, ir politinių partijų atsakomybė yra nukreipti Rumuniją teisinga linkme“, – pirmadienį žurnalistams sakė jis.
„Aklavietė“
I. Bolojano liberalai, PSD ir dar dvi proeuropietiškos partijos praėjusiais metais suformavo vyriausybę po rinkimų, kuriuose kraštutiniai dešinieji laimėjo beprecedentį trečdalį vietų parlamente.
Šis susitarimas užbaigė politinės sumaišties laikotarpį, paženklintą prezidento rinkimų anuliavimu dėl įtarimų Rusijos kišimusi 2024 metų gruodį.
Nepasitikėjimo procedūra 57 metų I. Bolojanu dabar grasina atgaivinti šią sumaištį.
„Lūkesčiai dėl pokyčių“ ir reformų nėra pateisinami, „atsiduriant savotiškoje aklavietėje“, nepaisant „didžiulio visuomenės spaudimo“, sakė Danijos Orhuso universiteto tyrėjas C. Ciobanu.
PSD veiksmai taip pat pavertė pagrindinę Rumunijos kraštutinių dešiniųjų partiją AUR „reikšminga politine žaidėja iš partijos, kuri buvo izoliuota, atstumta ir laikoma politinės sistemos paraštėse“, pridūrė C. Ciobanu.
PSD ir kraštutinių dešiniųjų aljansas teikiant šį siūlymą sulaukė centro dešiniųjų partijų kritikos, kurios apkaltino socialdemokratus nukrypus nuo proeuropietiško kelio.
Apie 30 nevyriausybinių organizacijų taip pat paprašė Europos socialistų partijos sustabdyti PSD narystę, jei jie toliau bendradarbiaus su kraštutiniais dešiniaisiais, o vienas PSD senatorius protestuodamas atsistatydino iš partijos.
PSD tvirtino, kad su kraštutiniais dešiniaisiais nėra „jokio politinio susitarimo po nepasitikėjimo procedūros“, tik „bendras tikslas“ atleisti I. Bolojano vyriausybę.
Rumunijai, kurios deficitas praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį siekė 7,9 proc. BVP, nuo 2020 metų taikoma ES perviršinio deficito procedūra.
