Eismas

2019.06.19 19:56

Mano ratai. Kaip keitėsi automobilių stabdžiai: anksčiau – kuo stipresnė koja, tuo geresni stabdžiai

Vytenis Kudarauskas, LRT.lt2019.06.19 19:56

Sakoma, kad bet koks greitas ir galingas automobilis yra nieko vertas, jei jis neturi gerų stabdžių. Tačiau efektyvūs stabdžiai reikalingi ne tik sportiškiems ir greitiems, bet ir kasdieniams automobiliams. Visgi viena sistema, tapusi pramonės standartu, tobulinama jau kelis dešimtmečius ir geresnės alternatyvos jai nėra.

Ankstesniuose LRT.lt straipsnių ciklo „Mano ratai“ straipsniuose galėjote susipažinti su tuo, kaip per daugiau nei šimtmetį keitėsi automobilių žibintai, kodėl vidaus degimo varikliai niekaip negali pasiekti savo galimybių ribos arba tai, kodėl juoda spalva kadaise buvo tinkamiausia automobilio kėbului dažyti.

Šį kartą – apie tai, kaip evoliucionavo automobilių stabdžiai. Kaip buvo stabdomi pirmieji automobiliai, kada įvyko stabdžių sistemos revoliucija ir kodėl diskiniai stabdžiai yra šių dienų automobilių stabdžių sistemos standartas, LRT.lt pasakoja transporto istorijos ekspertas Ričardas Žičkus ir automobilių serviso „R2L“ vadovas Rimvydas Vaštakas.

Pagalys viską sustabdys

Jeigu įdėmiau pažvelgsite į pirmuosius automobilius, tikriausiai pastebėsite vieną neįprastą dalyką – už didelių jų ratų nematyti jokios, šiandien įprastos, stabdymo sistemos. Kaip tuomet jie stabdė?

„Patys pirmieji automobiliai stabdžių sistemą perėmė iš karietų. Pavyzdžiui, pirmasis Karlo Benzo automobilis turėjo atskirą rėmą, variklį, ratus ir kitus dalykus. Tačiau, žiūrint istoriškai, visą ateinantį dešimtmetį tiek K. Benzas, tiek ir Gottliebas Daimleris grįžo prie vidaus degimo variklio montavimo į karietas.

Iš jų buvo perimta ir stabdžių sistema, kurią sudarė rankena, prispausdavusi oda aptrauktą kaladėlę prie galinio rato išorės. Tiesa, kalnuotose vietose buvo naudojamas ir kalno stabdis. Grubiai sakant, tai buvo kuolas, kurį nuleisdavo priešinga judėjimui kryptimi. Tai neleisdavo riedėti atgal“, – LRT.lt pasakoja R. Žičkus.

Žinoma toks stabdymas nebuvo ypač efektyvus, todėl, neilgai trukus, konstruktoriai rado kitą, geresnį sprendimą automobiliui stabdyti.

„Kartu su prie rato naudotais stabdžiais pradėta naudoti sistema, kai prie alkūninio veleno pritvirtinamas skriemulys ir odinis diržas, kurį užtraukdavo naudodami rankeną, ir taip stabdydavo skriemulį.

Ši sistema išliko labai ilgai, vos ne iki Antrojo pasaulinio karo. Kai kuriuose sunkvežimiuose ir lengvuosiuose automobiliuose tai buvo naudojama ir kaip rankinis stabdis“, – kitą automobilio stabdžių evoliucijos žingsnį įvardija R. Žičkus.

Jis akcentuoja, kad ilgą laiką stabdomi buvo galiniai ratai, o priekinių ratų stabdymo sistemos atsirado tik trečiojo dešimtmečio viduryje ir tik prabangiuose, brangiuose ir dideliuose automobiliuose. Beje, pačiam R. Žičkui yra tekę važinėti su šio laikotarpio automobiliais.

„Man yra tekę važinėti su automobiliais, pagamintais trečio dešimtmečio pradžioje, ir tokių automobilių stabdžių pedalą reikėjo spausti labai stipriai“, – patirtimi dalijasi pašnekovas.

Dar vėliau į automobilius pradėti montuoti būgniniai stabdžiai. Jie buvo efektyvesni, tačiau vis dar reikalavo didelės fizinės jėgos.

„Šiandien mes įpratę, kad kai vos paspaudžiame stabdžių pedalą, automobilis iškart ir stoja. Tačiau tuo metu stabdymo procesas buvo toks, kad pedalą spaudi tiek, kiek turi jėgos. Iš esmės buvo taip, kad kuo stipresnė koja, tuo geresni stabdžiai“, – tikina R. Žičkus.

Lūžis – hidraulika ir stabdžių diskai

Automobiliams vis labiau greitėjant, stabdžių efektyvumas tapo vis aktualesne problema. Tačiau labai daug ką išsprendė hidraulinės sistemos išradimas.

„Maždaug trečio–ketvirto dešimtmečių kaitoje amerikiečiai automobiliuose pradeda naudoti hidraulinę stabdžių valdymo sistemą, o mechaniniai stabdžiai pradeda dingti. Atsiradus hidraulinei stabdžių sistemai, pastebimai pagerėja stabdymo efektyvumas“, – LRT.lt sako R. Žičkus.

Kitas etapas, padaręs didelę įtaką stabdžių sistemos evoliucijai, tai diskinių stabdžių atsiradimas ir masinio tokios sistemos naudojimo automobilių pramonėje pradžia.

„Maždaug 1960-aisiais automobiliuose pradedami naudoti diskiniai stabdžiai. Nors kai kuriuose sportiniuose automobiliuose jie buvo naudojami dar iki Antrojo pasaulinio karo pradžios, tačiau masine produkcija tapo kur kas vėliau“, – patikslina R. Žičkus.

Transporto istorijos eksperto manymu, jei reikėtų išskirti svarbiausią stabdžių sistemos tobulėjimo lūžį, stabdžių diskų atsiradimas nebūtų pirmoje vietoje.

„Būčiau linkęs sakyti, kad hidraulika tapo esminiu lūžiu. Visgi tai pavertė stabdžių sistemą lengvai naudojama, kai taip pat sėkmingai stabdyti gali ir silpnesnis ir stipresnis, nes pagrindinės jėgos perduodamos hidrauliniu mechanizmu.

Antroje vietoje, manyčiau, būtų diskinių stabdžių atsiradimas, jie naudojami ir šiandien“, – sako R. Žičkus.

Stabdžių diskas – nepakeičiamas iki šių dienų

Jei nueitumėte prie savo automobilio ir pažvelgtumėte į priekinius jo stabdžius, be abejonės, ten pamatytumėte tai, ką ir daugelis kitų vairuotojų – stabdžių diską. Kaip teigia R. Vaštakas, techniškai šis elementas beveik nesikeičia nuo pat jo išradimo.

„Žiūrint į diskinių stabdžių sistemą konstrukciškai, nuo pat pradžios ji praktiškai nepasikeitė. Tačiau medžiagos, iš kurių gaminamos stabdžių sistemos dalys, keičiasi nuolatos ir tai vyksta ta kryptimi, kad ji būtų kuo kokybiškesnė ir efektyvesnė“, – pabrėžia R. Vaštakas.

Pašnekovas netrukus paaiškina ir tai, kodėl medžiagų tobulėjimas yra esminis diskinių stabdžių evoliucijos variklis.

„Stabdžių disko ir kaladėlės susilietimo vietoje temperatūra pasiekia 450 laipsnių, todėl stabdžių sistema turi atlaikyti gana aukštą temperatūrą. Taip pat svarbus ir ilgaamžiškumas bei efektyvumas, nes automobilių greičiai didėja. Šiuo metu pasiektas toks lygis, kad, palyginus su pirmosiomis sistemomis, stabdymo kelias yra sutrumpėjęs net kelis kartus“, – LRT.lt teigia R. Vaštakas.

Kad medžiagų evoliucija tikrai nesustoja, patvirtina ir tai, kad stabdžių diskų gamybai naudojamos neįprastos medžiagos, pavyzdžiui, keramika. R. Vaštakas paaiškina, kokie tokios stabdžių sistemos privalumai ir kodėl ji nenaudojama eiliniuose automobiliuose.

„Pavyzdžiui, jei nuolatos stabdysite paprastą stabdžių sistemą turintį automobilį (stabdote, įsibėgėjate, vėl stabdote, vėl įsibėgėjate), tai stabdžių diskai gali įkaisti net iki raudonumo. Taip juos galima sugadinti, deformuoti ir pats stabdymas tampa labai neefektyvus, gali net užvirti stabdžių skystis.

Siekiant to išvengti, buvo sukurti keraminiai stabdžių diskai, jie pradėti naudoti lenktyniniuose automobiliuose. Keraminiai stabdžių diskai suteikia daug efektyvesnį stabdymą esant aukštai temperatūrai, jie neperkaista.

Tačiau jie turi ir trūkumą – norint, kad jie stabdytų efektyviai, juos reikia įšildyti. Todėl paprastuose automobiliuose jie nenaudojami. Tokie stabdžių diskai naudojami tik sportiniuose, greituose superautomobiliuose, pavyzdžiui, „Ferrari“, „Lamborghini“, „Koenigsegg“, – pastebi R. Vaštakas.

Automobilių serviso vadovas mano, kad greitu metu stabdžių diskų pamainos nesulauksime.

„Kol kas kokių nors geresnių ir naujesnių dalykų neteko pastebėti. Diskinė stabdžių sistema yra pakankamai gera ir vargu ar artimiausiu metu ją kas nors pakeis. Tiesa, tobulumo riba dar nėra pasiekta, bet tam yra priežastis.

Visame pasaulyje yra palaikoma bendra sistema, kad nebūtų per daug skirtingi automobilių stabdymo keliai.

Įsivaizduokite, vairuosite automobilį, kurio stabdymo kelias dvigubai trumpesnis nei kitų. Taip, jūs sustosite, tačiau jūsų automobilio galinė dalis bus sudaužyta, nes iš paskos važiuojantis automobilis nesugebės sustoti taip pat efektyviai, kaip jūs. Todėl yra tam tikri standartai, per kiek laiko koks automobilis turi sustoti nuo 100 km/val. iki 0“, – pasakoja R. Vaštakas.

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius