Krašto apsaugos ministerija sako, kad visoje Lietuvoje sparčiai plėtojama karinė infrastruktūra stiprina Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų operacinius pajėgumus bei didina šalies saugumą – vien Panevėžio apskrityje iki 2030 m. Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų reikmėms planuojama investuoti apie 200 mln. eurų.
Kartu tai – ilgalaikė investicija į regionų ekonominį augimą, darbo vietas ir visos valstybės gerovę. Per artimiausius ketverius metus planuojama įgyvendinti apie 4 mlrd. eurų vertės karinės infrastruktūros projektų.
„Karinės infrastruktūros plėtrai skirtos lėšos pasieks ir Panevėžio apskritį. Tai visų pirma investicijos į kariuomenės kovinę galią ir geresnes tarnybos sąlygas mūsų kariams – be to neįmanoma užtikrinti Lietuvos saugumo. Tačiau kartu tai ir postūmis regionui: augs vietos ekonomika, kursis naujos darbo vietos, atsivers galimybės verslui“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Planuojama, kad daugiausiai investicijų sulauks Karaliaus Mindaugo husarų batalionas. Čia suplanuoti darbai nuo smulkiosios infrastruktūros projektų, garažų ir degalinės su plovykla iki kareivinių rekonstravimo ir naujo bataliono štabo statybų.
Dar viena ryški infrastruktūrinių investicijų kryptis Šiaurės Rytų Lietuvoje – Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigada „Aukštaitija“. Planuojama, kad iki 2030 metų.
Panevėžio rajone esančiame Pajuosčio kaime iškils štabas, kareivinės, ramovė, maitinimo paskirties ir kiti statiniai. Vien šio projekto vertė – per 50 mln. eurų. Planuojama, kad Karaliaus Mindaugo husarų batalionas taps vienu iš brigados „Aukštaitija“ manevrinių batalionų.
Pajuostyje investicijų bus ir daugiau. Suplanuota, kad čia iki 2030 m. kuriamos nacionalinės divizijos reikmėms iškils rezervo batalionui būtina infrastruktūra. Planuojamas štabas, technikos parko zona su statiniais, logistinės infrastruktūros statiniai bei lauko aikštelė, skirta rezervo bataliono kariams. Visa ši infrastruktūra svarbi ir siekiant užtikrinti priimančiosios šalies įsipareigojimus.
Šalies Šiaurės Rytuose, kaip ir visoje Lietuvoje, bus aktyviai plėtojama logistiniams kariuomenės poreikiams būtina infrastruktūra.
Krašto apsaugos ministerijos skaičiavimais, daugiau kaip pusė – apie 62 proc. – gynybos biudžeto asignavimų grįžta tiesiogiai į valstybės biudžetą arba lieka Lietuvos ekonomikoje. Taip pat valstybė siekia, kad regionuose atsirastų ne tik karinė infrastruktūra, bet ir ekonominis bei pramoninis pajėgumas, kuris būtų svarbus tiek taikos metu, tiek krizės atveju.
Skiriamos lėšos ir šalyje nuosekliai vystoma karinė infrastruktūra užtikrina, kad Lietuva ir mūsų valstybėje esančios sąjungininkų pajėgos galėtų efektyviai reaguoti į šiuolaikinius saugumo iššūkius, vykdyti tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus ir stiprinti šalies nacionalinį saugumą.
Valstybinės reikšmės kelių neperimančios savivaldybės gaus mažesnį finansavimą
Seimas apkarpė valstybės paramą savivaldybėms, neperimančioms jų miestuose ir miesteliuose nutiestų valstybinės reikšmės rajoninių kelių, daugiausia naudojamų vietiniam susisiekimui.
Nuo 2027 metų jos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) gaus iki 5 proc., o ne fiksuotą 5 proc. finansavimą.
Susisiekimo ministerijos teigimu, tai leis pritaikyti finansavimą prie realaus ir faktiškai deklaruoto savivaldybių poreikio.
Seimas antradienį priėmė tokias Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisas: už buvo 80 parlamentarų, prieš – 20, susilaikė 16.
Pokyčiai daromi siekiant, kad KPPP lėšos valstybinės reikšmės keliams būtų naudojamos tikslingiau, taip pat norima paskatinti savivaldybes perimti šiuos kelius.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas prieš balsavimą sakė, kad palaikantieji pataisą kiekvienai savivaldybei sumažina finansavimą keliams.
„Kiekvienas, kuris balsuosite už, atversite langą savivaldybėms sumažinti finansavimą. (...) Kaip tik atvirkščiai, savivaldybėms reikia didinti finansavimą keliams, o ne mažinti. Labai įdomi situacija gaunasi, kad mes einame kitu keliu – atimti, sumažinti, neduoti. Prieš savivaldos rinkimus turbūt labai geras bus balsavimas, parodantis, kas už savivaldą, kas prieš“, – kalbėjo jis.
Susisiekimo ministerijos teigimu, išlaikius esamą 5 proc. finansavimą, tam skirtos KPPP lėšos gali būti nepanaudotos.
„Pavyzdžiui, tam tikrais biudžetiniais metais savivaldybėms neišreiškus sutikimo perimti pakankamo kiekio valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožų savo nuosavybėn ar tiesiog nespėjus pasirengti darbams ar dėl kitų kliūčių, įstatymo pagrindu privalomai rezervuota 5 proc. KPPP lėšų dalis liktų nepanaudota – įšaldyta“, – nurodoma ministerijos parengtame aiškinamajame rašte.
Ministerijos teigimu, tokioje situacijoje bendrovė „Via Lietuva“, net ir trūkstant lėšų kitur, neturėtų teisės nepanaudotų lėšų greitai perskirstyti.
