Krašto apsaugos ministras sako, kad planuojant NATO standartus atitinkančią karinę bazę Šiaulių oro uoste civiliniai skrydžiai ten nebūtų galimi.
„Norint, kad turėtume NATO standartus atitinkančią karinę bazę, civilių ten negali būti. Tiesiog negali“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė Robertas Kaunas.
„Jeigu norime turėti tokią bazę (karinę – BNS), turime investuoti papildomus šimtus milijonų. Nusileidimo takų rekonstrukcijos vyktų minimum turbūt dvejus metus. Tai fiziškai net negalės atskristi civiliniai orlaiviai, kadangi iš tos bazės pagalbiniu taku kils tik NATO naikintuvai, tik kariniai orlaiviai, tai jau net ir techniškai neįmanoma išpildyti verslo poreikių“, – kalbėjo ministras.
R. Kaunas pabrėžė, kad Lietuvoje yra pakankamai oro uostų, kuriuose galima suderinti tiek civilinę veiklą, tiek pusiau karinę.
„Ir mūsų tikslas pagrindinis šiai dienai yra toliau investuoti į Šiaulių oro uostą, kad jisai atitiktų NATO standartus, kad jame galėtų leistis F-35 naikintuvai ir kiti didieji kariniai orlaiviai“, – tvirtino ministras.
Demokratas Domas Griškevičius tikino, kad nerandant Šiaulių ir centrinės valdžios sutarimo dėl karinės bazės Šiaulių oro uoste siunčiamas blogas signalas investuotojams.
„Investuotojai nežino, kada pasikeis kažkokios aplinkybės ir jų padarytos investicijos gali nuplaukti“, – sakė parlamentaras.
R. Kaunas atmetė priekaištus, kad oro uoste investavęs verslas praranda investicijas: „O kaip atrodo ta infrastruktūra, kur verslas investavo? Man atsiųstos nuotraukos, kur ant infrastruktūros medžiai auga. Buvau tam oro uoste. Matau savivaldybės infrastruktūrą, kuri ten yra.“
Estijos kapitalo orlaivių techninės priežiūros ir remonto įmonė „Aviatic MRO“ ir aviacijos įmonė „GetJet Group“ į lėktuvų priežiūros ir remonto (MRO) bazę Šiauliuose jau investavo daugiau nei 25 mln. eurų, o ateityje planuoja investicijas didinti dar bent kelis kartus, skelbia miesto savivaldybė.
Anot įmonių, verslui reikia užtikrintumo, kad Šiaulių oro uostas nepraras tarptautinio statuso, o civilinė veikla nebus sustabdyta.
Šiaulių meras Artūras Visockas jau ne kartą ragino Vyriausybę pratęsti keleivių terminalo panaudos sutartį bent iki 2029 metų bei priimti nutarimą, garantuojantį ilgalaikį civilinės veiklos tęstinumą dvigubos paskirties oro uoste.
Anot savivaldybės, civilinei aviacijai skirtas terminalas įrengtas kariškiams priklausančiame pastate, kurį kariuomenė nori naudoti savo reikmėms ir nebepratęsti sutarties po 2027 metų kovo. Tokiu atveju oro uostas prarastų tarptautinį statusą.
BNS rašė, kad Krašto apsaugos ministerija yra nusprendusi nuo 2027 metų kovo nepratęsti Šiaulių oro uosto keleivių terminalo pastato nuomos sutarties.
Ministerija BNS teigė, kad sutartis nebus pratęsta, nes pastatas įtrauktas į Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės plėtros planus, jis bus reikalingas Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų poreikiams.
Šiaulių meras Artūras Visockas yra paraginęs centrinę valdžią spręsti kritinę Šiaulių oro uosto situaciją jį integruojant į Lietuvos oro uostų (LTOU) tinklą, paverčiant tarptautiniu šalies oro uostu, kuriame galėtų specializuotis kaip pagrindinis krovinių ir orlaivių techninės priežiūros, remonto ir aptarnavimo centras, taip sumažinant apkrovas Vilniaus ir Kauno oro uostams.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas yra teigęs, kad nėra planų Šiaulių oro uostą paversti civiliniu.
Dabar Lietuvoje veikia trys oro uostai Vilniuje, Kaune ir Palangoje.
