Kai trečiadienį buvo paskelbtas oro pavojus, į priedangas turėjo būti nuvesti ir mokiniai. Kaip pasakojo tėvai, ne visi vaikai jautėsi saugūs. Kai kur rūsiuose buvo senų baldų, durų, statybinių atliekų. Kai kurie į priedangas atskubėję gyventojai rado užrakintas duris ir liko stovėti lauke. O viena moteris pasakojo, kad priedangos ženkliuką turinčioje mokykloje išgirdo, kad čia jokio rūsio nėra. „Jei labai bijai, pasėdėk ant kėdės“, – išgirdo ji.
Kaip trečiadienį sekėsi mokykloms pasirūpinti mokinių saugumu? Vaikai skubėjo į rūsius arba slėpėsi koridoriuose, kur nėra langų. LRT.lt sulaukė gyventojų skundų, kad kai kurios įstaigos nė nežinojo, kaip elgtis, o net jeigu ir bandė nuvesti vaikus į saugią vietą, liko lauke, nes priedanga buvo užrakinta. Taip nutiko ir vilniečiui tinklaraštininkui Lukui Ramonui.
Dalis vaikų – rūsyje, dalis – koridoriuose
„Vaikai buvo išvesti į koridorių, kur nėra langų, jiems pasakė, kad tai saugu. Gal ir saugu, bet kodėl į rūsį jų nenuvedė“, – nuogąstavo Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos mokinio mama. Moteris pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti, kad rūsyje yra senų baldų.
Ji pasakojo, kad jai buvo neramu, o susisiekti su atžala negalėjo, mat darbovietės rūsyje trūkinėjo ryšys.
Mokykla turi rūsį, bet jame – krūvos smėlio
Kitos mokyklos – Vydūno progimnazijos – mokinės mama pasakojo, kad dukra su bendraklasiais buvo nuvesta į rūsį. Tiesa, moteris stebėjosi, kad tame rūsyje, kuris, atrodytų, gal ir saugus, pilna kažkokių krūvų, galimai smėlio.
„Per tiek metų mokyklos negalėjo susitvarkyti? Penkerius metus gyvename prie karo sienos ir nieko? Čia juk nereikia jokių investicijų rūsį išsikuopti“, – piktinosi moteris.
Vydūno progimnazijos direktorė Jolanta Sereičikienė LRT.lt tikino, kad mokykla turi didelį rūsį, kurio pakanka 1 200 mokinių, mokykla priėmė ir aplinkinių gyventojų. Pasak direktorės, vaikams slėptis skirta vieta yra tvarkinga.
„Viskas vyko gana sklandžiai, mokytojai žinojo, kaip elgtis“, – sakė J. Sereičikienė.
Ketina plėsti priedangą
Vilniaus Antakalnio progimnazija mokinius vedė į ugdymo įstaigoje įrengtą priedangą – ji įkurta rūsyje, nėra erdvi, bet dalis mokinių buvo suvesti į langų neturinčias drabužines.
Ši mokykla atrakino duris ir mikrorajono gyventojams. Dalis jų atskubėjo nešini ir išvykimo krepšiais. Prie durų ateinančius pasitinkantis mokyklos darbuotojas parodydavo, kur derėtų eiti toliau, ir vis sudrausmindavo tuos, kurie iškišdavo nosį iš priedangos. Jis sakė, kad priedangą ketinama plėsti.
Vilniuje įsikūręs Šiaurės licėjus vaikus vesti į priedangą pradėjo jau po pirmojo pranešimo, kai gyventojai informuoti, kad tikėtinas oro pavojus.
Šis licėjus neturi priedangos statuso, bet turi patalpų rūsyje, jas yra apžiūrėję ir įvertinę specialistai. Mokyklos administracija nutarė mokinius į rūsį nuvesti jau po pirmojo pranešimo, kai dar nebuvo privalu. Bet, kaip sakė direktorė Eglė Sidorova, nutarta negaišti ir eiti į rūsį, juolab kad tai proga pasipraktikuoti. Mokyklos bendruomenei jau būnant rūsyje telefonai ėmė skleisti oro pavojaus signalą.
Į Šiaurės licėjų atskubėjo ir prieglobsčio pasiprašė ir greta esančių įmonių darbuotojai.
Vilnietė Martyna: „Jei labai bijai, pasėdėk ant kėdės“
Vilnietė Martyna pasidalijo savo patyrimu. Moteris jau seniai lt72.lt puslapyje buvo pasižiūrėjusi, kur jai artimiausia priedanga. Tai Antano Vienuolio progimnazija. Gavusi pranešimą apie oro pavojų ji ten ir nuskubėjo.
„Gyvenu kaimynystėje. Buvau pažiūrėjusi, kad ši mokykla man artimiausia priedanga, visai šalia namų. Kaip tvarkinga pilietė nuėjau į mokyklą. Klausiu, kur čia priedanga. Budėtojos ir valytojos juokiasi, kad jokios priedangos čia nėra, neturime rūsių. Su ironija sako: jei jau labai bijai, sėsk ant kėdės prie budėtojos ir pasėdėk. Atsisėdau ir sėdėjau. Manęs nenuvedė niekur. Keisčiausia buvo, kad buvau vienintelis žmogus, atėjęs į tą priedangą. Juk aplink daug gyventojų. Tiesa, atėjo dar du tėvai pasiimti savo vaikų“, – pasakojo Martyna.
Ji nustebusi, kad mokykla, kuri nurodyta kaip priedanga, išties neatlieka šios funkcijos.
„Iš žmonių reikalaujama, kad jie būtų pilietiški, bet panašu, kad kažkuriuo lygmeniu pasirengimo nėra. Visų institucijų komunikacija šiuo atveju buvo gera, gerai suveikė, bet praktine prasme reikėtų pasistengti. Informuojama, kad mokykloje yra priedanga, bet jos ten nėra. Nors priedangos lipdukas ant mokyklos yra. Kaip gali būti priedanga mokykla, kurioje nėra rūsio?“ – svarstė Martyna.
Martynai būnant mokykloje, po kokių 20 minučių per garsiakalbį buvo paskelbta, kad reikėtų išeiti iš klasių, eiti į koridorius, kuriuose nėra langų, ir sėstis ant žemės, o jei mokytojai nuspręstų likti klasėse, reikėtų užbarikaduoti langus suolais.
Tiesa, A. Vienuolio progimnazijos direktorius Kęstutis Subačius patikino, kad priedangos lipduko ant mokyklos pastato nėra ir ugdymo įstaiga nėra priedanga. Kadaise lipdukas buvo, bet jis nuimtas. O lt72.lt informacija, kad ši mokykla nėra priedanga, neišimta.
„Mes neturime rūsio, mes neturime priedangos“, – sakė K. Subačius ir pabrėžė, kad aiškinsis su lt72.lt.
Vaikų darželio vaikai liko gatvėje
Viena skaitytoja dalijosi, kad į Kaštonų gatvėje esančią priedangą išskubėję vaikų darželio vaikai liko stovėti prie durų – priedanga buvo užrakinta.
„Kaštonų g. užrakinta irgi, evakuotas vaikų darželis ir tiesiog nėra kur jiems eiti“, – pasakojo moteris.
Vėliau ji pridūrė, kad paskelbus raudoną oro pavojaus signalą vaikai 18 minučių stovėjo prie priedangos durų, kol juos į saugią patalpą įleido atsitiktinai pro šalį ėjusi kaimynė. Atsakingas žmogus čia taip ir nepasirodė.
Kita Vilniuje gyvenanti skaitytoja atkreipė dėmesį, kad gavę įspėjimus apie pavojų kai kurie vaikų darželiai nė nežinojo, ko imtis, vaikai nuvesti į aktų salę, patalpą su langais, esančią pirmame pastato aukšte, o tėvams pasakyta, kad langai uždengti žaliuzėmis.
Ieškojo saugios priedangos, bet rado tik užrakintas duris
Apie tai, kad patekti į priedangą nepavyko, socialiniame tinkle „Facebook“ trečiadienį ironiškai pasakojo ir žinomas tinklaraštininkas Lukas Ramonas.
„Gaunu signalą ir kaip geras berniukas su neplauta galva, purvina maike (turėjau ir švarių, bet oro pavojus nešvarus reikalas) išlendu į miestą. Pusė žmonių, matau, ignoruoja pranešimus, tai kad prisiderinčiau prie jų, apsimetu, kad išėjau pasivaikščiot.
Nueinu iki tos priedangos, jau nebeapsimetinėju, nes ten bus tik bendraminčiai. Parašyta PRIEDANGA, žmogeliukas namuke, geltonas fonas. Indiana Ramonas Džounsas atrado priedangą, galvoju. Pažįstu kaimynystę, kas dabar dūchas? Nulenkiu rankeną – užrakinta.
Praeina bičiukas sako: „Joo, jau bandžiau šitą. Nerandu kur slėptis.“
Abu pečiais gūžtelim. Ką, pabandžiau – grįžinėju namo. Žiūriu eina porelė, akivaizdžiai mano žmonės, ieško. Bachūras pristoja prie darželio, klausia ūkvedžio: „Čia pagal appsą rodo, kad daržely priedanga.“
Ūkvedys apie jokias priedangas nenori klausytis kaip apie kokias 72 lytis. Išlenda tetulė, iš**sa protą, kad jokios priedangos daržely nėra, kaip adaptams paaiškina, kaip atrodo priedangos (namukas, žmogeliukas, geltonas fonas, PRIEDANGA), ir savo tonu rodo, kad linki mums gyvenimą susitvarkyti, o ne į darželius veržtis.
Aš prieinu prie porelės, sakau, radau priedangą, bet užrakinta. Jie ten gūglina kažką, aš apsimetu, kad gūglinu, viduj seniai pasidavęs. Sako: „Radom.“ Aš einu paskui juos, vis smagiau nei vienam.
Parodau jiems tą užrakintą priedangą, jie palinksi galvom, neblogas atradimas išties, lietuviškasis Indiana Džounsai. Paeinam du metrus į priekį, dar vienas priedangos ženklas.
Įeinam į laiptinę, nusileidžiam į minus pirmą aukštą. Durys. Viršuj ženklas – PRIEDANGA. Namukas, žmogeliukas, geltonas fonas. Patikrinam – užrakinta.
Nusprendžiam, kad ai, pakankamai priedanga. Įsitaisau ant laiptų. Telefonas beveik išsikrovęs, laptopas irgi, bet pagriebiau išorinę bateriją, kuri visiškai išsikrovus. Padūsauju.
Oro pavojus atšaukiamas.
Nesijaučiu oro gynybos ekspertas, bet rasčiau kur optimizuoti procesus. Pavyzdžiui, kai paskelbiamas oro pavojus, atrakinti priedangas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi L. Ramonas.
Trūko vietos, kai kurios priedangos – tik popieriuje
Kita vilnietė LRT.lt pasakojo, kad priedangoje trūko vietos, dėl to ji jaučiasi nesaugi.
„Šiandien teko slėptis Simono Daukanto gimnazijoje. Man pasisekė, kad mane įleido, tačiau vietos buvo nepakankamai. Į rūsį tilpo labai nedaug žmonių, pagrindinė masė mokinių ir keli atsitiktiniai žmonės, kaip aš, stovėjome tiesiog koridoriuje. Labai liūdna, apima didžiulis nesaugumo jausmas, kad visi netelpame saugiai pasislėpti“, – rašė ji.
Vilnietis Vytautas dalijosi, kad paskelbus pavojų teko patikrinti net 3 priedangomis vadinamas vietas Vilniaus senamiestyje, tačiau, anot jo, 2 iš jų nė neegzistuoja.
„2 iš jų neegzistuoja, viena veikia. Prisegu žemėlapį, kur raudona – nėra jokių informacinių ženklų, gyventojai nieko nežino apie priedangas. Žaliai pažymėta veikia, tačiau joje buvo pergrūsta, negalima buvo patekti į vidų“, – LRT.lt pasakojo jis.
Vyras sako, kad pavojaus metu strigo gyventojų informavimo svetainė LT72.
Socialiniame tinkle matyti ir įrašas, kad galimai Vilniaus Žvėryno gimnazijoje mokiniai, rašę kontrolinį, gavo leidimą eiti į priedangą tik baigę darbą.
Žvėryno gimnazijos direktorius Rimantas Remeika patikino, kad mokykla viską darė taip, kaip pridera pagal taisykles.
„Jei kažkur buvo koks nors pavėlavimas, mes aiškinamės. Paklauskite, ar kitos mokyklos organizavo ėjimą į priedangą. Mūsų mokykloje viskas vyko pagal taisykles. Gavus signalą prasidėjo judėjimas į tam tikras priedangos vietas, kur turi būti vaikai. Gal ne iš karto visi išėjo, galbūt. Analizuojame situaciją“, – kalbėjo gimnazijos vadovas.
Savivaldybė sako, kad jeigu priedanga užrakinta, ieškokite kitos
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas LRT.lt teigė, kad radę užrakintą priedangą gyventojai turėtų ieškoti kitos saugios vietos.
„Jei priedanga užrakinta, jos atrakinimu turi pasirūpinti pastato valdytojas ar valdytojo įpareigotas asmuo. Atėjęs į priedangą ir radęs ją užrakintą, gyventojas turėtų ieškoti kitos artimiausios priedangos ir slėptis joje“, – trumpai sakė jis.
Su kai kurių mokyklų vadovais LRT.lt nepavyko susisiekti. Susisiekę straipsnį papildysime.
