Jungtinių Valstijų Senato nariai LRT sako esantys susirūpinę dronų įsiveržimais į Baltijos šalių ir NATO oro erdvę, ir žada priešintis Donaldo Trumpo administracijos planuojamam amerikiečių pajėgų Europoje mažinimui. Kai kurie LRT kalbinti respublikonai senatoriai D. Trumpo sprendimui išvesti karius neprieštarauja ir siūlo Europos šalims išmokti gintis pačioms.
Įtakingame Amerikos Senato užsienio reikalų komitete – tik dalis senatorių sutinka kalbėti apie dronų įsibrovimus į Baltijos šalių oro erdvę.
„Esu sunerimusi dėl dronų įsibrovimų. Manau, kad turime stipriai pasipriešinti Rusijai. Ir toliau tai remsiu“, – teigia JAV Senato užsienio reikalų komiteto narė Jeanne Shaheen.
Demokratų senatorė sako ir tai, kad dabar nėra tinkamas metas išvesti JAV karius iš Europos.
„Kategoriškai ne. Priešinausi tam“, – tikina ji.
Respublikonas Rickas Scottas irgi sunerimęs dėl Rusijos grasinimų Baltijos šalims.
„Rusija – banditas. Jie nori pergalės prieš Ukrainą ir nori toliau plėstis Europoje“, – teigia R. Scottas.
Bet jis, ištikimas D. Trumpo rėmėjas, paklaustas apie karius, reaguoja kitaip nei demokratė.
„Na, visų pirma, kiekviena šalis pirmiausia turi išmokti gintis pati. O mes toliau vykdysime savo NATO pareigas“, – aiškina jis.
Kitas Senato užsienio reikalų komiteto narys, respublikonas Billas Hagerty apie Rusijos grasinimą Latvijai negirdėjo.
„Negirdėjau apie grasinimą, apie kurį kalbate. Leiskite pasižiūrėti į detales, tada atsakysiu“, – sako senatorius.
O paklausus, ar tinkamas metas iš Europos išvedinėti karius, atsako: „Visada tinkamas metas peržiūrinėti mūsų santykius visame pasaulyje ir peržiūrinėti naštos padalijimą. Grėsmės planetoje skirtingos. Tad ekspertams paliksiu spręsti, kur paskirstyti resursus.“
Europa ir NATO JAV Senato koridoriuose nebėra svarbiausia užsienio politikos tema. O respublikonų partiją sukausčiusi vieno asmens įtaka.
Absoliuti dauguma abiejų partijų senatorių NATO palaiko, tačiau kai kurie respublikonai Senate dabar tiesiog nenori apie tai kalbėti, nes nenori viešai kritikuoti savo prezidento. Tiesa, kai kurie senatoriai žada abiejų partijų pasipriešinimą amerikiečių karių išvedimui iš Europos.
„Šiuo metu rengiame gynybos biudžetą. Ir aš žinau, kad daugybė mano kolegų Karybos komitete, taip pat ir respublikonai, labai priešinasi šiam planui. Įstatymas bus baigtas, ko gero, pirmą liepos savaitę. O iki tol nenustebsiu, jei atsiras pataisos, pagal kurias prezidentas gali išvesti karius, tik jei perspėja Kongresą prieš šešis mėnesius – taip duodant mums galimybę paprieštarauti ir tai sustabdyti“, – aiškina JAV Senato užsienio reikalų komiteto narys Timas Kaine`as.
Vašingtone – kova tarp tokių senatorių kaip T. Kaine`as, linkusių išsaugoti transatlantinį ryšį, ir analitikų, sakančių, kad NATO prasidėjo negrįžtami procesai.
„Amerikos bus mažiau. Žinoma, tai niekam neskamba maloniai Baltijos šalyse ar Lenkijoje. Bet jūs turite prisitaikyti, kai pasikeičia kontekstas. Manau, Trumpas bus, ar jo nebus, Jungtinių Valstijų Europoje bus mažiau“, – pažymi Cato instituto gynybos studijų vadovas Justinas Loganas.
Kongresas dar žada pakovoti. Nors iki šiol – nesėkmingai.
