Europos Parlamento ir šalių narių derybininkai trečiadienį nesugebėjo susitarti dėl ES ir JAV prekybos susitarimų. Prieš tai kantrybę prarandantis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė apie naujus 25 proc. muitus europietiškiems automobiliams. Finansų ir prekybos ekspertas Karelas Lannoo iš Briuselyje veikiančio Europos politikos studijų centro (CEPS) interviu LRT teigė, kad nuo pat pradžių ES padarė klaidą derybose su JAV.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- D. Trumpo grasinimai taikyti 25 proc. muitus europietiškiems automobiliams rodo didėjančią JAV ir Europos atskirtį.
- Nepaisant įvestų muitų, Europos prekių eksporto perteklius su JAV išlieka, o tai rodo, kad muitų naštą galiausiai patiria Amerikos vartotojai.
- Europa vengia imtis griežtų atsako priemonių prieš JAV, baimindamasi dar labiau supykdyti Trumpo administraciją.
- Europa nenaudoja kovos su ekonomine prievarta instrumento, nes baiminasi, kad tai padarytų daugiau žalos.
- Europa turėjo nuo pat pradžių reikalauti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) didžiausio palankumo principo laikymosi.
– Kokį poveikį turi JAV prezidento D. Trumpo nauji grasinimai taikyti 25 proc. muitus europietiškiems automobiliams? Kaip tai atrodo politiniu ir ekonominiu požiūriu?
– Politiniu požiūriu tai dar vienas ženklas, kad tai, ką matome pastaraisiais mėnesiais, auga, t. y. JAV ir Europos atskirtis tiesiog didėja.
Žinome, kad automobiliai jau seniai yra labai jautrus klausimas. Tačiau Europos automobilių pramonė bet kokiu atveju tai žino ir jau seniai turi gamyklas JAV (pvz., BMW, „Volkswagen“). Taigi jiems muitai neturi didelės įtakos, nors tam tikrų automobilių modeliams tai atsilieps.
25 proc. yra labai didelis lygis, nes turime prisiminti, kad prieš Trumpą europiečiai mokėjo 5 proc. importo muitą, o ES rinka taikė didelį importo muitą amerikietiškiems automobiliams, kuris siekė 10 ar 15 proc. Taigi anksčiau turėjome asimetriją.
25 proc. yra labai didelis lygis, nes turime prisiminti, kad prieš Trumpą europiečiai mokėjo 5 proc. importo muitą
Dabar viskas pasisuko kitaip. Pagal šiuo metu svarstomą susitarimą neturėtume taikyti jokių muitų amerikietiškiems automobiliams, o galiausiai turime 25 proc. muitą Europos automobilių importui į Jungtines Valstijas.
Tai patvirtina tai, ką žinome ir kas buvo sakoma nuo pat pradžių: kas moka muitus – tai Amerikos vartotojas, ne europiečiai.
Karelas Lannoo
Tad pasikartosiu, kad tai rodo, jog ES ir Jungtinės Valstijos visiškai skirtingose pusėse, ir tai, be abejo, politiniu požiūriu yra labai blogas dalykas, o ekonominiu – taip pat.
Pasižiūrėjau, koks bendras JAV muitų Europai poveikis, ir iki šiol jis atrodo ribotas. Jei pažvelgsime į statistinius duomenis, kurie yra prieinami iki praėjusių metų lapkričio pabaigos, pamatysime, kad mūsų prekių prekybos balansas su Jungtinėmis Valstijomis išlieka daugiau ar mažiau toks pats. Mes ir toliau turime tokį patį prekių eksporto perteklių į Jungtines Valstijas, koks buvo anksčiau.
Tai patvirtina tai, ką žinome ir kas buvo sakoma nuo pat pradžių: kas moka muitus – tai Amerikos vartotojas, ne europiečiai.
Europiečiai ir toliau eksportuoja, nors dabar taikomi 15 proc. muitai. Žinoma, praėjusių metų balandį matėme šiokį tokį nuosmukį, bet vėliau sugrįžta į tą patį lygį. Koks dabar jis bus su 25 proc. muitais – nežinau, sunku pasakyti, bet kartais matome, kad vienas produktas pakeičiamas kitu, siekiant išvengti muito. Taigi importuotojai visada bando vienu ar kitu būdu išvengti muitų.
Kita vertus, nesvarbu, ar eksportuosime per kitą šalį, ar importuosime tik detales surinkti Jungtinėse Valstijose, 25 proc. muitas yra politinis sprendimas. Tai labai svarbus ženklas, rodantis, kad Jungtinėms Valstijoms Europa nelabai rūpi, o Europa turi pati spręsti savo ekonomines problemas.
– Kokios reakcijos galime tikėtis iš Europos Sąjungos? Ar bus imtasi kokių nors atsako priemonių? Tarkime, galbūt tarpinstitucinių derybų dėl JAV ir Europos prekybos susitarimo stabdymo?
– Esu nustebęs, kad iki šiol Europos Parlamentas derėjosi dėl paketo ir vis dar nori jį patvirtinti. Ar naujausi įvykiai pakeis požiūrį? Abejoju, nes anksčiau matėme tiek daug kitų incidentų, bet Parlamentas ir toliau derėjosi dėl paketo.
Europa apskritai bijo supykdyti amerikiečius ir tikrai nepasinaudos tokia proga dar labiau supykdyti Trumpo administraciją. Taigi manau, kad Parlamentas toliau derėsis dėl šio paketo. Ir galbūt turėsime tai, ką galima pavadinti tam tikra forma patvirtintu prekybos susitarimu, net jei aš asmeniškai esu prieš tai, kas dabar svarstoma.
– Jau daugiau nei metus Briuselyje kalbama apie kovos su ekonomine prievarta instrumentą, tačiau iki šiol Europa jo, dar vadinamo branduoline priemone, nepanaudojo. Kaip jūs manote, kodėl?
– Kovos su ekonomine prievarta instrumentas yra labai toli siekiantis instrumentas. Turime žinoti, kad jei jį panaudotume, tai galėtų dar labiau sutrikdyti mūsų santykius su Jungtinėmis Valstijomis, net jei to nebūtinai reikia. Mat su Jungtinėmis Valstijomis palaikome itin išplėtotus prekybinius ryšius. Pasaulyje nėra kito tokio atvejo, kad abiejų šalių prekybos apimtys būtų tokios didelės. Didžiosios JAV technologijų įmonės veikia Europoje ir mūsų gamybos pramonė yra Jungtinėse Valstijose. Bendra prekybos apimtis siekia maždaug 900 mrd. eurų ir dar pridėkime didžiules abipuses investicijas.
Taigi, jei panaudotume šią priemonę, tikriausiai sulauktume daugiau neigiamų ekonominių pasekmių. Tai padarytų daugiau žalos nei naudos.
Bet mums reikėtų pagalvoti apie kitus būdus – ne apie kovos su ekonomine prievarta priemonę, o apie kitus signalus, kuriais pasakytume: „Žiūrėkite, amerikiečiai, laikas jums į tai pažvelgti rimtai. Ir jei jūs grasinsite mums, mes taip pat galime imtis veiksmų. Ir saugokitės.“
Kol kas galėtume pasakyti amerikiečiams tai, ką jau minėjau: „Žiūrėkite, jūs dėl muitų nukentėjote labiau nei mes.“
Tai labai svarbus ženklas, rodantis, kad Jungtinėms Valstijoms Europa nelabai rūpi, o Europa turi pati spręsti savo ekonomines problemas.
Karelas Lannoo
– Užsiminėte, kad nepritariate Europos Parlamento sprendimui sutikti dėl šių ES ir JAV prekybos susitarimų? Koks tada būtų jūsų pasiūlymas? Kaip turėtų elgtis ES?
– Europa turėjo nuo pat pradžių pasakyti (dabar jau per vėlu), jog norime, kad būtų gerbiamas didžiausio palankumo principas, Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) principas. Negali taip būti, kad abi pusės sutinka, jog vienai jų taikomas 15 proc. importo muitas, o kita – 0 proc. To negali būti pagal didžiausio palankumo principą.
Žinoma, tai gali būti ginčytina, bet asmuo (Sabine Weyand – red. past.), kuris paliks ES Prekybos generalinio direktorato generalinio direktoriaus pareigas birželio 1 d., laikėsi tokios nuomonės. Manau, kad ji buvo teisi teigdama, kad tai prieštarauja PPO principui.
Turime didelį prekybos su Jungtinėmis Valstijomis perteklių, bet Jungtinės Valstijos turi paslaugų perteklių su Europa. Aš niekada nesupratau, kodėl Europos Komisija niekada nenaudojo šio argumento.
Karelas Lannoo
Bet kiti žmonės sugalvojo kitokius sprendimus. Vis dėlto mes turėjome pasiekti bendrą susitarimą, kuris būtų subalansuotas abiem pusėms. Dabar tai nėra abiem pusėms priimtinas sprendimas.
Žinoma, mes turime didelį prekybos su Jungtinėmis Valstijomis perteklių, bet Jungtinės Valstijos turi paslaugų perteklių su Europa. Aš niekada nesupratau, kodėl Europos Komisija niekada nenaudojo šio argumento.
Visada bijota supykdyti Trumpo administraciją ir siekta sušvelninti padėtį. Bet matome, kas dabar atsitiko su Jungtinėmis Valstijomis ir Vokietija, turiu omenyje, kad Vašingtonas pagrasino išvesti 5 tūkst. karių iš Vokietijos.
Taigi, ką bebūtume darę, amerikiečiai, ypač Trumpo administracija, visada pasinaudos bet kokiomis aplinkybėmis, kad įbaugintų ir pagrasintų savo svarbiausiam komerciniam partneriui pasaulyje. Todėl nuo pat pradžių turėjome būti ryžtingesni.
