Petro Vileišio gatvė Vilniuje kaitina aistras. Čia šiemet jau daugiau nei 60 vairuotojų laikinai neteko teisės vairuoti. O tą padaryti nesudėtinga – tereikia automobiliu aplenkti dviratininką išvažiuojant į priešingą eismo juostą. Dalis vairuotojų prisipažįsta apie tokią eismo tvarką net nežinoję. Bet nežinojimas nuo atsakomybės juk neatleidžia. Ta proga LRT.lt primena, kaip elgtis vadinamojoje dviračių gatvėje.
Dešimtys neteko teisės vairuoti
P. Vileišio gatvė Vilniuje yra išskirtinė – tai tikra dviračių gatvė. Nors automobiliai čia juda abiem kryptimis, automobilių vairuotojams draudžiama lenkti dviratininkus išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Nepaisantiems šios taisyklės gresia griežta atsakomybė – ne tik piniginė bauda, bet ir teisės vairuoti atėmimas bent trims mėnesiams.
Deja, tą žino ne visi. Štai „LRT girdi“ parašęs vilnietis Karolis prisipažino, kad dėl taisyklės, apie kurią nežinojo, neteko teisės vairuoti keliems mėnesiams.
„Tai ypač sunku suvokti, nes net neįtariau, kad toks veiksmas laikomas pažeidimu. Konkrečiu atveju dviratininkas filmavo situaciją ir tai tapo pagrindu fiksuoti nusižengimą. <...> Dauguma žmonių, su kuriais kalbėjau, važiuoja šia gatve ir nė vienas nežinojo, kad tokie veiksmai gali užtraukti teisės vairuoti atėmimą“, – laiške dėstė jis.
„LRT girdi“ laiško autorius pasigedo ne tik platesnės komunikacijos apie dviračių gatvės ypatybes, bet ir aiškesnio ženklinimo, geriau matomų kelio ženklų ar eismo juostų žymėjimo.
Kad dviračių gatvė kelia iššūkių kitiems eismo dalyviams, atskleidžia ir policijos statistika. Kaip nurodė pareigūnai, P. Vileišio gatvėje per 2025 metus nustatyta 110 pažeidėjų, o 2026 metais (nuo sausio 1 d. iki balandžio 22 d.) – jau 101.
Beje, 63 pažeidėjai šiemet nubausti pagal Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnį, kuris numato, kad lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 eurų. Už minėtą administracinį nusižengimą taip pat privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
Reikėtų panaikinti tranzitinį eismą?
Situacija dėl P. Vileišio gatvės ir kitų dviratininkams skirtų gatvių visuomenėje sulaukė įvairių reakcijų. Pastaruoju metu kai kurie dviratininkai net specialiai važinėja P. Vileišio gatve, fiksuoja juos aplenkiančius automobilius ir šią medžiagą perduoda policijai.
Kiti ėmė dalintis idėjomis, kaip problema galėtų būti išspręsta. Štai Lietuvos žaliųjų partijos narys Adas Paulius Paražinskas atkreipė dėmesį, kad nors P. Vileišio gatvė orientuota į dviratininkus, ją vis dar dažnai renkasi automobilių vairuotojai, norėdami apvažiuoti spūstis Antakalnio gatvėje.
„Norint išspręsti problemą iš esmės, reikia panaikinti tranzito galimybę fiziškai. P. Vileišio gatvėje turi atsirasti atkarpų, kur negali važiuoti automobiliai, panašiai kaip tai buvo padaryta Skroblų gatvėje. Ten tranzitas išnyko akimirksniu, nes neliko fizinės galimybės kirsti gatvę. <...> Dabar tiesiog trūksta tvirtos inžinerinės ir politinės valios priimti sprendimus, kurie užbaigtų šį dirbtinį konfliktą tarp eismo dalyvių“, – mintimis dalijosi A. P. Paražinskas.
Apie tai, kad P. Vileišio gatve neturėtų būti leidžiamas tranzitinis automobilių eismas, dar pernai LRT RADIJUI kalbėjo ir Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Justas Ingelevičius.
„Vileišio gatvėje buvo pastatytas [kelio] ženklas, pakeistos dangos, tačiau nepadarytas esminis dalykas – nepanaikinti automobilių tranzitinio eismo srautai. O tai turėtų būti pirmas žingsnis įrengiant dviračių gatvę. <...> Taigi iniciatyva gera, bet ji nebaigta“, – praėjusių metų spalį komentavo J. Ingelevičius.
Pokyčių kol kas neplanuoja
Nors dėl laikinai prarastų vairuotojo pažymėjimų ir bendros situacijos P. Vileišio gatvėje kritikos negailima tiek Vilniaus miesto savivaldybei, tiek JUDU, bent kol kas kardinalių pokyčių nebus.
Paprašyta pakomentuoti situaciją, Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad dviračių gatvės – JUDU klausimas, tad komentaro reiktų kreiptis į minėtą savivaldybės įmonę.
Savo ruožtu pati JUDU nurodė, kad stebi situaciją P. Vileišio gatvėje, o realių pokyčių, panašu, imtųsi tik matydama tam būtinybę.
„Šiuo metu dėmesį skiriame edukacijai ir prevencijai, stebime situaciją ir vertiname, kaip eismo dalyviai laikosi taisyklių. Kol kas pokyčiai šioje gatvėje nėra svarstomi“, – LRT.lt sakė JUDU atstovė Gabrielė Valaitytė.
Dviračių gatvė – ne viena
Šiuo metu dviračių gatvės Vilniuje yra įrengtos P. Vileišio, M. K. Čiurlionio ir aplinkinėse Z. Sierakausko, P. Klimo, Jovaro, Raseinių, taip pat Krokuvos gatvėse.
P. Vileišio gatvė yra pirmoji visiškai įrengta dviračių gatvė Vilniuje, ji sutvarkyta 2024 metais. Šioje gatvėje dviratininkai ir automobiliai juda kartu. JUDU pabrėžia, kad gatvės pažymėtos dviračių gatvės kelio ženklais ir turi visą reikalingą infrastruktūrą, pritaikytą dviratininkams ir atitinkančią tokio tipo gatvėms keliamus reikalavimus.
Svarbiausios taisyklės, kurias reikėtų įsiminti vairuotojams, važiuojantiems dviračių gatve:
- dviratininkai gali važiuoti per visą važiuojamosios dalies plotį, nesilaikydami dešiniojo krašto, o automobilių vairuotojai negali jų lenkti;
- automobilių vairuotojai privalo važiuoti ne didesniu kaip 30 km/h greičiu.
Beje, dviračių gatvėse draudžiama stovėti ir statyti automobilį, išskyrus specialiai tam nurodytas vietas. Policija primena, kad dviračių gatvėse būtinas ypatingas atidumas ir pagarba pažeidžiamiausiems eismo dalyviams.
