Grupė pozicijos ir opozicijos parlamentarų siūlo skelbti patariamąjį referendumą ir išsiaiškinti piliečių valią dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais.
Jeigu Seimas pritartų referendumui, jis vyktų 2027 metais su savivaldos rinkimais.
Referendumą inicijuoja „Nemuno aušros“ frakcija, o idėją savo parašais parėmė „valstiečiai“, socialdemokratai, Mišrios Seimo narių grupės atstovai bei opozicijoje esantys keli demokratai bei liberalas Andrius Bagdonas. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas bei konservatoriai tokios iniciatyvos neparėmė.
A. Syso teigimu, dabar niekas netrukdo naudotis grynaisiais pinigais. Jis iniciatyvą sieja su merų ir savivaldybių tarybų narių rinkimais.
„Yra vėl savivaldybių rinkimų reklama, lygiai taip pat kaip referendumas dėl šeimos apibrėžimo pakeitimo, ir čia dėl grynųjų pinigų naudojimo lygiai tas pats. Dar kažkiek galėčiau diskutuoti, jeigu tai būtų ne kartu su savivaldos rinkimais. O kai tai daroma akivaizdžiai su savivaldos rinkimais, taip bandoma pritraukti daugiau rinkėjų“, – kalbėjo A. Sysas.
Konservatorius BNS Mindaugas Lingė irgi teigė, kad idėja susijusi su savivaldos rinkimais ir skirta per rinkimus užgožti kitas temas.
„Dar viena iniciatyva nukreipta, kad savivaldos rinkimų metu būtų kalba ne apie savivaldos klausimus, o apie rinkėjus mobilizuojančias ir dėmesį į antrines temas nukreipiančias temas“, – BNS teigė parlamentaras.
Pasak jo, ir dabar niekas nedraudžia atsiskaityti grynaisiais pinigais, jei pirkinio suma neviršija 5 tūkst. eurų. M. Lingė, be kita ko, pabrėžė, kad Lietuvoje yra kita problema – kai kurie prekybininkai priima tik grynuosius.
„Matau atvirkštinę problemą, kai ne visose prekybos ir paslaugų vietose sudaroma galimybė atsiskaityti kortelėmis. Tai realus nepatogumas, tačiau niekas nesiūlo tam referendumo. Jei norima įtvirtinti galimybę neriboti atsiskaitymo grynaisiais sumos – tai būtų niekas kitas, kaip tik sąlygų gerinimas kriminogeninėms veikloms, šešėlinei ekonomikai, mokesčių ir prievolių vengimui“, – aiškino M. Lingė.
Pasak jo, visos už finansinę veiklą atsakingos institucijos nepritaria neribotam atsiskaitymui grynaisiais pinigais.
Referendume siūloma klausti, ar gyventojai pritaria, kad Konstitucijoje būtų įtvirtinta nuostata, jog įstatymas užtikrina asmens teisę atsiskaityti grynaisiais. Jeigu žmonės pritartų, būtų keičiama Konstitucija.
Referendumo iniciatoriai sako, kad grynųjų ribojimas gali turėti neigiamą poveikį daliai visuomenės, ypač vyresnio amžiaus, regionų bei skaitmeninių įgūdžių stokojantiems gyventojams.
„Nemuno aušros“ frakcijos nariai pernai siūlė didinti ribą nuo 5 tūkst. iki 15 tūkst. eurų. Finansų ministerija tuomet tokioms pataisoms nepritarė teigdama, kad tai neigiamai paveiktų pastangas mažinti šešėlinę ekonomiką, tačiau šiemet siūlė didinti ribą iki 10 tūkst. eurų, tačiau, anot ministro Kristupo Vaitiekūno, išgirdus teisėsaugos institucijų argumentus idėjos atsisakyta.
Konservatoriai, be kita ko, yra registravę siūlymą šią ribą mažinti iki 3 tūkst. eurų bei visiškai uždrausti grynųjų pinigų operacijas tarp įmonių.
Nuo šių metų vasario grupė piliečių rugpjūčio 11 dienos renka parašus referendumui dėl teisės atsiskaityti grynaisiais. Kol kas elektroniniu būdu surinkta 7,6 tūkst. parašų. Vyriausioji rinkimų komisija neturi duomenų, kiek žmonių pasirašė lapuose.
Tam, kad referendumas būtų paskelbtas, per šešis mėnesius turi būti surinkta ne mažiau kaip 300 tūkst. parašų.
