Paradoksalu, bet tiek Kremliaus propaganda ir jai prijaučiantys, tiek „vanagai“ Rusijos atžvilgiu ir pasisakantys už didesnę paramą Ukrainai, dažnai kartoja tą patį – Vakarų sankcijos Rusijai neveikia. ES tarptautinis specialusis pasiuntinys sankcijų įgyvendinimo klausimais Davidas O'Sullivanas interviu LRT teigia, kad Rusija turi maždaug 450 mlrd. eurų mažiau nei turėtų, jei nebūtų sankcijų, bet visada išliks galimybė apeiti ribojimus ir tai – faktas.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Sankcijos veikia kaip kaupiamasis spaudimas, verčiantis Rusiją kanibalizuoti civilinę ekonomiką karo reikmėms, o tai ilgainiui yra netvaru.
- ES teikia didelę finansinę ir karinę paramą Ukrainai, prisiimdama didžiąją dalį naštos, ypač kai JAV parama mažėja.
- Tik dalis pasaulio šalių taiko sankcijas Rusijai, o tai leidžia Rusijai rasti būdų jas apeiti, nors ES stengiasi apsunkinti šį procesą.
- Sankcijos jau kainavo Rusijai šimtus milijardų eurų ir ilgainiui sukels didelių sunkumų ekonomikai, net ir pasibaigus karui.
- „Lukoil“ yra sudėtingas atvejis dėl gilaus įsitvirtinimo Europos rinkoje, tačiau ES iš esmės sumažino priklausomybę nuo Rusijos naftos importo.
– Kiekvieną kartą, kai siūlomas naujos sankcijos, Europos lyderiai sako tą patį: šis paketas yra stipresnis nei bet kuris anksčiau ir jis Rusijai padarys labai didelę žalą. Tačiau mes vis dar matome, kad Rusijos karo mašina veikia ir Rusija randa būdų karui finansuoti. Ekspertai sako, kad pirmieji sankcijų paketai galbūt buvo per silpni ir leido Rusijai prisitaikyti taip, kad tolesni, stipresni paketai jai nepadarys žalos. Koks jūsų požiūris?
– Na, aš nemanau, kad vienas paketas suduos mirtiną smūgį Rusijos ekonomikai, ir tikrai niekada to neteigčiau. Spaudimas šalies ekonomikai yra sankcijų kaupimosi klausimas. Todėl dabar jau esame prie 20-ojo paketo. Ir 20-ąjį paketą reikia vertinti kaip papildymą prie ankstesnių 19-os. Reikia žiūrėti į poveikį Rusijos ekonomikai. Būtent apie tai aš ir kalbu.
Jei esate diktatorius ir esate pasiryžęs paaukoti savo civilių gyventojų gyvenimo kokybę karo mašinos labui, galite tai daryti tam tikrą laiką, bet ne amžinai.
Davidas O'Sullivanas
Rusijos ekonomika toliau veikia, nes ji kanibalizuoja civilinę ekonomiką karo naudai. Taigi, iš esmės prezidentas Vladimiras Putinas siurbia deguonį ir finansus iš civilinės ekonomikos ir perkelia juos į karinę. Galiausiai tai yra netvaru. Negali amžinai nepaisyti ekonomikos geografijos dėsnių.
Ir tai yra didelė mūsų sankcijų pasekmė, nes jos neleidžia civilinei ekonomikai atsinaujinti. Nėra investicijų. Daugelis įmonių turi blogų paskolų. Bankai turi blogų vertybinių popierių, kurių norėtų atsikratyti, bet Putinas jiems to neleidžia. Palūkanų norma yra labai aukšta. Nėra naujų investicijų iš užsienio. Nėra prieigos prie technologijų, reikalingų investicijoms, pavyzdžiui, Arkties gręžimui ir naujų angliavandenilių šaltinių paieškai. Taigi, visa tai kartu sukuria labai blogą padėtį Rusijos ekonomikai.
Žinoma, jei esate diktatorius ir esate pasiryžęs paaukoti savo civilių gyventojų gyvenimo kokybę karo mašinos labui, galite tai daryti tam tikrą laiką, bet ne amžinai. Ir tam tikru momentu Rusijos ekonomika susidurs su krize. Ar tai bus kitą savaitę, kitą mėnesį, kitą vasarą, o gal net kitų metų pradžioje? Tai labai sunku prognozuoti, bet esu visiškai įsitikinęs, kad bendrai paėmus, sankcijos, kurias įvedė G7 ir ypač Europos Sąjunga, daro didelį poveikį Rusijos gebėjimui tęsti šį karą.
– Kiek ilgai Europos Sąjunga nusiteikusi laukti, kad Rusija būtų paklupdyta?
– Lauksime tol, kol Ukrainos žmonėms vis dar reikės mūsų paramos.
Sankcijos yra tik dalis mūsų paramos. Gruodį susitarėme dėl 90 mlrd. eurų makroekonominės paskolos.
Europa dabar prisiima visą finansinės paramos Ukrainai naštą, nes Amerika nebesuteikia jokios finansinės paramos. Europa teikia pinigus, kurie leidžia Ukrainai pirkti amerikietiškus ginklus, nes Amerika šiuos ginklus parduoda, o ne dovanoja.
Mes tai tęsime. Ir toliau teiksime karinę įrangą ir karinę paramą Ukrainai. Tai labai svarbu. Reikia viską vertinti kartu. Bet galiausiai viskas priklauso nuo Ukrainos žmonių drąsos ir ryžto priešintis Rusijos agresijai, kuria siekiama atimti jų laisvę ir suverenitetą.
– Kitas aspektas – galbūt per siauras šalių, taikančių sankcijas Rusijai, ratas. Prisimename, kad karui prasidėjus 141 šalis pasmerkė šią agresiją, bet tik apie 40 šalių taiko sankcijas. Galbūt tai yra viena iš priežasčių, kodėl Rusijos ekonomika vis dar kvėpuoja?
– Manau, visiškai teisinga būtų sakyti, jog tai, kad mūsų sankcijos nėra privalomos, yra kliūtis. Ne visos pasaulio šalys jaučia pareigą taikyti mūsų sankcijas. Taigi, nors turime labai stiprią G7 plius koaliciją, į kurią įeina kai kurios didžiausios ir galingiausios pasaulio ekonomikos, faktas yra tas, kaip teisingai sakote, kad yra daug šalių, pavyzdžiui, Brazilija, Pietų Afrika, Indija ir ypač Kinija, kurios netaiko mūsų sankcijų.
Šios šalys toliau prekiauja su Rusija ir, tiesą sakant, perka Rusijos naftą. Tai suteikia finansinę paramą Rusijai, net jei G7 priimtos sankcijos, kaip sakiau, turi didelį poveikį.
– Paminėjote kai kurias šalis, kurios vis dar palaiko verslo ryšius su Rusija. Bet mes taip pat žinome, kad yra šalių, įmonių ar asmenų, kurie padeda Rusijai apeiti sankcijas. Ar jūs tai vertinate kaip atskirų šalių, asmenų, įmonių nusikalstamą veiklą, ar tai rodo sankcijų mechanizmo spragas apskritai?
– Pirmiausia, sankcijų pažeidimas yra nusikaltimas Europoje. Tai numatyta Europos sutartyse. Be to, neseniai priėmėme direktyvą, kuria suderinamos sankcijos ir bausmės už sankcijų apėjimą.
Manau, turime aiškiai suprasti, kad visada bus bandymų išvengti sankcijų. Nėra sankcijų, kurių nebūtų galima apeiti, nes yra finansinė nauda, yra pinigų, kuriuos galima uždirbti, ir žmonės visada bandys greitai užsidirbti eurų, jei tik galės.
Mes apskaičiavome, kad Rusija dabar moka 600 proc. daugiau nei prieš visapusišką invaziją. Tačiau reikia pasakyti, kad apėjimas visada bus. Ir tai yra faktas, su kuriuo turime susitaikyti.
Davidas O'Sullivanas
Taigi problema nėra sankcijų vengimas. Klausimas yra, ar galime būti vienu žingsniu priekyje? Ar galime padaryti tiekimo grandinę Rusijai sudėtingesnę, lėtesnę ir mažiau patikimą? Ar galime padidinti prekių kainas, pavyzdžiui, kai kurių prekių, kurios yra labiausiai reikalingos sudėtingų ginklų ir dronų gamybai. Mes apskaičiavome, kad Rusija dabar moka 600 proc. daugiau nei prieš visapusišką invaziją. Taigi, šiais būdais mes ribojame Rusijos galimybes tęsti karą. Tačiau reikia pasakyti, kad apėjimas visada bus. Ir tai yra faktas, su kuriuo turime susitaikyti.
– Minime ketvirtąsias karo Ukrainoje metines. Ar esate skaičiavę, kiek jau pritaikytos sankcijos kainavo Rusijai?
– Mes apskaičiavome, kad Rusija turi maždaug 450 mlrd. eurų mažiau nei turėtų, jei nebūtų sankcijų. Tačiau tai tik apytikslis skaičius, atspindintis įšaldytus turtus ir kai kuriuos tiesioginius ekonominius padarinius.
Manau, kad, vertinant Rusijos ekonomikos prognozes, Rusija už šį karą turės mokėti ilgą laiką. Rusijos ekonomikai bus labai sunku atsigauti po žalos, padarytos jos ekonominei infrastruktūrai. Net jei ryte būtų paskelbtos paliaubos ir atnaujinta įprasta ekonominė veikla, Rusija tikriausiai dar dešimtmetį turės sunkiai kovoti, kad sugebėtų valdyti savo ekonomiką.
– Lietuva sankcijų paketuose pasigenda, pavyzdžiui, įmonės „Lukoil“, kuriai Jungtinės Valstijos jau taiko sankcijas. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kartais atrodo, kad ši bendrovė Briuseliui yra tarsi šventa karvė. Kaip yra iš tikrųjų?
– „Lukoil“ yra problema, jo padėtis labai sudėtinga. Visoje Europoje „Lukoil“ giliai įsitvirtinęs, ypač naftos pardavimo mažmeninėje rinkoje, ir kol kas nepavyko rasti būdo, kaip visiškai pritaikyti sankcijas „Lukoil“.
Žvelgiant į bendrą vaizdą, atsiskyrėme nuo Rusijos maždaug 75 proc. mūsų ankstesnės prekybos. Tai milžiniškas skaičius.
Davidas O'Sullivanas
Tačiau, žinoma, noriu aiškiai pasakyti, kad iš esmės sustabdėme Rusijos naftos importą į Europos Sąjungą. Per ateinančius metus ketiname imtis veiksmų, kad panaikintume likusius importus, kurie vis dar egzistuoja, bet yra labai nedideli. Iš esmės sumažinome savo priklausomybę nuo Rusijos naftos maždaug 90 proc. Taigi, taip, vis dar yra nedidelis importas, bet jis labai mažas. Žvelgiant į bendrą vaizdą, atsiskyrėme nuo Rusijos maždaug 75 proc. mūsų ankstesnės prekybos. Tai milžiniškas skaičius.
