Pirmajame šių metų Europos Parlamento (EP) plenarinės sesijos posėdyje Strasbūre EP pirmininkė Roberta Metsola dėkojo Lietuvai, Latvijai ir Estijai už pasiaukojimą 1991 m. ginant laisvę ir pagalbą šiomis dienomis stiprinant Europos saugumą.
„Šį mėnesį mes minime 35 metus, kai 1991 m. Baltijos šalyse žmonės išėjo į gatves apginti laisvės ir demokratijos. Daugelis už tai sumokėjo savo gyvybėmis“, – pirmąjį EP posėdį pradėjo E. Metsola.
Šį mėnesį mes minime 35 metus, kai 1991 m. Baltijos šalyse žmonės išėjo į gatves apginti laisvės ir demokratijos. Daugelis už tai sumokėjo savo gyvybėmis.
E. Metsola
LRT.lt primena, kad 1991 m. Sausio 13-ąją Lietuvoje žuvo 14 laisvės gynėjų. Panašūs įvykiai Latvijoje nutiko Sausio 20-ąją: per susišaudymą prie Vidaus reikalų ministerijos tarp OMON pajėgų ir Latvijos policijos pareigūnų žuvo penki žmonės.
Europos Parlamento pirmininkė taip pat dėkojo Baltijos šalims už jų pagalbą Ukrainai ir pagalbą stiprinant Europos Sąjungos saugumą.
„Baltijos šalys žino, ką reiškia gyventi laisvės pakraštyje. Ši realybė formuoja jų lyderystę teikiant paramą Ukrainai ir stiprina mūsų saugumą.
Baltijos šalys žino, ką reiškia gyventi laisvės pakraštyje. Ši realybė formuoja jų lyderystę teikiant paramą Ukrainai ir stiprina mūsų saugumą.
R. Metsola
Taigi, kolegos iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos, jūs savo istoriją atnešate į Parlamento darbą, siekiant stipresnės ir saugesnės Europos“, – akcentavo R. Metsola
Jūs savo istoriją atnešate į Parlamento darbą, siekiant stipresnės ir saugesnės Europos.
R. Metsola
Po šių politikės žodžių visoje EP salėje pasigirdo plojimai.
Svarbu pažymėti, kad 2025 m. Baltijos šalys skyrė bene didžiausią dalį gynybai nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Pirmoje vietoje pagal proc. nuo BVP buvo Lenkija (5,38 proc.), antroje – Lietuva (4 proc.), trečioje – Latvija (3,73 proc.), o ketvirtoje – Estija (3,38 proc.).
Lietuva 2026 m. krašto gynybai žada skirti 5,38 proc. nuo BVP, arba apie 4,8 mlrd. eurų.
Baltijos šalys taip pat lyderiauja pagal pagalbą Ukrainai (proc. nuo BVP). Lietuva (nuo 2022 m. sausio 24 iki 2025 m. birželio 30 d.) skyrė 2,16 proc. nuo BVP (2021 m.), Estija – 2,8 proc., o Latvija – 1,83 proc.
