Ruginienė prisimena konfliktą su Šakaliene: dingo šypsena iš mano veido

2026 metų valstybės biudžetui Seime pasiekus finišo tiesiąją, premjerė Inga Ruginienė sako, kad aistrų, poreikių ir interesų dėl jo yra labai daug. Interviu LRT.lt ji prisiminė ir konfliktą su buvusia krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene, kuriuo projekto svarstymas ir prasidėjo.

„Tas laikotarpis apskritai buvo labai sudėtingas, su amerikietiškais kalniukais. Aš pati galbūt labai daug pokyčių nepajaučiau, bet žmonės pradėjo kalbėti, kad dingo šypsena iš mano veido. Tai buvo laikotarpis prieš ir po to sprendimo (atstatydinti D. Šakalienę – LRT.lt)“, – sakė premjerė.

Pokalbyje I. Ruginienė užsiminė, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) biudžetas kitais metais gali būti „atšildytas“, pabrėžė, jog oro gynyba dabar yra „top“ prioritetas.

Premjerė sakė, kad ji naujajam krašto apsaugos ministrui Robertui Kaunui yra skyrusi užduotį suformuoti strateginę komisiją didiesiems gynybos pirkimams.

„Kolegialus organas duotų daugiau saugiklių, kad pinigai išleidžiami aiškiai ir skaidriai“, – paaiškino ji.

– Anksčiau sakėte, kad, užšaldžius LRT biudžetą, jo darbuotojų atlyginimų augimą užtikrins Nacionalinė kolektyvinė sutartis. Tačiau šioje sutartyje kalbama tik apie pareiginės algos bazinio dydžio didinimą, o LRT darbuotojų algos su juo nesusietos.

– Gali būti.

– Kaip tada ši sutartis užtikrins LRT darbuotojų atlyginimų augimą?

– Pirmiausia, gal ši konkreti sutartis ir nedidintų. Bet ji galioja LRT darbuotojams per kitas naudas – per papildomas socialines garantijas. Tai yra pasiekimas, nes tik 1,5 metų taip yra. Prieš tai tik valstybės tarnautojams tai galiojo, o vėliau praplėtėme visam viešajam sektoriui.

Atlyginimų augimas yra dvejopas. Pirma, yra nustatyta įstatymu, dažniausiai per kolektyvines sutartis sutariama dėl darbo užmokesčio fondo didėjimo, ribų ar peržiūrimų koeficientų. Antras kelias yra tai, kaip kiekviena įstaiga ar įmonė viduje (nesvarbu, LRT ar kita) daro vertinimus ir susidėlioja darbo užmokestį.

Labai svarbu, kaip susiderama su profesinėmis sąjungomis, kokios kokybės parengiama darbo apmokėjimo sistema. Tai turbūt labiausiai turi įtakos darbo užmokesčiui. Tada yra nacionalinis laiptelis, kuris uždeda tam tikrus momentus. Lėšų užšaldymas nereiškia, kad nėra galimybės didinti darbuotojų darbo užmokestį. Viskas priklauso nuo vadovo, kaip jis organizuoja ir dėlioja, kam teikia prioritetus.

Lėšų užšaldymas nereiškia, kad nėra galimybės didinti darbuotojų darbo užmokestį.

– Kokie argumentai nulėmė jūsų balsą už LRT biudžeto užšaldymą? Galbūt kalbėjote šia tema su komercinės žiniasklaidos atstovais?

– Ne, nekalbėjau. Aš asmeniškai nekalbėjau. Nežinau, kaip kiti, bet aš nekalbėjau.

Yra taip, kad visos ministerijos yra įsijungusios taupymo režimą. Tai labiausiai pasimatė Kultūros ministerijoje, kai gerokai tai atsiliepė (–5 proc.), bet visi šiek tiek taupesnį režimą susidėliojo. Pagrindinė sąlyga – kad taupymas ne darbuotojų sąskaita, bet kitų priemonių. Taip visi ir pasidėliojo.

Tai susiję su didžiuliu įsipareigojimu gynybai. Kitais metais gynybai skirsime rekordinį finansavimą. 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) mums, kaip mažai šaliai, Lietuvai, tai yra gana didelis iššūkis.

Tačiau tas iššūkis mums jau davė teigiamą rezultatą. Kitur aplink amerikiečių karių skaičius yra apkarpomas, o Lietuvai tai negresia. Mes esame savo strateginių partnerių minimi pozityviame kontekste.

– Suprantu ir sutinku, bet LRT biudžeto įšaldymas buvo pateiktas atskiru projektu, ne kartu su biudžetu paskirstyta.

– Čia yra teisiniai ir techniniai procesai, nes pats finansavimo modelis yra numatytas atskiru įstatymu. Jei kalba būtų apie kitos įstaigos biudžetą, kuriai mes pridedame arba atimame 10 mln. ar 15 mln. eurų, tada galėtume tai padaryti formuodami biudžetą. Tačiau kalbame apie automatinį indeksavimą, o tokių mes turime nemažai (ir tam tikrų išmokų, įvairių eilučių, pririštų prie tam tikrų dalykų). Automatinio indeksavimo nepakoreguosi per biudžetą, tam reikalingi įstatymo pakeitimai.

Buvo du keliai, ką buvo galima padaryti. Galima buvo keisti patį finansavimo modelį, bet tokio noro tikrai nebuvo. Bent jau aš asmeniškai manau, kad tas modelis yra geras. Tuo tikiu.

Tačiau jeigu sakome, kad tam tikras taupymo režimas yra įjungiamas, o augimas LRT yra gana ženklus, kai kultūrai trūksta pagrindinėms veikloms, pavyko įtikinti, kad laikinai tam tikram laikotarpiui užšaldome.

Gal kitais metais mes matysime visiškai kitokią situaciją ir galėsime padaryti atšildymą ir indeksavimas įsijungs. Čia buvo esminis momentas, kodėl nebuvo svarstytas paties indeksavimo modelio keitimas.

– Antradienį prie Seimo vyksta protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“. Ką jūs galvojate apie susiklosčiusią situaciją? Galbūt turite viziją dėl LRT?

– Visiškai palaikau laisvą žodį. Absoliučiai ir tikrai mano širdis – kartu su protestu. Kai yra šūkis už laisvą žodį, tiesiog aš negaliu būti nuošalyje ir nuoširdžiai pritariu ir palaikau šitą šūkį.

Nes visą gyvenimą gyvenau pagal tokį principą, kad nereikėtų cenzūruoti nieko. Ar tai būtų žurnalistas, ar... Jei tai yra neįžeidžianti kalba, nežeminanti kalba, gerbti kitą nuomonę ir kitus argumentus yra labai labai svarbu. Gyvenau pagal tokį principą ir toliau gyvensiu.

Todėl ypač gerbiu visus žurnalistus, niekada necenzūravau jų nė vieno straipsnio. Niekada gyvenime neskaičiau iki išleidimo straipsnių, nekoregavau jokio teksto. Man atrodo, kad kiekvienas darbuotojas, ypač žurnalistikoje, turi jaustis laisvai dirbdamas savo darbą.

Kiekvienas darbuotojas, ypač žurnalistikoje, turi jaustis laisvai dirbdamas savo darbą.

Aš ir čia, Vyriausybėje, ir ministerijoje, ir kitur dirbau pagal principą, kad kiekvienas turi žinoti savo darbą ir jį daryti sąžiningai ir geriausiai. Aš nesikišu, jei nežinau, kaip tai daryti. Aš pasitikiu profesionalais, kurie dirba toje srityje. Prie šūkio visiškai prisijungiu.

Jei kalbėtume apie tam tikrus struktūrinius pakeitimus...

– Jūsų koalicijos partneriai nori keisti LRT valdymą, kai kuriuos principus. Ką dėl to galvojate? Ar apginsite žurnalistus?

– Pirmiausia, man tas projektas nėra priimtinas. Jis yra taisytinas. Labai tikiuosi, kad greitu metu bus užregistruotas pataisytas projektas.

Nenorėčiau sieti vadovo atleidimo arba priėmimo procedūros su laisvo žodžio uzurpavimu. Aš asmeniškai pati tikrai suprantu, kaip kyla emocijos. Suprantu argumentus ir viską girdžiu. Pati asmeniškai, kadangi tikiu, kad niekas necenzūruos, norėčiau viską daryti, kad taip ir nebūtų, tai nesiečiau šių dalykų.

Tačiau tikrai svarbu padaryti ir uždėti tam tikrus saugiklius. Paprastai, kai būna pokyčiai, darbuotojai jaučiasi nesaugūs. Tam, kad jie jaustųsi saugūs, tam tikri saugikliai, apie kuriuos mes prieš tai nepagalvojome, turėtų būti uždėti. Man atrodo, kad tarp atleidimo kriterijų turėtų būti tam tikros nuorodos į spaudimą, atmosferos kūrimą. Vadovas turi ateiti, kuris gerbs savo kolektyvą ir duos laisvę dirbti.

Kalbant apie žiniasklaidą, klasikinį modelį, matyčiau, kad vadybos struktūra turėtų būti atskirta nuo redakcinio darbo. Man atrodo, toks modelis yra pats geriausias. Tai, kas vyksta vadybinėje dalyje, ar keistųsi vadovas, ar dar kas, tai neturi daryti įtakos redakciniam darbui.

– Taip ir yra, kaip dirbantis LRT jau kelerius metus, galiu pasakyti.

– Taip turi ir išlikti. Mano tokia nuomonė, nes tai klasikinis modelis. Nesvarbu, ar tai valstybinė žiniasklaida, ar privati. Man atrodo, čia skirtumų neturėtų būti. Redakcinė komanda turi būti atskirta nuo bet kokios įtakos.

Suprantu kai kurių politikų, kuriems galbūt nepatinka, ką apie juos rašo, emocijas. Bet manau, kad čia mes patys kalti dėl to, kaip atrodome.

– Sakėte, kad nuimtos LRT lėšos atiteks kultūrai. Išties, asignavimai Kultūros ministerijai patobulintame projekte padidėjo netgi šiek tiek daugiau, 9,8 mln. eurų, kai LRT sumažinta 8,6 mln. eurų. Tačiau sumažinta ir kai kurioms kultūros įstaigoms. Pavyzdžiui, Lietuvos nacionaliniam muziejui – 303 tūkst. eurų, Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui – 182 tūkst. eurų, Medijų rėmimo fondas mažinamas 555 tūkst. eurų. Kodėl?

– Čia kultūros ministrė turėtų atsakyti į šį klausimą. Jie priėmė sprendimą, kad mažinimas ministerijoje turi būti tam tikru procentu ir neišskirti nė vienos įstaigos, kad staiga nepasirodytų, jog viena yra geresnė, o kita – blogesnė. Kad vienodu procentu tą sutaupymą parodytų per visas įstaigas.

Kitos ministerijos nuėjo šiek tiek kitokiu keliu. Kiekviena ministerija skirtingai matė šį sutaupymą. Be to, nepamirškime, kad 12 mln. eurų yra skirta darbo užmokesčiui. Mes toliau deklaruojame, kad žmonės neturi nukentėti. Galbūt kažkokios reklaminės veiklos, renginiai ir pan. gali būti pigiau padaryta, o darbo užmokestis turi augti ir neturi nukentėti. Labai tikiuosi, kad jie pagaliau atsigaus.

– Oponentai sako, kad tai yra kerštas.

– Aš suprantu. Jau dabar, kai tas emocinis fonas yra pakilęs, galima naudoti tą įrankį, jei nebūtų absoliučiai vienodai padaryta visoms įstaigoms. Dėl to, kai kalbėjome su ministre, klausiau, kodėl taip yra. Jos argumentai tikrai labai svarūs, kad negali būti išskirtinių įstaigų.

– Kam ten tada mažinama, jei ne darbo užmokesčiui?

– Tokių detalių tikrai negaliu pasakyti. Mano nurodymas buvo aiškus, kad žmonės neturi nukentėti. Kiekviena įstaiga turi savo eilučių ir daugybei reikmių skiria pinigus.

– Kita tema – oro balionai su kontrabandiniais kroviniais, trikdantys oro uostų veiklą. Kiek lėšų 2026 metų valstybės biudžete numatyta šiai problemai?

– Pirmiausia, reikia pradėti nuo gynybos. Tam yra 5 mlrd. eurų. Į tai įeina ir oro gynyba. Dabar mes perdėliojame prioritetus. Gynybos strateginiame plane nuo divizijos iki visų kitų reikmių sudėliota labai aiškiai. Mes sakome, kad nestabdydami kitų dalių oro gynybą turime pastumti maksimaliai į priekį.

Nes dabar balionai yra tik viena rūšis. Turime dronus, gali atsirasi dar kažkokia rūšis. Kiekvieną dieną karas keičiasi. Ukrainiečiai kiekvieną dieną tobulina dronus, nes tu negali žinoti, koks ateis. Technologijoms tobulumo ribų nėra. Taigi, sakome, kad oro gynyba dabar yra „top“ prioritetas.

Jau vakar toks buvo, o Krašto apsaugos ministerija (KAM) dirba ta linkme. Pradedant nuo detekcijos, antidroninių sistemų, dronų ir kt. Tai yra pagrindinė bazė, ant kurios lipdysime visa kita.

Kalbant apie gynybą, ne tik kariuomenei suteikti įrankiai, bet daug plačiau – ir tai pačiai Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT), policijai, ir kitiems. Bus universalių įrankių, kurie padės dirbti komandoje. Jau dabar matome jungtinių komandų iš įvairių institucijų. Nėra atskirties, kad čia daro tik policija, čia tik VSAT, Viešojo saugumo tarnyba arba kariuomenė. Jei matome grėsmę, matome komandinį darbą tarp institucijų. Džiaugiuosi, kad to pasiekėme ir matome teigiamus rezultatus. Šią naktį 8,5 tūkst. pakelių cigarečių aptikta ir mes su tokiais skaičiais ateiname kiekvieną naktį.

Anksčiau matėme vienokį skaičių atžymų, o radome daug mažesnį skaičių. Dabar jie artėja vienas prie kito. Vadinasi, mes vis tiksliau galime prognozuoti ir daryti veiksmus. Einame progreso link.

– Turime balionų krizę, dar turime tam tikrą krizę LRT. Prieš tai buvo Kultūros protestas. Kaip manote, ar gali būti, kad tai hibridinės atakos, orkestruojamos kažkur iš Maskvos, o Lietuva vis talžoma tiek iš išorės, tiek viduje?

– Vienareikšmiškai tikrai toks impulsas yra. Kalbant apie balionus, jei tai būtų tik kontrabanda, mes neorganizuotume kitų veiksmų pasitelkdami tiek amerikiečius, tiek Europos Komisiją ir kitus.

Vienareikšmiškai tikrai toks impulsas yra.

Vienareikšmiškai tikrai signalai rodo, kad tai jau yra gerokai už kontrabandos ribų. Matome testavimo vis naujomis priemonėmis periodą. Iš pradžių buvo gyvais žmonėmis, bet kaip Lietuva susitvarkėme. Dabar balionai, rytoj gali būti dar kitas metodas.

Visi šie periodai leidžia mums tobulėti, augti ir ruoštis. Duok Dieve, kad tie testavimo periodai privestų mus prie to taško, kad kai ateis X diena, mes būsime visiškai pasiruošę.

Bet be abejo, dezinformacija, kaip reiškinys, irgi plėtojasi taip pat čia. Pažiūrėkite į socialinius tinklus. 500 tūkst. botų turime Lietuvoje. Tai yra kosminis, kažkoks nerealus skaičius. Tai reiškia, kad, atsidaręs feisbuką, tu jau nesi įsitikinęs, kad tas, kas komentuoja ir atrodo kaip realus profilis, iš tikro yra realus žmogus. Tai yra dar viena grėsmė.

– Ar jau susitarėte su „Nemuno aušra“, kad užteks balsų kitų metų biudžetui Seime priimti?

– Tas procesas vyksta.

– Remigijus Žemaitaitis praėjusią savaitę sakė, kad biudžetas yra labai blogas.

– Žemaitaitis daug ką sako. Man tai yra pirmas biudžetas, man atrodo, o Dieve, kodėl čia taip, bet kai pasiklausi senbuvių, įvairių specialistų... Lygiai taip pat bendravau su latviais, lenkai irgi ką tik pabaigė savo procesą, tai pas visus lygiai taip pat.

Aistrų labai daug, poreikių daug, interesų labai daug. Mums, kaip Vyriausybei, reikia maksimaliai subalansuoti biudžetą, kad jis atlieptų viešąjį interesą. Čia yra pagrindinis iššūkis ir sunkumas. Mes matome viešąjį interesą ir subalansuotą biudžetą per visas sritis.

Kai biudžetas atsiduria Seime, ten yra normalu, kad kiekvienas atstovauja tam tikrai sričiai, galbūt rajonui, grupei. Bandymų atliepti savo rinkiminius pažadus tikrai yra.

– Tai net ne Vyriausybės rankose, nes paskutinę dieną Seime gali būti priimti tam tikri pasiūlymai nuo apžvalgos bokšto Šilutėje iki kultūros centro fasado renovacijos Ukmergėje.

– Dėl to mes pataisėme biudžetą. Sakome, kad jis yra maksimaliai subalansuotas. Taip, kad nenukentėtų nė viena pusė. Pavyzdžiui, dėl LRT galėjo būti mėginimų dar nurėžti 20 mln. eurų, nes Seimo nariams niekas netrukdo tai padaryti.

Bet mes, kaip Vyriausybė, turime eiti sudėtingesniu keliu, stabdyti tokias iniciatyvas, kad biudžetas atrodytų maksimaliai teisingas visiems. Absoliučiai visiems trūksta pinigų, nėra srities, kuri šiandien galėtų pasakyti, kad jai pagaliau netrūksta pinigų.

Beje, svarbu, kad dėl akcizų bus balsavimai Seime. Tai labai svarbu, nes dėl kiekvieno tokio dalyko keičiasi biudžetas. Jei akcizo nemažiname, tai jau papildomi pinigai, kuriuos gali skirti tam tikroms kitoms reikmėms.

– 2026 metų biudžeto projektas prasidėjo nuo jūsų konflikto su Dovile Šakaliene. Kaip ši istorija jums atrodo šiandien? Ar dabar su ja esate priešės amžiams?

– Ne, niekada... Man atrodo, nei tada nebuvome, nei dabar nesame. Aš Dovilę labai gerbiu už jos žinias gynybos srityje, už profesionalumą. Tai žmogus, kuris galėdavo nuvažiuoti į užsienį ir puikiai atstovauti Lietuvai. Dėl to abejonių niekada ir nebuvo.

Tiesiog kas paskatino... Tai buvo turbūt man skausmingiausias sprendimas per šiuos mėnesius. Taip, tas laikotarpis apskritai buvo labai sudėtingas, su amerikietiškais kalniukais. Aš pati galbūt labai daug pokyčių nepajaučiau, bet žmonės pradėjo kalbėti, kad dingo šypsena iš mano veido. Tai buvo laikotarpis prieš ir po to sprendimo (atstatydinti D. Šakalienę – LRT.lt).

Man labiausiai nepatinka, kai man meluojama. Kai atsisėdi ir sakai: „Nesąžininga.“ 5,38 proc. BVP – ir gerai, kad finansų ministras turi tą laišką. Buvo ryte išsiųsta suderinti, o popiet turėjome tą „off the record“, kur buvo pristatyti kiti skaičiai.

Kai matai tuos faktus, apie kuriuos niekas viešojoje erdvėje niekada ir nekalbėjo, kai sužinai, kas buvo padaryta... Pamenu mūsų pokalbį su finansų ministru ir turbūt jis pirmas pasakė: „Nesąžininga.“ Kodėl?! Mes tikrai viską taip darėme, tikrai apkarpėme visur, turėsime didelių įtampų visose srityse. Iš tikrųjų tas ir vyksta dabar.

Norėčiau iš ministrų tam tikro komandinio darbo, jeigu tu turi abejonių. Pavyzdžiui, kaip su socialinės apsaugos ir darbo ministre, prie durų dar pasilieka ir susėdame, iki paskutinės minutės šlifuojame, kur dar galima pastumdyti. Yra visų noras maksimaliai atliepti lūkesčius. Kiti ministrai ateina su savo idėjomis, kaip tas eilutes galima neskausmingai perstumdyti, ne viską galbūt mes sugalvojame. Tai tas turbūt padėjo paskutinį tašką, kad nelabai išeina komandą suformuoti.

– Kitais metais lėšos gynybai auga beveik dvigubai. Ar kas nors daroma, kad pavyktų tokias sumas efektyviai įsisavinti?

– Tikrai taip, ir su nauju ministru turėjome kelis išsamius pokalbius apie tai. Turėjome susitikimą su Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovybe, jie irgi įvairias rizikas išdėstė ir labai ačiū jiems, nes kas didesnis įvairių pirkimų specialistas, jeigu ne jie.

Sakėme, kad kai įveiksime biudžetą, susėsime mes, Seimo Audito komitetas ir Valstybės kontrolė. Turime susitarti, nes visi inicijavo auditus dėl pirkimų. Būtų labai keista, jei būtų trys auditai.

Turime susitarti dėl vieno bendro audito, tai būtų logiška. Kad tai būtų Valstybės kontrolės auditas. Reikia susitarti, kad kažkas vienas maksimaliai nepriklausomas galėtų padaryti, nes man pačiai irgi svarbu matyti galbūt ir ne visai malonius dalykus, kad galėtume pasitaisyti.

Kitas elementas, ką privalu padaryti ir dėl ko ministras jau gavo užduotį, reikia atskirti pirkimus. Yra einamieji pirkimai (pavyzdžiui, tušinukų), kur didelės esmės nėra ir nedidelės sumos. O yra didieji pirkimai, kurie turi daugiau rizikų tiek formuojant konkursą, tiek po laimėjimo išleidžiant pinigus. Tokiems pirkimams turėtų būti sudaryta strateginė komisija. Esu už tai, kad ne vienas žmogus spręstų, o daugiau. Jei galėtų dalyvauti ir iš kitų institucijų – VPT ir kitų, nesusijusių su KAM, kolegialus organas duotų daugiau saugiklių, kad pinigai išleidžiami aiškiai ir skaidriai.

– Tačiau matote, ką kai kurie Seimo nariai daro su auditų išvadomis dėl LRT, dėl „Igničio“. Tai dabar dėl gynybos girdėsime, kad ten visi apšašę pinigais sėdi, vagia, stato aukso rūmus ir pan.?

– Žinote, kai kurių Seimo narių negaliu išvengti parlamente ir ta informacija ateina. Man atrodo, Valstybės kontrolė padarė labai sąžiningai ir normaliai auditą. Išsinešiau ir aš užduočių, ką turiu padaryti, turi išsinešti ir kiti – čia prieštaravimų nemačiau.

Kaip žmonės, kurie prieina prie šių duomenų, panaudoja juos, tai būna visaip. Mano tikslas su KAM padaryti normalų auditą, iš jo išsinešti namų darbų, kuriuos galiu padaryti ir maksimaliai patobulinti sistemą.

Kaip kiti pasinaudos ir padarys – jų sąžinės reikalas. Mes turime dirbti, kad mūsų valstybės struktūra dirbtų skaidriai ir tvariai. Jei matome, ką taisyti, turime dėti pastangas. Ir nenaudoti šitų dalykų savo reitingams kelti ar politiniams tikslams – tai nėra darbas, o aš esu orientuota į konkretų darbą. Dėl to išsiskiria požiūriai ir tikslai. Tačiau nepaisant to, kad yra tokių politikų Seime, mes savo darbą atliksime.

– Opozicija pastebi, kad „Sodros“ biudžeto rezervas galėtų didėti mažiau, tada daugiau pinigų galėtume skirti pensijoms.

– Opozicija apie tai kalba?! Aš esu nustebusi! Nes anksčiau sakydavo, kad aš tokia va, visai neišmananti, ir nieko nežinau. Jie sakė, kad I. Ruginienė iškuops visą rezervą.

– Čia Linas Kukuraitis pastebi, matyt, sutampa požiūriai. Tačiau pinigai vis tiek kišami į rezervą tam, kad Lietuva galėtų daugiau pasiskolinti valstybės biudžetui.

– Taip, tačiau kartu intensyviau indeksuojame pensijas. Bet tai darome tvariai. Kai buvau ministre, sakiau, kad mes „Sodros“ prieaugį naudosime protingai ir paneigsime tą mitą, kad ateiname iškopti visą „Sodros“ rezervą.

Mes turime trimetį planą, kad intensyvinsime indeksavimą daugiau, negu numatyta įstatyme. Jau dabar esame užmetę daugiau, bet kartu didinsime rezervą. Rezervas turi augti, nes dedame pagalvę X dienai, jeigu kartais kas nutiktų, kad mūsų senjorai neliktų be nieko. To plano ir laikausi.