Seime pradėjus pirmąjį 2026 m. biudžeto svarstymą, opozicija jį vertina kritiškai. „Tai neišpildytų pažadų, neįgyvendintų lūkesčių biudžetas“, – Seime kalbėjo konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Biudžeto deficitas 2026-aisiais sieks 2,7 proc., o valstybės skolos lygis pakils iki 45,1 proc.
Didesnis nei įprastai deficitas numatomas ir kitose šalyse. Latvijoje planuojamas 3,3 proc. biudžeto deficitas, Estijoje – 4,5 proc., Lenkijoje – 6,5 proc., Suomijoje – 3,6 proc., Vokietijoje – 4,75 proc. BVP.
Gynybai valstybės biudžete numatoma skirti 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Po pirmojo biudžeto svarstymo Seime nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei tobulinti. Antrasis svarstymas vyks vėliausiai gruodžio 9-ąją, o galutinis balsavimas numatytas viename artimiausių posėdžių po to.
Biudžeto pristatymo metu Seime kalbėjęs socialdemokratas Algirdas Sysas pažymėjo, kad Seimo nariai ir komitetai pateikė 110 naujų pasiūlymų, prašydami biudžete papildomų lėšų įvairiems projektams.
„Tačiau dauguma Seimo narių ir komitetų pasiūlymų neatitiko galiojančio finansavimo valdymo, fiskalinės drausmės, strateginio planavimo reikalavimų“, – akcentavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas A. Sysas.
BFK praėjusią savaitę pasiūlė dėl visų maždaug 1,1 mlrd. eurų vertės komitetų ir Seimo narių siūlymų apsispręsti Vyriausybei.
Taip pat skaitykite
Biudžetui siūlo nepritarti
Algirdas Butkevičius, kalbėjęs Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vardu, teigė, kad dabartiniam biudžeto projektui frakcija nepritaria.
„Reikia prisiminti Vyriausybės programos tvirtinimo laikotarpį, tiek ankstesnės, tiek ir dabartinės. Buvo suteikti didžiuliai lūkesčiai, kad gydytojams, slaugytojams, rezidentams, mokslo ir studijų institutų, akademiniams darbuotojams bus didinami atlyginimai. Taip pat kalbėta apie kultūros ir meno, statutinius darbuotojus.
Tačiau realybė yra visiškai kitokia. Matome, kad pažadai ir liko pažadais. Kas yra matoma biudžeto įstatymo trimečiame projekte – gydytojams kitąmet atlyginimai didės 3 proc., slaugytojams – 8 proc., mokytojams – 5 proc., kultūros ir meno darbuotojams 5 proc., o statutiniams pareigūnams irgi tik 5 proc.“, – Seime akcentavo politikas.
Jo teigimu, dėl infliacijos augimo minimas atlyginimų pakėlimas darbuotojams nesijaus.
A. Butkevičius taip pat stebėjosi, kad kitąmet numatyta, jog valstybės biudžeto pajamos augs 18,9 proc., o 2027 m. jau tik 4 proc.
„Šiam įstatymo projektui negalime pritarti tik dėl to, kad gyvenimo sąlygos mano paminėtose veiklos srityse tik pablogės. Pablogės dėl sparčiai augančių kainų Lietuvoje. Pas mus dėl aukščiausios infliacijos Europos Sąjungoje kainos augo 2,5 karto sparčiau nei kitose euro zonos šalyse“, – komentavo A. Butkevičius.
Pastabų politikas turėjo ir kelių finansavimui. „Matome, kad kelių finansavimas nėra didinamas, arba yra didinamas tik labai santykinai – 40 mln. eurų. Tai praktiškai neindeksuoja pabrangusių projektų kainų. Tai reiškia, kad įgyvendinti projektų tiek 2027 m., tiek 2028 m. galėsime mažiau. Kelių būklė ne gerėja, o tik blogėja.“
L. Kasčiūnas – neišpildytų lūkesčių biudžetas
Konservatorių frakcijos vardu kalbėjęs Laurynas Kasčiūnas pažymėjo, kad valdantieji biudžetą pristato kaip tvarų, socialiai atsakingą ir net kaip istorinį.
„Tačiau tikrovėje tai tik butaforija. Tai yra chrestomatinis Lietuvos piliečių apgaudinėjimo pavyzdys. Tai jau nelabai ką ir stebina, nes apgaudinėjimas, atrodo, yra antrasis Lietuvos socialdemokratų vardas.
Apgaudinėjimas, atrodo, yra antrasis Lietuvos socialdemokratų vardas.
L. Kasčiūnas
Prieš rinkimus žadėję padaryti viską ir lengvai, įvesti lengvatinį 9 proc. PVM maisto produktams, drąsiau nei praėjusioje Vyriausybėje indeksuoti pensijas, sparčiau nei ankstesnė Vyriausybė didinti mokytojų atlyginimus, padengti 50 proc. renovacijos išlaidų, reikšmingai didinti finansavimą keliams, šiandien valdantieji susiduria su tikrosiomis galimybių ribomis. Tai neišpildytų pažadų, neįgyvendintų lūkesčių biudžetas“, – Seime kalbėjo L. Kasčiūnas.
Tai neišpildytų pažadų, neįgyvendintų lūkesčių biudžetas
L. Kasčiūnas
Jo teigimu, pareigūnams, mokytojams, kultūrininkams pažadėta sparčiau didinti atlyginimus, tačiau visi liko nuvilti.
„Pareigūnai nuvilti. Liepos mėnesį vidaus reikalų ministras pažada pareigūnų profsąjungoms, kad kiekvienais metais, tris metus iš eilės, atlyginimai kils po 7 proc. O tiems pareigūnams, kurie turi galimybę išeiti į pareigūno pensiją, bet pasilieka, pažada 400 eurų priemoką. Šiandien mes kalbame apie abstraktų 5 proc. kilimą ir tai ne visiems. Bus tokių pareigūnų, kurių atlyginimas augs 8 eurais.
Tuo tarpu mokytojai mėnesį gyveno visiškoje nežinioje, nes valdantieji svarstė netesėti kolektyvinės sutarties. Buvo siūlomas 5 proc. augimas, vietoje sutarto 7,65 proc. Po protestų, po įtampų valdantieji grįžo prie įsipareigojimų. Bet mokytojai ne turgus, su jais nesiderama iki paskutinės minutės.
Kultūrininkams 12 mln. eurų padidinimas pristatytas kaip pergalė, bet nutylėta, kad ministerija priversta taupyti 5 proc. Kultūros ministerijai tai 14 mln. eurų nuostolis. Kitaip tariant – atlyginimai nekils“, – sakė politikas.
Papildomų lėšų L. Kasčiūnas pasigedo ir kelių finansavime: „Prieš rinkimus žadėti 300 mln. eurų Kelių fondui ir pažadėta, kad Kelių priežiūros programos nemažės. Tikrovėje Kelių priežiūros programa sumažinta, kelių fondas – nepasiektas. Vietoje žadėtų 400 mln. eurų, turime tik 176 mln. eurų. Visam šiam sektoriui tik 10 mln. eurų daugiau, nei buvusiame paskutiniame biudžete.“
Socialdemokratai: biudžetas atliepia 3 prioritetus
Savo ruožtu socialdemokratė Ilona Gelažnikienė teigė, kad 2026 m. biudžeto projektas atspindi tris kertinius aspektus – žmonių pajamų didinimą, socialinio saugumo stiprinimą ir rekordines investicijas į gynybą ir infrastruktūrą.
„Nepaisant kai kurių politikų ir nuomonės formuotojų pastangų supriešinti krašto apsaugos ir socialinius visuomenės poreikius, formuojant biudžetą rasta išmintinga ir strategiškai pagrįsta pusiausvyra“, – kalbėjo I. Gelažnikienė.
Ji taip pat pridūrė, kad kitąmet atlyginimai didės daugiau nei 200 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų.
R. Žemaitaitis kritikavo biudžetą
„Nemuno aušros“ frakcijos vardu kalbėjęs Remigijus Žemaitaitis pažymėjo, kad praėjusioje kadencijoje krašto apsaugai buvo skirti tik 2,7 proc. nuo BVP.
„Gynėjas ir patriotas didžiausias Laurynas Kasčiūnas bei TS-LKD tribūnoje aiškino, kaip jie myli tėvynę ir kiek daug pinigų skyrė. Mielieji mano, kada jūs buvote Vyriausybėje, tvirtinant biudžetą krašto apsaugai skyrėte tik 2,7 proc. nuo BVP, tai yra 2,1 mlrd. eurų.
Šita valdančioji dauguma gynybai skiria ne mažiau kaip 5 proc. Socialdemokratai nori skirti 5,38 proc., čia ir bus diskusija, kaip mes tuos 0,38 proc. punkto panaudosime“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Tiesa, jis pažymėjo, kad, kariuomenėje atlikus auditą, būtų rasta, jog lėšų perteklius ten siekia 1 mlrd. eurų.
„Jei šiandien Krašto apsaugos ministerijoje atliktume auditą ir pamatytume, kokia yra reali situacija, manau, kad pinigų perteklius ten siektų bent 1 proc. BVP. Mes galėtume atlaisvinti bent 1 mlrd. eurų pajamų, kuriuos galėtume panaudoti.
KAM pinigai turi būti proporcingai dalinami kitoms sritims. Jei mes sutariame, kad 3,5 proc. eina gynybai, tai gal 1,5 proc. eina infrastruktūrai
R. Žamaitaitis
Mes kalbame apie saugumą, bet nekalbame apie viešąjį saugumą. Šis biudžetas ir yra ydingiausias, nes esant karinei ar konfliktinei situacijai, pasižiūrėkime, kokia yra situacija su statutiniais ir aplinkosaugos pareigūnais. Ten yra tragiška situacija. Kada finansavimas KAM didėja 14 proc., ten didėja 5 proc. (...) KAM pinigai turi būti proporcingai dalinami kitoms sritims. Jei mes sutariame, kad 3,5 proc. eina gynybai, tai gal 1,5 proc. eina infrastruktūrai. Šiandien skrendantys balionai yra to pavyzdys“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Jis taip pat pridūrė, kad biudžetas nėra idealus, ar socialiai teisingas.
„Mes viešajam sektoriui mažiname pinigus. Ministerijos, atsakingos institucijos, kurios šiandien įgyvendina valstybinę politiką, jiems darbo užmokestį mes mažiname lygiai 5 proc. Siekiant, kad valstybė veiktų efektyviai, mes turime kviesti į valstybės tarnybą žmones, kurie turi aukščiausią kvalifikaciją. (...) Kad neatsitiktų taip, kaip praėjusią savaitę. Žemės ūkio ministerijoje nuotoliniu būdu pasirodė „ciocė“ su bigudukais ir cigarete rankoje. Ar tai yra prestižas valstybės tarnautojo? Nemanau“, – sakė politikas.
Augs atlyginimai, pensijos
Kitų metų biudžete numatytas ir pensijų augimas. Vidutinė senatvės pensija augs 80 eurų – nuo 670 iki 750 eurų.
Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu didės 90 eurų – nuo 720 eurų iki 810 eurų.
Senatvės pensijoms didinti papildomai bus skirti 388 mln. eurų.
Minimalus mėnesinis atlyginimas popieriuje 2026 m. padidės 110 eurų (69 eurai į rankas) ir sieks 1 153 eurus popieriuje (dabar 1 038 eurai).
Dirbančiųjų pajamoms didinti biudžete numatyti 438 mln. eurų. Skaičiuojama, kad gydytojų atlyginimai vidutiniškai į rankas augs 103 eurais, slaugytojų – 127 eurais, rezidentų – 313 eurų, mokytojų – 93 eurais, mokslo darbuotojų – 105 eurais, trenerių – 76 eurais, kultūros ir meno darbuotojų – 62 eurais, statutinių pareigūnų – 110 eurų.
Vienkartinė išmoka gimus vaikui kitąmet turėtų siekti 1036 eurus (šiemet ji siekia 770 eurų). Vaiko pinigai didės 7 eurais iki 129 eurų.
Pajamos ir išlaidos
Valstybės biudžeto pajamos turėtų siekti 21 mlrd. eurų (su ES lėšomis) – 16,8 proc. daugiau nei šiemet, o išlaidos – 27,5 mlrd. eurų, arba 18,9 proc. daugiau.
„Sodros“ biudžeto pajamos 2026 m. sieks 10,3 mlrd., o išlaidos – 8,8 mlrd. eurų. PSDF biudžeto pajamos ir išlaidos – 4,3 mlrd. eurų, savivaldybių pajamos ir išlaidos – 7,4 mlrd. eurų.
Didžiausia dalis į biudžetą bus surinkta iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – 35,9 proc. (7,5 mlrd. eurų), gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – 18,9 proc. (3,9 mlrd. eurų), akcizų – 10,8 proc. (2,27 mlrd. eurų), ES ir kitų finansinės paramos lėšų – 17,5 proc. (3,68 mlrd. eurų), pelno mokesčio – 10,7 proc. (2,24 mlrd. eurų), kitų pajamų – 3,8 proc. (796,6 mln. eurų) ir kitų mokesčių – 2,3 proc. (482 mln. eurų).
Visų biudžetų išlaidos sieks 35,4 mlrd. ir jos bus 5,3 mlrd. eurų didesnės nei 2025 m. (vien gynybos biudžetas 2,39 mlrd. eurų didesnis).
Didžiausią išlaidų dalį sudarys socialinės apsaugos išlaidos – 35 proc. (12,6 mlrd. eurų), sveikatos apsaugai bus skirta 14 proc. (4,79 mlrd. eurų), gynybai – 14 proc. (4,9 mlrd. eurų), švietimui – 13 proc. (4,75 mlrd. eurų).
