Likus maždaug mėnesiui, kai „Ignitis grupė“ turi įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas bei įrodyti, kad jos be valstybės pagalbos vystomas 700 megavatų (MW) galios jūros vėjo parkas atsipirks, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad svarbiausias jo keliamas tikslas – projektas turės mažinti elektros kainas galutiniams vartotojams.
Ministras interviu BNS tikina, kad sunkumai, kuriuos pripažino tiek auditoriai, tiek pati „Ignitis grupė“, nėra jos vadovo Dariaus Maikštėno ar įmonės atsakomybės klausimas – tai buvo prastas praėjusios kadencijos valdžios sprendimas pirmiausia vystyti jėgaines Baltijos jūroje be valstybės paramos.
Taip jis kalbėjo paklaustas, ar mato D. Maikštėno atsakomybę dėl pabrangusio ir vėluojančio projekto.
„Tai nėra tik konkretaus vieno asmens atsakomybės klausimas, tai yra bendro tuometinio politinio vertinimo klausimai. Turime valstybės įmonę „Ignitį“, tuometinę Vyriausybę ir tuo metu buvo priimti būtent tokie sprendimai – sukeisti šiuos projektus“, – interviu BNS sako Ž. Vaičiūnas.
„Turi būti analizė ir pagrindimas, kuris leistų neabejoti, kad „Igničio“ įgyvendinamas projektas būtų ekonomiškai atsiperkantis ir mažintų elektros kainą vartotojams“, – pabrėžia ministras.
Tuo metu nemažai Susisiekimo ministerijos įmonių pastaruoju metu atleidus vadovus, Ž. Vaičiūnas teigia jam pavaldžių bendrovių vadovais pasitikintis.
„Tikrai neturiu esminių priekaištų energetikos įmonių vadovams. Būna darbinių klausimų, be abejo, įtampėlių vienokių ar kitokių, bet klausimai sprendžiami. Toks yra darbas“, – pripažįsta ministras.
Paklaustas, kodėl tinklų sinchronizavimo su Vakarais projektą sėkmingai įgyvendinęs konservatorių paskirtas buvęs „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis nepateko į naujo vadovo atrankos antrąjį etapą, Ž. Vaičiūnas aiškino, jog bendrovei reikėjo atsinaujinimo: „Naujų vėjų įnešimas į energetiką tikrai sveika. Turbūt nereikėtų vadovams, kurie vadovauja amžinai energetikos įmonėms, užsidaryti savo kiaute ir neturėti tam tikros dinamikos.“
Kitos interviu temos:
* elektros kainos antrąjį metų pusmetį vartotojų negąsdins, žiemai užfiksuota ir gera gamtinių dujų kaina;
* ateities tikslinės priemonės dėl aukštų kuro kainų – parama elektromobiliams, saulės elektrinėms;
* birželį Lenkija turėtų priimti įstatymą dėl energetikos įmonių viršpelnių apmokestinimo, kurį veidrodiniu principu galėtų priimti ir Lietuva;
– Konfliktas Artimuosiuose Rytuose tęsiasi, Tarptautinė energetikos agentūra įspėjo apie siurbiamus šalių naftos rezervus, atsidūrusius pavojingame lygyje. Dujų saugyklų Europoje užpildymas žemiau šio laikotarpio vidurkių. Lietuvoje Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) padidino nuo liepos visuomeninio elektros tiekimo ir gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams. Ką visa ši aplinkybių visuma sako jums apie antrąjį metų pusmetį ir tendencijas šaltajam sezonui?
– Pranešimai, susiję su kuro kainų krizės pasekmėmis, varijuoja, kartais yra labiau pesimistiški, kartais optimistiški. Bet kas svarbu mūsų žmonėms – kalbant apie elektros kainą, valstybės reguliuojama dalis nuo liepos 1 dienos nesikeičia. Tai reiškia, kad visi vartotojai, kurie turi fiksuotus tiekimo planus, kokią kainą mokėjo, tokią ir mokės. Yra minimalus pokytis visuomeninio tiekimo tarife ir tai visiškai nesusiję su energetikos kainų krize, o iš esmės su tuo, kad žiema buvo pakankamai ekstremali, šalta ir elektros kaina žiemą buvo didesnė nei prognozuota.
Prognozės buvo per daug optimistinės ir dėl to neišvengiamai reikia simboliškai padidinti visuomeninio tiekimo kainą. Ji didėja dviem centais, iki 22 centų už kilovatvalandę, o pažeidžiamiems vartotojams išliks keturiais centais mažesnė. Pati visuomeninio tiekimo kaina yra konkurencinga, keliais centais pigesnė, palyginti su nepriklausomų tiekėjų planais. Tiek nepriklausomų tiekėjų, tiek visuomeninio tiekimo kainos antrą pusmetį mūsų vartotojų tikrai negąsdins.
Kalbant apie dujų kainas, kartu su „Ignitis“ (vienintele dujų tiekėja buitiniams vartotojams – BNS) ir VERT išplėtėme pažeidžiamų dujų vartotojų kategoriją iki iš esmės visų buitinių vartotojų. Jei iki šiol buvo fiksuojama tik 30 proc. visos dujų vartojimo apimties, pakeitus metodikas dabar užfiksuota 50 proc. buitinių vartotojų dujų kainos. Tai reiškia, jau žiemai užfiksavome pakankamai konkurencingą kainą buitiniams vartotojams.
Dėl to VERT kainą nuo liepos teko padidinti simboliškai. Grįžome į tą kainų lygį, netgi šiek tiek mažesnį, koks buvo 2025 metų pabaigoje. Fiksavimas taip pat leidžia tikėtis ir kitų metų pradžioje užtikrinti tą kainų lygį. Bet detalės priklausys nuo dujų kainų lygio pasaulinėse rinkose, nes jei jis bus ekstremaliai aukštas, natūralu, kad kaina šiek tiek koreguotųsi.
Čia ir yra pagrindinė žinutė – nors vyksta pasaulinė globali kuro ir dujų kainų krizė, mūsų vartotojai tikrai nepajus tokio ženklaus kainų augimo.
– Kalbant apie degalų kainas pateikėte siūlymą leisti tik kartą per parą kelti kuro kainas degalinėse, tai papildytų anksčiau priimtus sprendimus išleisti dalį kuro rezervo, sumažinti degalų akcizą. Tarptautinis valiutos fondas Lietuvai ateityje siūlo taikyti tikslines paramos priemones. Ar jos aiškėja ir kada gali būti teikiamos Vyriausybei?
– Šitas instrumentas skirtas užtikrinti, kad sukurta monitoringo sistema įpareigojant degalines kasdien teikti duomenis apie degalų kainas, turėtų kuo didesnį teigiamą poveikį vartotojams, kad kainos dienos eigoje galėtų būti tik mažinamos.
Kalbant apie tikslines priemones, Lietuvoje registruojama žymiai daugiau elektromobilių. Gyventojai, kurie gali sau leisti, pereina prie elektromobilių, o jų įsigijimui paremti siekiame skirti papildomų lėšų – tiek naujiems, tiek naudotiems. Dar ne visi parametrai suderinti, bet kalbame apie žmones, kuriems labiausiai reikia tos paramos, kurie ir senesnius elektromobilius galėtų įsigyti pasinaudojant parama. Ta kryptimi dirbama, bet čia bendras Susisiekimo, Finansų, Energetikos ir Aplinkos ministerijų klausimas ir kol kas dar tikslių parametrų negalėčiau pasakyti.
Visos kitos priemonės, kurios anksčiau buvo Energetikos ministerijos kaip žaliosios energetikos skatinimo kryptis, jos šiemet išlieka. Toliau skatinsime investuoti į saulės elektrines, kaip tik birželio pradžioje planuojame naują paramos kvietimą. Gyventojai jas statosi pakankamai sparčiai, signalai matomi ir ta transformacija palaipsniui vyksta.
– Dar buvo kalbų apie „Orlen“ viršpelnių apmokestinimą Lenkijoje. Kiek pažengusios diskusijos dėl to?
– Kiek teko girdėti, įstatymą šiuo klausimu dėl dalinių išteklių reguliavimo planuojama pabaigti ir priimti iki birželio pabaigos. Sekame situaciją ir veidrodiniu principu, panašiais principais, kaip ir Lenkijoje, toks įstatymas galėtų būti taikomas ir Lietuvoje. Tokia buvo ir logika, kadangi „Orlen“ veikia Lietuvos ir Lenkijos rinkoje, veiksmai kiek įmanoma turėtų būti sinchronizuoti. Kol kas dar laukiame, kokios yra korekcijos, nes buvo pateiktas įstatymo projektas, kur sudėti konkretūs parametrai. Bet jie šiuo metu dar keičiami, nes įstatymo projektas dar koreguojamas.
– Kokį realų efektą Lietuvoje, jeigu toks veidrodinis projektas būtų priimtas, jis turėtų mūsų galutiniam vartotojui?
– Apie tai šią savaitę kalbėjome. Lietuvos energetikos agentūros, Energetikos ministerijos atstovų paprašyta paskaičiuoti, koks galėtų būti realus efektas, jeigu toks įstatymas būtų taikomas Lietuvoje.
– Čia darant prielaidą, kad tie pinigai būtų nukreipiami konkrečiai akcizui mažinti? Ar jie vis tiek keliautų į bendrą katilą biudžeto?
– Pirmiausia turime turėti konkrečią sumą, kokią surinktume, jei taikytume panašų įstatymą, koks būtų priimtas Lenkijoje. Kokiu būdu ji duotų teigiamą efektą vartotojams, yra jau antro lygio klausimas, dėl to dar tikrai negaliu pasakyti.
– „Ignitis grupei“ liko maždaug mėnuo pateikti savo atsaką dėl Valstybės kontrolės pastabų. Grupės vadovas Darius Maikštėnas minėjo, kad dvi iš trijų rekomendacijų įgyvendintos, liko paskutinė – įvertinti rinkos pokyčių, kaštų augimo rizikas. Turbūt stebite procesą, tad ką matote? Ar jaučiate nerimą, kad įmonė gali nespėti, pateikti netenkinančias išvadas?
– „Ignitis“ turi būtent iki birželio pabaigos pateikti vertinimą ir analizę, kokiomis priemonėmis ir kokiais būdais tos rizikos bus suvaldomos ir ar projektas galėtų būti įgyvendinamas tokiu būdu, kad jis būtų komerciškai ir ekonomiškai naudingas: komerciškai – įmonei, o ekonomiškai – mūsų vartotojams. Laukiame šios analizės ir kuomet ji bus pateikta, vertinsime ir priimsime atitinkamus sprendimus.
– Matėte tos analizės tarpinį variantą, juodraštį? Kokį įspūdį apie jį susidarėt?
– Teko matyti pačias pradines prielaidas arba, sakykime, scenarijus, kurie bus vertinami. Bet laukiame išbaigto pilno varianto.
– Valstybės kontrolierė Seime neseniai šnekėjo, kad „Igničiui“ pateikus atsaką reikės skubių sprendimų iš Vyriausybės dėl projekto ateities. Kokios išvados konkrečios jus tenkintų kaip energetikos ministrą, kad galėtumėt drąsiai sakyti, kad tas projektas gali ir turi tęstis toks, koks yra?
– Turime projektą, kuris buvo projektuotas remiantis kitokiomis prielaidomis ir kitais parametrais. Dabar turi būti analizė ir pagrindimas, kuris leistų neabejoti, kad „Igničio“ įgyvendinamas projektas būtų ekonomiškai atsiperkantis ir mažintų elektros kainą vartotojams. Projektas vystomas be valstybės pagalbos, o tokių projektų sudėtinga rasti Europoje ar pasaulyje. Laukiame receptų, kas bus pasiūlyta.
– „Ignitis“ turbūt turės konkrečiai nurodyti, kaip pagerins projekto atsiperkamumą.
– Taip. Kadangi projekto atsiperkamumas pailgėjo, esminis klausimas – ar per tą laikotarpį projektas dar gali būti apskritai finansuojamas ir kokie mechanizmai turėtų būti taikomi, kad jo konkurencingumas būtų padidintas. Turime sulaukti vertinimo, kurį turint priimsime atitinkamus sprendimus.
Pirmiausia, aišku, „Igničio“ akcininkė Finansų ministerija, tam tikrus parametrus dėl projekto išreiškusi ir lūkesčių rašte. Taip pat ir Energetikos ministerija kaip energetikos politiką formuojanti institucija. Tada seks tiek Seimo, tiek Vyriausybės sprendimai.
– Jums svarbiausia, kad būtų sumažinta elektros kaina vartotojams?
– Taip, tai yra pagrindinis parametras. Jeigu vasarą elektros kaina pakankamai konkurencinga, mums turint tikrai daug atsinaujinančios energetikos, išlieka problema su žiema. Praėjusią žiemą ypač vyravę ekstremalūs šalčiai parodė, kad esame priklausomi nuo elektros gamybos iš dujų, kai nepučia vėjas, o saulės žiemą nėra. Tokiu atveju elektra brangesnė.
Tai jei projektai, tokie kaip šis jūros vėjo parkas, galėtų sumažinti kainą ilgalaikėje perspektyvoje, tuos parametrus reikia vertinti teigiamai.
– Jūsų nuomone, ar D. Maikštėnas turėtų prisiimti atsakomybę ir pasitraukti iš „Ignitis grupės“ vadovo posto, jei įmonės atsakas į valstybės kontrolierių pastabas netenkins jūsų, akcininkės Finansų ministerijos, Vyriausybės, o įmonė neįrodys, kad projektas gali atsipirkti ir mažinti elektros kainą vartotojams? Ar palaikytumėt idėją, skatintumėte finansų ministrą siekti D. Maikštėno atsakomybės ir pasitraukimo?
– Nenorėčiau suasmeninti šio projekto, nes tai vis tiek valstybės interesas, valstybei reikalingas projektas. Esmė turėti vertinimą, analizę ir projekto planą, kaip jis toliau įgyvendinamas. Jei turėsime sklandų planą, kaip tai padaryti (užtikrinti, kad jėgainių parkas mažins elektros kainas – BNS), natūralu, atsakomybės klausimų turbūt nebūtų. Jeigu matytume, kad projektas nebegali būti įgyvendinamas ir projekto vystymo darbai iš tikro buvo padaryti patiriant kaštus, dėl jų turėtų būti sprendžiama atskirai. Bet, kaip minėjau, pirmiausia turime nuspręsti ir susidėlioti, ar projektas vykdomas, įgyvendinamas.
Tai yra vienas scenarijus. Jeigu jis neįgyvendinamas, būtų kiti parametrai. Bet čia turbūt jau bus papildomo vertinimo klausimai. Nereikėtų turbūt dabar užbėgti įvykiams už akių, sulaukime vertinimo ir jeigu bus sudėlioti teisingi parametrai, tuomet projektas galės būti įgyvendintas.
– Jūs asmeniškai pasitikite D. Maikštėnu? Ir kiek matot jo ir visos „Ignitis grupės“ vadovybės atsakomybės dėl suprastėjusių sąlygų šitam projektui, išaugusių rizikų? Ar tai galima tiesiog suvesti į sudėtingas sąlygas rinkoje?
– Šį projektą pirmiausia vertinčiau istoriškai. Kaip esu minėjęs, klaida apskritai buvo ruošiantis vystyti projektą su valstybės pagalba, greituoju būdu inicijuoti projektą be jos. Ir tai grįsti tokiomis gana oportunistinėmis prielaidomis. 2022–2023 metais tai galbūt ir atrodė logiškai, bet šiuo metu akivaizdu, kad rinka pasikeitė ir tos prielaidos neišsipildė. Būtent tai ir pateikta Valstybės kontrolės ataskaitoje.
Manau, kad tai nėra tik konkretaus vieno asmens atsakomybės klausimas, tai yra bendro tuometinio politinio vertinimo klausimai. Turime valstybės įmonę „Ignitį“, tuometinę Vyriausybę ir tuo metu buvo priimti būtent tokie sprendimai – sukeisti šiuos projektus.
Dar kartą galiu pakartoti, kad tai vertinu kaip tam tikrą klaidą. Bet vertinti ir identifikuoti, kol neturime paties projekto nuspręsto likimo ir perspektyvos, šiandien tikrai turbūt ne vieta ir ne laikas.
– Tai, jūsų nuomone, pagrindinė atsakomybė tenka buvusiai Vyriausybei, Energetikos ministerijai už tą netoliaregiškumą?
– Vertinu patį projektų sukeitimą klaida. Kieno atsakomybė buvo ir kiek procentų tai buvo „Igničio“ vadovo, apskritai „Igničio“ kaip įmonės ar tuometinės politinės valdžios atsakomybė, nesiimčiau spręsti.
– Jūsų žiniomis, kokie dabar fiziniai darbai vyksta plėtojant pirmąjį jūros vėjo jėgainių parką?
– Parengiamieji darbai pabaigti, vieni svarbesnių – jūros dugno tyrimai, paukščių stebėsenos dalykai, poveikio aplinkai vertinimas. Projektas iš esmės yra tokioje suspenduotoje stadijoje. Aktyvių projekto vystymo darbų šiuo metu nėra daroma.
– Jeigu „Ignitis“ išvados būtų palankios, pozityvios, per kiek laiko tie darbai galėtų atsinaujinti?
– Dabar turime sulaukti pačios ataskaitos, sužiūrėti pagrindinius parametrus ir galutinai nuspręsti. Tikrai nenorėčiau spekuliuoti, bet tai, matyt, yra mėnesių klausimas.
– Susisiekimo ministerijos kontroliuojamose įmonėse per šios valdžios kadenciją pasitraukė arba buvo atleisti penki vadovai, kai kurie nepasibaigus kadencijai. Jūs, kaip vadovas ministerijos, kurios pavaldume yra kritiškai nacionaliniam saugumui svarbios įmonės, kaip vertinat tokius vadovybės pokyčius?
– Manau, kad susisiekimo ministras turėjo tam tikrus kriterijus, dėl ko buvo priimti būtent tokie sprendimai. Tikrai negalėčiau vertinti tų įmonių vadovų, jų kompetencijos ir atliktų darbų.
Kalbant apie energetikos įmones, jų vadovams visuomet keliami konkretūs tikslai, pasibaigus kadencijoms daromos naujos atrankos. Turėjome nemažą energetikos įmonių vadovų kaitą pastaruoju metu, būtent pasibaigus kadencijoms ir valdyboms organizuojant atrankas. Šiaip į visus klausimus geriausiai atsako valdybos, kurios skirtos užtikrinti optimalų įmonių valdymą, pernešti ministro lūkesčius.
Jeigu daromi projektai, pakankamai ambicinga vykdoma programa, tokiu atveju, natūralu, kad pasitikėjimas įmonių vadovais mažėja. Bet atranka ir vadovų atleidimas pirmiausia organizuojamas per valdybas. Valdybos atsako ir prižiūri, kad būtų ministerijos ir Vyriausybės lūkesčiai tinkamai įgyvendinti.
– Leiskit vis tik paklaust apie kai kuriuos vadovus jūsų pavaldume. Pavyzdžiui, „Epso-G“ vadovas Mindaugas Keizeris buvo paskirtas dar dirbant konservatorių ministrui Dainiui Kreiviui 2022 metais. Kaip vertinate jo darbą, ar pasitikite juo, ypač dabar, kai „Epso-G“ dalyvauja svarbiuose valstybei projektuose, pavyzdžiui, statant „Rheinmetall“ gamyklą?
– Yra energetinė dalis, yra energetikos ir gynybos klausimai, kur tikrai „Epso-G“ turi nemažai įsipareigojimų ir nemažai darbų, jie vyksta sklandžiai. M. Keizeris yra ilgametis energetikos įmonių vadovas dar ankstesnėje (Ž. Vaičiūnui dirbant ministru 2016–2020 metais – BNS) kadencijoje teko dirbti, jis buvo ESO vadovas. Tai patyręs kompetentingas žmogus, kuruojantis dvi svarbiausias įmones – „Litgrid“ ir „AmberGrid“, smulkesnes įmones, pavyzdžiui, „Baltpool“. Tikrai neturiu kažkokių esminių priekaištų šiam vadovui, nes patirtis yra didelė, susikalbėjimas yra ir sėkmingai vykdomi darbai.
– Kaip vertinate kitų įmonių – „Amber Grid“, „KN Energies“ vadovų Nemuno Bikniaus, Dariaus Šilenskio darbą?
– Dar nesame kadencijos pabaigoje, kad jau rašytume pažymius konkretiems vadovams, bet su dalimi įmonių vadovų tekę dirbti ir ankstesnėje kadencijoje. Dalis pasikeitė ir tai ne asmeniškumų klausimas. Yra konkretūs darbai, kuriuos turime. Yra trys pagrindiniai dalykai – elektros ir dujų kaina, tiekimo patikimumas, įskaitant ir mūsų sistemos atsparumą, bei visa tarptautinė veikla. Visų įmonių vadovų darbą pirmiausia vertinu pagal šiuos kriterijus ir tikrai neturiu esminių priekaištų energetikos įmonių vadovams.
Būna darbinių klausimų, be abejo, įtampėlių vienokių ar kitokių, bet klausimai sprendžiami. Toks yra darbas.
– Vis tik antrai kadencijai nebuvo perrinkti „Litgrid“ vadovavęs energetikoje itin patyręs R. Masiulis, „Energy Cells“ buvęs vadovas Rimvydas Štilinis. Jie net į antrą atrankos etapą nepateko. Kodėl jie neįtiko?
– Abu vadovai tikrai turi didžiulę kompetenciją ir didžiulę patirtį energetikos sektoriuje. Bet jų vaidmuo buvo esminis tuo laikotarpiu, kai buvo įgyvendinami sinchronizavimo projektai, R. Štilinio – įgyvendinant kaupiklių sistemą Lietuvoje, pirmąjį tokio pobūdžio baterijų parką tuo metu Europos Sąjungoje.
Bet tie darbai buvo padaryti, yra kitas laikmetis, keliami kiti kriterijai kalbant apie „Litgrid“. O pačią atranką vykdė valdyba ir būtent ji atrinko geriausius kandidatus. Valdyba pasitikime, abiem atvejais tai buvo jos sprendimai.
Manau, kad tam tikras atsinaujinimas, naujų vėjų įnešimas į energetiką tikrai sveika. Turbūt nereikėtų vadovams, kurie vadovauja amžinai energetikos įmonėms, užsidaryti savo kiaute ir neturėti tam tikros dinamikos. Džiaugiuosi naujų vadovų kompetencija ir įneštais pokyčiais.
– Pavyzdžiui, Andrius Šemeškevičius, atėjęs iš „Telia“, turi didesnę patirtį su skaitmenizavimo procesais, kurie labiau reikalingi „Litgrid“ ir buvo geresnis kandidatas?
– Tai yra vienas iš kriterijų. Jis irgi nėra naujas energetikoje, kurį laiką dirbo ir „Litgrid“ valdyboje, tai tie projektai jam buvo pakankamai žinomi. Ir vienu, ir kitu atveju, kai jau valdybos buvo pasirinkimai, taip, turėjau tuos finalinius pokalbius su kandidatais ir tikrai paliko gerą įspūdį.
– Dėkoju už pokalbį.
