Vilniaus miesto tvarkymo įmonė „Grinda“ Lietuvos oro uostams (LTOU) skyrė dar vieną – beveik 3,3 mln. eurų baudą už nuotekų taršą Vilniaus oro uoste. LTOU tikina neketinanti mokėti baudos, kol nebus išspręstas įmonių ginčas teisme.
Dokumente, kurį turi BNS, rašoma, jog LTOU gegužės 20 dieną buvo išsiųsta sąskaita už 2025 metų lapkričio – 2026 metų balandžio mėnesiais fiksuotą didelę paviršinių nuotekų taršą, viršijančią nustatytus rodiklius. Apskaičiuota baudos suma siekia 3,289 mln. eurų.
Šią informaciją BNS patvirtino „Grinda“, o vėliau – ir LTOU.
„LTOU reikalaujama baudą sumokėti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio rašto ir sąskaitos gavimo“, – teigiama dokumente.
Anot jo, bauda skaičiuojama toliau, nes tarša iki šiol nėra sustabdyta – paskutinis mėginys buvo paimtas gegužės 12 dieną, o 19 dieną gauti rezultatai patvirtina, kad „tarša, nors ir nedidelė, vis dar nėra sustabdyta“.
„LTOU išsiųstas dar vienas įpareigojimas stabdyti taršą“, – teigiama dokumente.
Pernai rugpjūtį skelbta, jog „Grinda“ pateikė ieškinį teismui ir iš LTOU bando išsireikalauti laiku neapmokėtą 1,58 mln. eurų baudą už tris mėnesius 2025 metais viršytą nuotekų taršą.
Lietuvos oro uostai BNS pranešė, kad nauja bauda apskaičiuota remiantis sutarties sąlygų neatitinkančiais principais, todėl nebus apmokėta ir vertinama iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Anot įmonės, pagal sutartį mėginiai privalo būti imami iš paskutinio (prieš nuotekoms įtekant į magistralinį tinklą) šulinio, tačiau „Grinda“ šių sutarties nuostatų nesilaiko.
„Teisingo ir sąžiningo šios nuostatos (taip pat ir visos sutarties) taikymo klausimas jau yra sprendžiamas teisme – byloje dėl anksčiau „Grindos“ skirtos baudos – joje LTOU yra plačiai ir išsamiai išdėsčiusi savo poziciją dėl „Grindos“ (...) kontrolei naudojamų konkrečių šulinių netinkamumo. LTOU taip pat pateikė eksperto išvadą dėl sutarties specialiųjų sąlygų naudojamos sąvokos „paskutiniojo šulinio“ aiškinimo ir kokie šuliniai gali būti laikomi atitinkančiais šį kriterijų“, – rašoma komentare BNS.
LTOU teigimu, teisinis ginčas su „Grinda“ kyla dėl skirtingos įsipareigojimų interpretacijos.
„Grinda“ pranešė, kad laikėsi ir laikosi visų sutarties bei teisės aktų reikalavimų.
„Kaip paviršinių nuotekų tvarkytoja bendrovė turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti abonentų, šiuo atveju – Lietuvos oro uostų, sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir reaguoti nustačius taršos atvejus“, – komentare BNS teigė įmonė.
„Grinda“ anksčiau teigė Vilniaus oro uosto teritorijoje pastebėjusi netipinę nuotekų spalvą ir putas, specifinį kvapą, o laboratoriniai mėginių tyrimai parodė, kad taršos lygis daugiau nei 400 kartų viršijo normas.
Savo ruožtu LTOU teigė, kad bauda apskaičiuota neteisingai ir neradus sutarimo su „Grinda“ vienintelis būdas išspręsti nesutarimą yra teismo keliu.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas interviu BNS neseniai teigė, kad LTOU pasirinktas kelias – „teisminis ginčas su „Grinda“ neneigiant pačios problemos esmės“ – yra nepriimtinas.
Ministras pripažino, jog yra „rimtų iššūkių“ su gamtos tarša, kai cheminės medžiagas iš lėktuvų Vilniaus oro uoste patenka į vandens nuotekas. Anot jo, kiti raštai dėl taršos buvo gauti ir pernai spalį bei šių metų vasarį.
Pasak „Grindos“ šiuo metu teisme nagrinėjama byla tik dėl 1,58 mln. eurų baudos.
