Ukrainos karo pabėgėliams skirta Europos Sąjungos parama Lietuvoje atiteko ir priešiškų valstybių piliečiams. Dėl to per milijoną eurų paramos teks grąžinti iš biudžeto. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau pradėjo vidinį auditą, o projektą prižiūrėjusi Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) atsisveikino su vadove. Tačiau agentūra teigia, kad skirti paramą ne ukrainiečiams leido tuometinė tvarka.
Ukrainos karo pabėgėliai Lietuvoje yra remiami ne tik maistu, higienos priemonėmis, medikamentais, teisinėmis paslaugomis, bet ir mokomi lietuvių kalbos, subsidijuojamas jų įdarbinimas.
Europos Sąjunga remia ukrainiečių integraciją šalyse, todėl 2022–2023 metais projektui „Parama karo pabėgėliams iš Ukrainos“ suteikė beveik 17 milijonų eurų paramą.
Tačiau paaiškėjo, kad paramą, skirtą ukrainiečiams, gavo ir Rusijos, Baltarusijos, Uzbekistano, Kazachstano, Tadžikistano ir kitų šalių piliečiai, turintys leidimus gyventi Lietuvoje.
Iš viso tokią paramą gavo 43 valstybių piliečiai. Jiems buvo vedami lietuvių kalbos kursai, subsidijuotas įdarbinimas.
Aiškinasi, kaip galėjo nutikti
Projektą „Parama karo pabėgėliams iš Ukrainos“ prižiūrėjo Europos socialinio fondo agentūra, kurios steigėja yra valstybė. Agentūra administruoja ES investicijas Lietuvoje.
Projektą vykdė Užimtumo tarnyba, nes pabėgėliai buvo įdarbinami įmonėse, o darbdaviai gavo subsidijas už tai.
Tačiau daugiau nei milijonas eurų, išleistų ne ukrainiečiams, turės būti grąžinta. Valstybės kontrolė nustatė, kad šimtai atvykėlių negalėjo gauti tokios paramos.
LRT RADIJO žiniomis, tai, kad paramą gavo ir Rusijos bei Baltarusijos piliečiai, valdžios koridoriuose sukėlė įsiūtį. Gegužės 13 dieną agentūra paskelbė, kad pakeista vadovė Lina Nevinskienė. Laikinąja direktore paskirta Audronė Ališauskienė.
„Mes vertiname blogai. Taip neturėjo atsitikti. Vyksta vidinis auditas, aiškinamės, kaip tai galėjo nutikti“, – LRT RADIJUI sakė Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Rita Grigalienė. Ministerija yra agentūros dalininkė.
Paprašė paramą grąžinti
Valstybės kontrolė teigia išsiaiškinusi, kad parama suteikta 813 žmonių, kurie net nėra Ukrainos piliečiai.
„Nustatėme, kad 813 žmonių neatitinka šios tikslinės (ukrainiečių karo pabėgėlių) grupės. Tarp jų ir Rusijos piliečiai. Todėl pasakėme, kad Europos Komisijai būtų netinkama finansuoti tokias išlaidas“, – LRT sakė Valstybės kontrolės Europos Sąjungos investicijų audito departamento vadovė Rasa Virganavičienė.
Su audito išvadomis praėjusią savaitę supažindinti ir Seimo Audito komiteto nariai.
„Mes manome, kad tai yra agentūros aplaidus darbas, kitoks teisės aktų konstatavimas. Nesužiūrėjo, leido finansuoti tokius dalyvius. Todėl ir paprašėme grąžinti lėšas“, – LRT RADIJUI paaiškino R. Virganavičienė. Pasak jos, jau pradėtas pažeidimo tyrimas.
Sako, kad leido tvarka
Tačiau pati agentūra atmeta kritiką ir sako, kad skirti paramą ne Ukrainos piliečiams leido tuometinė tvarka.
„Situacija susidarė vertinant visus tuo metu galiojančius dokumentus. Vertinant dokumentus papildomose veiklose – lietuvių kalbos mokymas ir subsidijos įdarbinant – buvo galima dalyvauti socialiai pažeidžiamiems asmenims nebūtinai iš Ukrainos“, – LRT RADIJUI teigė ESFA projektų vystymo skyriaus vedėja Jolita Petraitienė
Šie žmonės turėjo teisę gyventi Lietuvoje.
Bet Valstybės kontrolė aiškina, kad pagal projekto sutartį paramą galėjo gauti tik Ukrainos piliečiai.
Be to, kaip teigia agentūra, netinkamų dalyvių skaičius yra ne 813, kaip nustatė Valstybės kontrolė, o 484.
Vis tik, kaip teigiama komentare, „projekto vykdytojas per nurodytą terminą turės grąžinti lėšas“.
Ministerija inicijavo tyrimą
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradėjo savo tyrimą. „Vertiname blogai situaciją, kuri atsitiko. Mes šią situaciją paveldėjome iš praėjusios politinės vadovybės. Ministro įsakymu yra daromas vidinis auditas“, – LRT radijui sakė viceministrė R. Grigalienė.
Pasak jos, aiškinamasi, kaip tai atsitiko. „Darome viską, kad tai daugiau nepasikartotų. Neturėjo taip atsitikti, neturėjo taip būti“, – teigė ji.
