Keičiamas pajamų apmokestinimas: kam ir kiek tektų susimokėti daugiau?

Valdančiųjų planuose – didesnis gyventojų pajamų mokestis (GPM) etatiniams darbuotojams, per mėnesį į rankas gaunantiems tarp 1462 ir 1733 eurų. Tuo metu dirbančiųjų individualiai likimas dar sprendžiamas. Finansų ministerija iš pradžių siūlė tarifą didinti gaunantiems daugiau nei 20 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų per metus, tačiau koalicinėje darbo grupėje pateiktas siūlymas ribą kelti iki 35 tūkst. eurų.

Darbo pajamos

Darbo pajamos Lietuvoje apmokestinamos 20 proc. GPM tarifu, tačiau iki tam tikros ribos yra taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD).

Iki vidutinio darbo užmokesčio (VDU) ribos (šiemet 2387,29 euro) taikoma vienokia NPD formulė, o virš jos ir iki 2864,22 euro – kitokia.

LRT.lt matytuose Finansų ministerijos planuose siūloma pastarojo NPD „likučio“ daugiau nei VDU per mėnesį gaunantiems gyventojams nebetaikyti. Skaičiuojama, kad tai valstybės biudžetą 2026 m. papildytų apie 8,4 mln. eurų.

Ministerijos vertinimu, NPD apribojimas iki VDU paveiktų apie 128 tūkst. asmenų, tačiau maksimali našta didėtų tik iki 11 eurų per mėnesį.

LRT.lt skaičiavimu, maksimalus poveikis galėtų būti šiek tiek didesnis – apie 17 eurų per mėnesį, tačiau prielaidose naudojami 2025 m. įstatymuose nustatyti rodikliai, o ne 2026 m. prognozės.

Bet kuriuo atveju, šiai grupei asmenų efektyvus GPM tarifas po pakeitimų siektų 20 proc. ir nebebūtų mažinamas dėl NPD taikymo.

Individualios veiklos pajamos

Individualios veiklos pajamos Lietuvoje apmokestinamos 15 proc. tarifu, tačiau jas galima sumažinti patirtomis išlaidomis arba atskaičiavus 30 proc. nuo pajamų. Likutis vadinamas apmokestinamomis pajamomis ir jų daliai iki 35 tūkst. eurų per metus yra taikomas mokesčio kreditas.

Iki 20 tūkst. eurų taikoma vienoka kredito formulė, leidžianti efektyvų GPM tarifą sumažinti iki 5 proc., o nuo 20 tūkst. iki 35 tūkst. eurų – kitokia, leidžianti efektyviam tarifui nepasiekti 15 proc. ribos.

Remiantis ministerijos pasiūlymais, gaunantieji iki 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų per metus ir toliau galėtų naudotis mokesčio kreditu, tačiau viršutinė efektyvaus tarifo riba pasibaigus pereinamajam laikotarpiui 2028 metais padidėtų iki 20 proc.

Be to, ministerija siūlo įvesti papildomą 32 proc. tarifą pajamoms nuo 60 VDU (2026 m. prognozuojama 137 921 euras).

Skaičiuojama, kad dėl to našta 194 tūkst. asmenų nesikeistų, didėtų 15,2 tūkst., iš kurių 700 dėl 32 proc. tarifo. Po pakeitimų dirbantieji individualiai 2029 m. į biudžetą sumokėtų 43,2 mln. eurų daugiau.

Tačiau demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas LRT.lt teigė, kad uždirbantiems iki 35 tūkst. eurų per metus apmokestinimas keistis neturėtų. Pagal koalicinės darbo grupės dėl mokestinių pakeitimų pasiūlymą, tarifas nuo 15 proc. iki 20 proc. būtų didinamas 35–42,5 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų intervale.

Pagal šį pasiūlymą mokestinė našta didėtų 5,2 tūkst. asmenų, o į biudžetą būtų surenkama 36,7 mln. eurų daugiau.

„Mūsų tikslas – sumažinti mokestinės pertvarkos poveikį smulkiam verslui. Mes norime, kad valstybė siųstų tinkamą signalą žmonėms – mokestinė sistema turi būti kuo labiau socialiai teisinga, didelių pajamų gavėjai turi prisidėti prie valstybės saugumo labiau nei vidutinių ir mažų pajamų gavėjai. Taip yra visame pasaulyje.

Noriu padėkoti Finansų ministerijai, kad ji gan lanksčiai pažiūrėjo į mūsų siūlymą ir pakoregavo savo poziciją. Mes skiriame daug laiko preliminariam pozicijų derinimui ir tikimės, kad šį kartą pavyks politiškai sutarti dėl pokyčių net nepradėjus svarstyti įstatymų Seime. Svarstant įstatymus bus dar pokyčių ir tai normalus demokratinis procesas. Kol kas kalbant apie GPM, mane labiausiai stebina nenoras sumuoti pajamas, aš nesuprantu, kodėl mes negalime įgyvendinti visų partijų pažado – taikyti progresinius tarifus nuo didelių pajamų sumos. Laukiame galutinių pasiūlymų iš Vyriausybės“, – komentavo T. Tomilinas.

Dar vienas koalicijos partnerių diskusijose išgrynintas pasiūlymas – trečias – 25 proc. GPM tarifas. Tačiau jo taikymo ribos kol kas neįvardijamos.

Efektyvaus tarifo pokyčiai

Pagal pirminį Finansų ministerijos pasiūlymą, asmenų, per metus gaunančių 20–35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų, efektyvus GPM tarifas didėtų 5 procentiniais punktais.

Pavyzdžiui, deklaruojantis 30 tūkst. eurų dabar sumoka 3,5 tūkst. eurų GPM, o 2029 m. sumokėtų 5 tūkst. eurų, t. y. 1,5 tūkst. eurų daugiau. Dabar jo efektyvus GPM tarifas yra 11,67 proc., o būtų 16,67 proc.

Mokesčių darbo grupė su tokiu padidinimu nesutinka ir siūlo didesnius GPM tarifus taikyti tik nuo 35 tūkst. eurų ribos.

Pagal jų matymą, 40 tūkst. eurų deklaruojantis asmuo sumokėtų 7333,33 euro, t. y. 1333,33 euro daugiau nei dabar. Efektyvus tarifas jam padidėtų nuo 15 proc. iki 18,33 proc.

Ministerija ir Seimo nariai sutaria dėl didesnio 60 VDU per metus viršijančių pajamų apmokestinimo. Šiai daliai būtų taikomas 32 proc. tarifas.

Pavyzdžiui, dabar 140 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų deklaruojantis asmuo sumoka 21 tūkst. eurų GPM, jo efektyvus tarifas yra 15 proc. Priėmus pakeitimus, jo įnašas į biudžetą būtų 7249,48 euro didesnis – 28249,48 euro, o efektyvus GPM tarifas būtų 20,18 proc.

32 proc. tarifas šiuo metu jau yra taikomas 60 VDU per metus viršijančioms darbo pajamoms.

Įvertino buvusi viceministrė

Buvusi finansų viceministrė Rūta Bilkštytė teigė nematanti didelės problemos dėl NPD taikymo tik iki VDU.

„Vis tiek tai paliestų daugiau negu vidutinį darbo užmokestį gaunančius gyventojus. Tai vidurinioji klasė“, – pastebėjo ji.

Tačiau pašnekovė paragino atkreipti dėmesį į tai, kas tokias pajamas gauna.

„Tai yra daugiau valstybės finansuojamos darbo vietos: mokytojai, gydytojai, policininkai ir pan. Žinoma, yra ir versle dirbančių. Tačiau pirmajai grupei vis tiek bus norima mokėti tiek pat į rankas, kiek ir iki pokyčių. Tai reiškia, kad kiek iš vienos biudžeto kišenės bus paimta, tiek į kitą bus įdėta. Papildomų pajamų į biudžetą nebus, nebent iš tų, kurie dirba versle“, – LRT.lt sakė ji.

Kalbant apie planuojamus individualios veiklos apmokestinimo pakeitimus, konsultacijų įmonės „Rodl & Partner“ mokesčių departamento vadovė R. Bilkštytė pabrėžė, kad ši sritis ir dabar jau yra sunkiai suprantama.

„Su šitais pakeitimais padaro dar labiau gremėzdišką. Dabar siūlomi skirtingi progresyvumai atskiroms rūšims. Prasidės skaičiavimai, gal tau labiau apsimoka dalį pajamų gauti per mažąją bendriją, dalį – per darbo santykius, dalį – iš individualios veiklos. Taip būtų galima susirinkti daugiau nei 100 tūkst. eurų pajamų, bet susimokėti mažesnius mokesčius, nepasiekiant papildomo apmokestinimo slenksčių“, – sakė ji.

R. Bilkštytė siūlė vienodus tarifus taikyti visoms į krūvą sudėtoms pajamoms.

„Individualios veiklos problema ta, kad ji buvo sukurta verslumo skatinimui. Tai buvo orientuota į tuos, kurie dirba su darbo sutartimis, yra socialiai drausti ir galėtų dar papildomai užsidirbti.

Prieš kelis dešimtmečius taip dirbo kelios dešimtys tūkstančių asmenų, o dabar jų yra keli šimtai tūkstančių. Tokių žmonių daugėja, o blogiausia net ne dėl GPM, o dėl socialinio draudimo – kiek individualistai moka sveikatos draudimo, palyginti su dirbančiais pagal darbo sutartis“, – komentavo R. Bilkštytė.

Pašnekovė dar siūlė, kad, gaunant didesnes nei PVM riba (45 tūkst. eurų) pajamas, sąnaudos turėtų būti tik pagrindžiamos, reikėtų atsisakyti 30 proc. prezumpcinių sąnaudų.

„Tai būtų logiškas pakeitimas, kuris duotų papildomų pajamų į biudžetą, net nedidinant jokių tarifų. Reiktų pakeisti vieną paprastą reglamentavimą. Vis tiek, kai esi PVM mokėtojas, vedi faktinę apskaitą“, – sakė ji.

Finansų ministerija ruošia mokesčių pakeitimus, kurie valstybės biudžetą kitais metais galėtų papildyti maždaug 224 mln. eurų. Šiuo metu diskutuojama dėl GPM, PVM, pelno ir nekilnojamojo turto mokesčių pakeitimų, svarstoma apie galimybę įvesti naujus mokesčius saldintiems gėrimams ir ne gyvybės draudimo įmokoms.