Vyriausybės ruošiamame mokestinių pakeitimų pakete turėtų būti vadinamasis lėkštutės principas, o individualios veiklos pajamos turėtų būti apmokestinamos panašiai kaip darbo užmokestis, sako už mokesčių politiką atsakingas finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas.
Interviu LRT.lt pašnekovas papasakojo, kad jų diskusijose yra daug nestandartinių pasiūlymų. Jis teigė, kad perskirstymas per biudžetą Lietuvoje galėtų didėti, tačiau konkrečių priemonių dar neįvardijo.
– Prieš tapdamas viceministru dirbote konsultacijų bendrovėje „Rodl & Partner“. Ką veikėte būdamas mokesčių projektų vadovu?
– Mano darbas buvo susijęs su sandorių kainodara. Atrodytų, tai siaura sritis, bet kai giliniesi, tada tartum pro siauras duris įeini į didelį kambarį, kuriame yra visa ekonomika. Ten pamatai, kaip funkcionuoja įmonės, ryšius tarp jų, sandorius. Tai gana įdomi sritis. Manau, jauniems žmonėms, kurie nori sudėtingo, bet įdomaus darbo, tai gali būti geras karjeros kelias.
– Suprantu, kad dirbdamas šioje srityje susidūrėte ir su Lietuvos mokesčių sistema. Ar galėtumėte įvardyti kelis dalykus, kurie jums joje patinka, ir kelis, kurie nepatinka?
– Kai kurie mokesčiai mūsų sistemoje išties yra patrauklūs, gana paprastai sukonstruoti, tai pelno mokestis. Manau, jis veikia neblogai.
Mažiau patinka tai, kad kai kurie mokesčiai yra per sudėtingi. Norėtųsi paprastesnio mechanizmo. Kai kur trūksta turto apmokestinimo, kad našta būtų perkelta nuo veiklos, pajamų.
– Kaip sudėtingą turbūt turite omenyje gyventojų pajamų mokestį. Kaip jį galima būtų supaprastinti?
– Taip, jis sudėtingas. Šiuo metu ministerijoje esame svarstymo stadijoje. Turime kelis skirtingus scenarijus. Kaip žinote, Vyriausybės programoje yra numatyta, kad mokestinė našta turėtų mažiau paliesti mažas pajamas gaunančius žmones, šiek tiek daugiau – aukštų pajamų gavėjus.
Taip pat yra numatytas lėkštutės, arba „pooling“ (liet. telkimo), principas. Tai kai nepriklausomai nuo pajamų tipo jos apmokestinamos tokiu pačiu tarifu. Bandome kelis scenarijus, bet nė vienas jų neišeina iš Vyriausybės programos ribų.
– Ar turite pavyzdį, ar yra valstybė, kurios mokesčių sistemą laikote siektina Lietuvai?
– Mokesčių sistemų yra daug ir įvairių. Vienos yra liberalesnės, kitos sudėtingesnės, nukreiptos į platų ir visaapimantį valstybės sektorių, tenkinantį daug funkcijų. Aš pats esu socialdemokratas, tai žinoma, labiau prijaučiu tam, kuris užtikrina socialinių funkcijų vykdymą.
Mokesčių sistemos sėkmingumas labai priklauso nuo to, kaip tos lėšos yra panaudojamos, kaip tenkina visuomenės poreikį. Aš rinkčiausi šalį, kur vyrauja šiek tiek didesnis apmokestinimas ir valstybė vykdo šiek tiek daugiau funkcijų. Konkrečios nenorėčiau išskirti.
– Tai turbūt kažkas panašaus kaip Vakarų Europoje?
– Ji irgi gana nevienalytė. Airija irgi Vakarų Europa, bet ten sistema gana liberali.
– Jūsų Vyriausybės programoje rašoma, kad Lietuvos mokesčių sistema bus efektyvi, skaidri ir socialiai teisinga. Ką jums reiškia kiekvienas šių apibūdinimų?
– Efektyvi reiškia, kad būtų lengvai administruojama, daug surenkamų lėšų nenueitų jai administruoti. Skaidri – kad visi mokesčių mokėtojai būtų teisingai traktuojami. Būtų suprantama, kas ir kodėl moka mokesčius.
Socialiai teisinga – kad turime Lietuvoje problemą su pajamų nelygybe. Žiūrint į Gini indeksą, išsiskiriame. Vis tiek esame Europos šeimos nariai, būtų teisinga judėti ta kryptimi, kad nelygybė mažėtų.
– Programoje taip pat nurodoma, kad didžiausias pajamas apmokestinsite progresiniais tarifais, nepriklausomai nuo jų rūšies. Ar tai įmanoma padaryti? Kaip?
– Turime kelis šio modelio įsivaizdavimus. Kol kas nesame pasirinkę kurio nors vieno, nes visi jie turi ir privalumų, ir trūkumų. Vyksta ekonominio poveikio vertinimas.
– Tarkime, žmogus dirba su darbo sutartimi, bet dar gauna pajamų iš turimo buto nuomos, o kartais dar prisiduria pardavinėdamas rankdarbius. Tai visos šios pajamos būtų surenkamos kartą per metus į krūvą ir joms pritaikomi tarifai, priklausomai nuo pajamų lygio?
– Taip, teisingai. Tik svarstoma, ar visos pajamos, nes galbūt yra tokių, kurios gali likti už šios lėkštelės. Yra pajamų, pavyzdžiui, dividendai, kurių gali labai lengvai čia nebelikti. Tačiau patį principą įvardijote teisingai.
– Valstybės gynimo taryba iškėlė tikslą nuo kitų iki 2030 metų krašto apsaugai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto. Skaičiuojant grubiai, tai yra maždaug 2 mlrd. eurų per metus. Kaip manote, kokią šios sumos dalį būtų galima padengti mokestinėmis priemonėmis?
– Taip, mums šis sprendimas yra žinomas. Suvokiame, kokioje geopolitinėje aplinkoje esame. Taip, suma tikrai didelė. Taip pat turėjome žinią, kad ji bus renkama ne tik naudojant mokesčius, bet turime vertinti visus viešojoje erdvėje esančius pasiūlymus, tai daryti rimtai.
– Kažkokią dalį ir prezidentas, ir kiti valdančiųjų atstovai tikisi surinkti per mokesčius. Kad finansavimas būtų tvarus, kiek per metus tai galėtų būti: pusė, ketvirtadalis?
– Situacija su gynybos finansavimu yra dinamiška. Pasiūlymų vis daugėja ir turime visus įvertinti. Nesinori tiesiog šauti – pasakyti, kad pusė ar trečdalis. Mokesčių sistema yra pagrindinis valstybės pajamų šaltinis. Jis gali užtikrinti finansavimą, bet iš prezidentūros irgi buvo įvardyta, kad tai bus daroma ne per mokesčių didinimą.
– Turiu kelis pasiūlymus, ką apie juos manote? Pavyzdžiui, galima panaikinti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) lengvatą, kuri kainuoja daugiau nei 1 mlrd. eurų per metus.
– Taip, NPD lengvata yra 1,2–1,3 mlrd. eurų per metus. Tai didelė suma, bet ji tenka mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Jos atsisakymas juos paveiktų labai skaudžiai. Todėl socialdemokratai kol kas nesvarsto to.
– Beje, kalbant apie lėkštutės principą, gal toms į krūvą surinktoms pajamoms NPD ateityje būtų galima taikyti bendrai?
– Tai vienas iš scenarijų, galimybių. Teisingai pastebėjote, mes vertiname ją, skaičiuojame.
– Galima standartinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą padidinti iki 22 proc., tai atneštų apie 300 mln. eurų.
– Netiesioginiai mokesčiai turi regresinį efektą. PVM didinimas mažesnes pajamas gaunančius žmones paliestų stipriau. Žmonės, gaunantys daugiau, vartojimo prekėms ir paslaugoms išleidžia mažesnę dalį. O kas gauna mažiau, praktiškai viską išleidžia kasdienio gyvenimo poreikiams tenkinti.
Padidinimas 1 proc. punktu atneštų gana ženklias pajamas. Turbūt ši alternatyva būtų priimtina verslo bendruomenei, bet žmonėms, ir ypač mažesnių pajamų, tai būtų skaudi priemonė, todėl nediskutuojame šia tema.
– Galima nutraukti valstybės įnašus į antrąją pensijų pakopą (300 mln. eurų per metus). Socialinės apsaugos ir darbo ministrė pristatė, kad galima būtų tai padaryti.
– Tai yra jų kompetencija. Taip, 300 mln. eurų yra didelė suma, o tuo metu įvesta paskata buvo reikalinga, kad žmonės eitų į tą pakopą. Dabar galima padiskutuoti, ar ji dar yra tikslinga.
– Galima dar kartą padidinti pelno mokestį, iki 17 proc. (plius 120 mln. eurų į biudžetą).
– Taip, tai galima svarstyti. Mūsų pelno mokestis yra vienas žemiausių. Rodos, tik Airija turi 15 proc. Pati pelno mokesčio struktūra yra gana paprasta ir patraukli. Žinoma, be skubotų sprendimų. Nes prieštaraujančiųjų argumentai yra girdimi, gana aiškūs.
Taip pat skaitykite
– Koks yra pagrindinis argumentas prieš pelno mokesčio padidinimą?
– Mes, kaip maža ir atvira ekonomika, pafrontės valstybė, turime būti patrauklūs investuotojams kai kuriais aspektais labiau nei tie, kurie gyvena kur nors saugiau. Dar vienas argumentas, kad tą pačią 120 mln. eurų sumą į biudžetą gali atnešti vienas didelis investuotojas, pasirinkęs Lietuvą.
Su mokesčiais visada taip būna: yra argumentas ir iškart kontrargumentas. Labai svarbu paskui gerai įgyvendinti tą mokesčių politiką.
– Visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis – maždaug 100 mln. eurų papildomai.
– Ir dabar privatūs asmenys turi mokėti, kai jų turto vertė viršija 150 tūkst. eurų. Bet taip, šitą variantą svarstome, nes ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijose toks apmokestinimas nurodomas kaip neturintis didelės įtakos ekonomikai.
Yra keli variantai. Ankstesnė Vyriausybė buvo pateikusi modelį, kai yra skaičiuojamos kiekvienos savivaldybės medianos, jas viršijantis turtas apmokestinamas. Tai sudėtingas modelis, bet jo irgi negalima atmesti. Reikia svarstyti, kiek jis būtų efektyvus, ar nebūtų mokesčiai po 6 eurus ar dar mažiau. Toks rinkimas jau nebūtų labai tikslingas.
Kitas modelis galėtų būti tos kartelės pamažinimas. Bet tai irgi tik svarstome. 100 mln. eurų būtų geras pasiekimas šioje srityje.
– Ar pirmasis (vienintelis) žmogaus būstas turėtų būti apmokestintas?
– Mano pasakymas gali būti gana jautriai priimtas, tai kol kas į tokias detales nenorėčiau leistis.
– Ar galite įvardinti, kokias lengvatas, mokesčius ketinate peržiūrėti? Ko galima tikėtis iš to paketo, kurį ketinate pristatyti, kaip suprantu, vasarį?
– Lengvatų peržiūra yra labai politiškai jautrus klausimas. Kai kurias lengvatas būtų galima pažiūrėti, gal ne visai jų atsisakyti, šiek tiek sumažinti. Gal kažkokių kitų mechanizmų šiek tiek pakeisti. Be to, lengvatų mažinimas pas mus dar yra ir Europos Komisijos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility (RRF) plane.
Žinoma, lengvatų atsisakymas kai kurioms visuomenės grupėms būtų labai jautrus. Mums ir kai kurios tarptautinės organizacijos sako: atsisakykite tų lengvatų. Bet už jų yra gyvi žmonės. Kai kam jos reikalingos. Negali jų palikti už ribos, reikia atsižvelgti.
– Ar jūsų diskusijose yra pasiūlymų, kurie patį nustebintų, jei nebūtumėte viceministru? Sakytumėte: oho, nesitikėjau, kad Lietuvoje gali tokį dalyką pasiūlyti.
– Tų pasiūlymų gausa ir „thinking outside the box“ (liet. mąstymas be ribų) man patinka. Ypač kai tai eina iš oficialių institucijų. Tie pasiūlymai turi būti aptariami.
Mūsų situacija neįprasta. Visi mato, kaip tos geopolitinės tektoninės plokštės pasaulyje pradeda judėti. Kai kurios įprastos taisyklės ir procedūros gali būti peržiūrimos. Pradedama diskutuoti apie jas. Tas pats žaliasis kursas net ir Europoje, kuri yra jo lopšys, dabar svarstomas iš naujo.
Visi pasiūlymai yra naudingi, net jeigu iš pradžių atrodo neįprastai. Jei svarstymo etape iškyla kokių nors kliūčių, ta diskusija be galo reikalinga. Tai demokratinis procesas.
– Turite tokių „outside the box“ pasiūlymų?
– Turime. Viską aptariame, o procesas yra labai gyvas ir dinamiškas.
– Ar bus naujų lengvatų? PVM daržovėms ir vaisiams? NPD auginantiems vaikus?
– Taip, yra spaudimas dėl lėšų poreikio, bet tam tikros lengvatos programoje vis tiek bus svarstomos.
– Ar turite planų taisyti padėtį dėl mokesčių sąžiningumo, to vadinamojo gyvulių ūkio? Ko gali tikėtis dirbantys individualiai žmonės, ūkininkai, mažųjų bendrijų savininkai?
– Taip, apie GPM jau kalbėjome. Suvedimo į vieną lėkštelę principas būtent tai ir yra. Individualios veiklos pajamos turėtų būti apmokestinamos panašiai kaip darbo užmokestis. Dabar Lietuvoje darbo užmokestis yra apmokestinamas stipriai, o individualios veiklos pajamų gaunantys žmonės moka mažesnį tarifą. Vis dėlto šios grupės turi savo argumentų, į juos taip pat reikia atsižvelgti.
– Latvijoje ir Estijoje pastaraisiais metais buvo didinami mokesčiai. Vadinasi, dabar geras metas tą patį daryti ir Lietuvoje?
– Nemanau, kad tai susiję. Reikia pažiūrėti ir į ekonomikos ciklą. Mūsų BVP augimas iki 2027 m. bus apie 2,5 proc. kasmet. Toks augimas leistų pakelti kai kuriuos mokesčius. Be to, yra lėšų poreikis.
Ką daro estai ir latviai – atsižvelgti galima. Galima pasisemti patirties, pasimokyti iš klaidų. Estai tai padarė ekonomikos sulėtėjimo fazėje. Tai nebuvo pats geriausias metas.
– Galima tikėtis, kad maždaug 2029 m. Lietuvos BVP pasieks 100 mlrd. eurų. Kaip manote, kokio dydžio tada bus šalies biudžetas? Kitaip tariant, kokio perskirstymo mums reikėtų siekti?
– Ko mes tikimės iš to perskirstymo? Ar norime geros valstybinės medicinos, kad nereikėtų lankytis pas privačius odontologus? Ar mus tenkina tokia situacija, kokia dabar yra, kai vis daugiau paslaugų tenka pirkti iš privačių sveikatinimo įstaigų? Jei norime vaikus vesti į kokybiškas mokyklas, gauti kokybišką sveikatos apsaugą, perskirstymas turėtų didėti.
Dabar perskirstymas Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (apie 34 proc., kai vidurkis yra 40 proc.). Lietuviai turi poreikį, jie norėtų į valstybines mokyklas vesti vaikus, į valstybines sveikatinimo įstaigas kreiptis, o ne į privačias. Žinoma, tos sistemos turi būti gerai veikiančios.
– Kokius turite darbo terminus? Kada mokesčių pasiūlymus pristatysite visuomenei? Kada svarstys ir priims Seimas (ar spėsite iki liepos 1 d.)?
– Su mokesčiais taip jau yra, daugiausia kadencijos pradžioje padarai, nes paskui tas langas pradeda labai greitai vertis. Tikimės kuo greičiau pristatyti. Su socialiniais ir ekonominiais partneriais diskusijos jau vyksta, tariamės, išgirstame jų pasiūlymų.
Suprantame, kad per daug delsti negalime. Reikia tai daryti gana operatyviai. Dėl konkrečių datų nenoriu prisižadėti, nes vasaris trumpas mėnuo. Žinoma, neturime daug laisvės manevruoti.
– Dar norėčiau pasitikslinti dėl situacijos su buvusia finansų viceministre Rūta Bilkštyte. Jūs atėjote iš „Rodl“, ji ten išėjo dirbti. Įdomus sutapimas, ar ne?
– Taip, tai tiesiog sutapimas. Aš niekaip nedalyvavau personalo atrankoje, nerekomendavau. Su tuo nesu susijęs. R. Bilkštytė turi didelę patirtį, turbūt bus naudinga ten.
– Ar ji pasidalino kokiomis nors įžvalgomis iš praėjusios kadencijos – ką darė gerai, ką blogai?
– Labai minimaliai.
