Šiuo metu Lietuvoje veikiantys investiciniai fondai ir kiti kolektyvinio investavimo subjektai (KIS) naudojasi specialia pelno mokesčio lengvata, dėl kurios valstybės biudžetas per metus netenka apie 55,9 mln. eurų. Valdantiesiems ketinant imtis mokesčių peržiūros, Seimo narys Laurynas Šedvydis sako, kad ši lengvata yra nesąžininga ir naikintina.
Jo kolega Algirdas Sysas tokios idėjos neatmeta, tačiau ragina sulaukti Finansų ministerijos pasiūlymų. „Galbūt Vyriausybė ateis su pasiūlymais dalį lengvatų peržiūrėti, kai kurias naikinti“, – LRT.lt sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas.
KIS skirta pelno mokesčio lengvata priimta 2017 m., siekiant paskatinti Lietuvos kapitalo rinkos plėtrą.
Gali išvengti
Pelno mokesčio įstatyme yra nustatytos kelios specialiai KIS skirtos lengvatos. Kaip paaiškino Valstybės mokesčių inspekcijos (VMI) komunikacijos vadovė Rūta Asadauskaitė, dėl jų šie subjektai pelno mokestį moka tik nuo tokių pajamų, kurios buvo gautos iš tikslinių teritorijų.
Finansų ministerijos patvirtiname sąraše yra 49 tikslinės teritorijos, tarp jų tokios kaip Bermuda, Džersis, Jungtinių Valstijų Mergelių Salos, Meno sala, Vanuatu. Nuo 2023 m. gruodžio šiame vadinamųjų mokesčių rojų sąraše yra ir Rusija.
„Pelno mokesčio įstatyme įtvirtintas vienas investicijų į KIS apmokestinimo lygis galutinio investicinių pajamų gavėjo − fizinio asmens − „rankose“. Investicinė grąža, gauta investuojant lėšas per KIS, apmokestinama tik vieną kartą, galutinio tokios grąžos gavėjo – fizinio asmens – lygmeniu“, − sakė R. Asadauskaitė.
Palyginimui, KIS statuso neturinčios bendrovės turi susimokėti pelno mokestį, kurio standartinis tarifas šiemet padidintas iki 16 proc. Po to iš likusio grynojo pelno akcininkams gali būti išmokami dividendai, kurie taip pat yra apmokestinami taikant 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą.
L. Šedvydis sakė, kad KIS skirta lengvata, leidžianti visiškai išvengti mokesčių, nėra būdinga mokestinėms sistemoms Europoje.
„Šį mokestinė spraga kuria nelygias sąlygas rinkoje, nes kitos įmonės, neturinčios KIS statuso, negali jomis naudotis.
Žinant tai, kad šalies biudžete būtina surasti papildomų lėšų gynybai, keliams, švietimui ir sveikatos apsaugai, socialdemokratų Vyriausybė planuoja peržiūrėti taikomas mokesčių lengvatas ir ši lengvata yra viena tų, kuri dėl sukuriamų nesąžiningų konkurencijos sąlygų yra naikintina“, − teigė jis.
Finansų ministerijos duomenimis, 2023 m. dėl pagal Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnį neapmokestinamų KIS, rizikos ir privataus kapitalo subjektų pajamų, įskaitant dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, taip pat neapmokestinamų pajamų, įskaitant turto vertės padidėjimo pajamas, dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, gautų iš KIS, valstybės biudžetas neteko 55,9 mln. eurų.
2018 m., lengvatai pradėjus galioti, į biudžetą nesurinkta 3,4 mln. eurų. Tačiau ilgainiui suma augo – 2022 m. pasiekė 18,5 mln. eurų. Didžiausias šuolis fiksuotas 2023 m., kai sudarė 202 proc.
Peržiūrės mokesčius
Mokestinių įstatymų peržiūra yra numatyta Gintauto Palucko Vyriausybės programoje. Joje kalbama apie valstybės finansinių pajėgumų stiprinimą, didesnį progresyvumą ir teisingumą.
Anksčiau žadėta, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Tačiau dabar A. Sysas sakė, kad gali tekti dar palūkėti.
„Laukiame pasiūlymų iš Finansų ministerijos, Vyriausybės. Dabar anksti kalbėti, ypač kontekste po pastarojo Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio. Yra daug spėlionių, daug neatsakytų klausimų“, − sakė jis.
Sausio viduryje posėdžiavusi VGT sutarė šalies gynybai 2026–2030 metais skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (iš viso 12 mlrd. eurų), tačiau šių lėšų šaltinių neįvardijo. Iki šiol pagrindinėmis galimybėmis įvardijami skolinimasis, galbūt Europos Sąjungos parama.
A. Sysas priminė, kad naikinti Lietuvoje galiojančias mokesčių lengvatas įpareigoja ir Europos Komisijos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (angl. Recovery and Resilience Facility (RRF).
„Jų ataskaitoje yra aiškiai parašyta, kad taip, kelios lengvatos panaikintos, bet to neužtenka. Žiūrėsime. Turiu visą lengvatų sąrašą, kur ir kiek mes prarandame visuose įstatymuose. Kol kas laukiame tiek Vyriausybės priemonių plano, tiek konkrečių veiksmų. Tada sakysime, ar to per mažai, ar įtraukta, ar ne. Tada spręsime“, – sakė jis.
Seimo BFK pirmininkas pabrėžė, kad daugiau aiškumo šiais klausimais turėtų atsirasti Vyriausybei pristačius savo programos nuostatų įgyvendinimo planą – tai turėtų įvykti vasarį.
„Diskusijos dėl mokesčių pakeitimų, bent jau netiesiogiai, vyksta visą laiką. Taip pat diskusijos dėl 5−6 proc. krašto apsaugai. Yra diskusijos, ką reikėtų daryti, bet jos šiek tiek keistos, nes sako, kad reikia didinti išlaidas, bet mokesčių nedidinti. Jeigu kažkas padarys tokį stebuklą ir atkas aukso puodą, kurio užteks, tada viskas gerai, bet jeigu to neįvyks, nežinau, ką pasiūlys Vyriausybė“, – komentavo A. Sysas.
Auganti rinka
Investicinis fondas (ar kitas KIS) yra iš investuotojų įnašų sukauptas turtas, kurį jo valdytojas investuoja į akcijas, obligacijas, pinigų rinkos priemones, kitus vertybinius popierius ar jų derinius, nekilnojamąjį turtą ir kt.
Lietuvos banko duomenimis, 2023 m. gruodžio pabaigoje Lietuvoje veikė 6 KIS valdymo įmonės, įsteigusios 19 KIS: 7 investuojančius į kitus KIS, 4 akcijų, 4 mišrius, 2 skolos vertybinių popierių KIS, po 1 nekilnojamojo turto ir privačiojo kapitalo KIS. Iš viso juose buvo 6 176 dalyviai, jų bendras turtas siekė 142,8 mln. eurų.
2023 m. Lietuvoje taip pat veikė 100 užsienyje registruotų KIS ir 510 subfondų, jų bendras turtas siekė 384,8 mln. eurų.
Taip pat 2023 m. Lietuvoje veikė 34 informuotiems investuotojams skirtų KIS valdymo įmonės, 154 tokie subjektai, kurie turėjo 4 294 dalyvius, o jų turtas siekė 2,249 mlrd. eurų.
„Informuotiesiems investuotojams skirtų KIS rinkos toliau auga. Per 2023 m. įsteigti 28 fondai, bendras jų valdomas turtas padidėjo 20,4 proc. ir sudarė 2,249 mlrd. eurų. Investuotojų skaičius atitinkamai augo 23,3 proc. – iki 4 294. Sparčiai auganti rinka rodo, kad informuotiesiems investuotojams skirti fondai domina investuotojus, ieškančius galimybių padidinti savo turtą ir investicijų portfelį“, – rašoma Lietuvos banko apžvalgoje.
2023 m. šių KIS investicijos buvo paskirstytos taip: Lietuvoje 66 proc., Latvijoje 12 proc., Lenkijoje ir Švedijoje po 6 proc., Estijoje 4 proc., o likę 6 proc. kitose šalyse.
Tarp informuotiems investuotojams skirtus KIS valdančių bendrovių yra tokie žinomi pavadinimai kaip „Modus Asset Management“, „Nextury Asset Management“, „Practica Capital Management“, „Braitin“, „Capitalica Asset Management“, „Eika Asset Management“, „INVL Asset Management“, „Lords LB Asset Management“, „Milvas“, „Synergy finance“, „Verslo angelų fondo valdymas“, „Žabolis ir partneriai valdymas“, „Nter Asset Management“ ir kiti.
